TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apsišaukėliams mokslo diplomų nereikia

2011 02 10 0:00
Erlendo Bartulio nuotrauka

Net vienas vizitas pas advokatą gerokai patuština kišenę. Tad nemažai žmonių susigundo skelbimais, kuriuose siūlomos esą pigios teisinės paslaugos, ir patenka į apsišaukėlių pinkles.

Teisines paslaugas mūsų krašte gali teikti bet kas. Tam nereikia jokios kvalifikacijos, net teisininko diplomo. Vienintelė išimtis - tokie "teisininkai" negali atstovauti klientams teismuose, tai leidžiama tik turintiesiems advokato licenciją. Tačiau konsultuoti, parengti reikiamus dokumentus - maloniai prašom.

"Paprastai nesąžiningi bendrovių savininkai savo klientams visiškai nepadeda, o mokestį už tariamas paslaugas ima didelį. Ne mažesnį, net kartais didesnį negu advokatai. Skirtumas tas, kad nukentėjusieji nuo tokių "teisininkų" neturi kam pasiskųsti", - pabrėžė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Linas Kuprusevičius.

Politikai, paklausti, ar nevertėtų taikyti šiai veiklai tam tikrų apribojimų, tik trauko pečiais: esą jei asmuo renkasi nekvalifikuotą paslaugą, tai jo asmeninis reikalas.

"Įspūdinga" biografija

Sostinėje, Kedrų gatvėje, esančiame pastate įsikūrusios net dvi įtartinas paslaugas teikiančios bendrovės. Viena - "Teisingumas", kitos pavadinimas dar įspūdingesnis - "Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas" (toliau - "Ordinas"). Abiem vadovauja vienas ir tas pats asmuo - Tomas Martišius. Pagrindinė "Ordino" akcininkė - T.Martišiaus motina Lidija Martišienė. "Teisingumas" ir "Ordinas", galima sakyti, yra viena įstaiga. Abiejų tas pats ir telefono numeris.

Klientas, atvykęs nurodytu adresu, neabejoja patekęs į solidžią firmą: graži iškaba, plevėsuoja vėliavos, pasitinka uniformuoti darbuotojai. Ypač vilioja užrašas, kad teisinės konsultacijos nemokamos. Internete "Ordinas" skelbiasi vienijantis patyrusių ir veržlių teisininkų komandą, pasirengusią išspręsti bet kokias teisines problemas.

Tačiau patyrinėkime atidžiau. Ir vienoje, ir kitoje įstaigoje pirmuoju smuiku griežia T.Martišius. Žmogus dėl savo įspūdingos biografijos gerai pažįstamas tiek policininkams, tiek teisėjams, tiek įkalinimo įstaigų darbuotojams.

T.Martišius keletą kartų teistas už sukčiavimą, turto prievartavimą, kitus turtinius nusikaltimus. Bent du sykius šis vyras yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, paprasčiau tariant, sėdėjęs už grotų. Bausmes T.Martišiui Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas skyrė 2004 ir 2005 metais. Šio herojaus laukia dar viena baudžiamoji byla. Netrukus ji turi būti pradėta nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. Kartu su motina L.Martišiene ir vienu "Teisingumo" darbuotoju T.Martišius kaltinamas sukčiavimu, kyšio tarpininkavimu ir kitais nusikaltimais.

Kreipėsi į STT

Į teisiamųjų suolą T.Martišius pateko išaiškėjus vienai "teisinių paslaugų teikimo" istorijai. Į "patyrusius teisininkus" kreipėsi žmogus, sukėlęs automobilio avariją. Už tai jam grėsė administracinė atsakomybė. Pasak bylą tyrusio prokuroro L.Kuprusevičiaus, iš to asmens už dokumentų parengimą teismui buvo pareikalauta maždaug 4 tūkst. litų. Jis sumokėjo. Tačiau to neužteko. Netrukus žmogui buvo paaiškinta, jog šis turi sumokėti dar tiek pat. Esą šie pinigai bus perduoti teisėjui, kad jis išnagrinėtų bylą "kaip reikia". Tačiau klientas pasirodė esąs ne toks naivus. Žmogus kreipėsi pagalbos į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Pareigūnai įtariamuosius sulaikė su įkalčiais.

Sulaikomas T.Martišius pareigūnams aiškino, kad yra teisininkas, turi aukštojo mokslo diplomą, tikino baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Prokuratūra pasiuntė paklausimą į mokslo įstaigą ir gavo atsakymą, jog tokio studento čia niekas nėra matęs.

Pinigų negrąžina

Už ką buvo paimta pirmoji suma, jeigu paslaugos teikiamos nemokamai? Pats T.Martišius su LŽ kalbėti nepanoro. Internete skelbiamu telefonu atsiliepusi moteris buvo malonesnė. Ji paaiškino, kad konsultacijos nemokamos, tačiau perengti dokumentus jau yra darbas, už kurį ir imamas mokestis. Iš visko sprendžiant, nemažas. Pernai į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VTAT) dėl UAB "Teisingumas" veiksmų kreipėsi trys asmenys. Su jais buvo sudarytos sutartys, kuriose, be teisinių konsultacijų, numatyta ir tai, kad bendrovė atstovaus klientams teismuose. Žmonės nė nenutuokė, jog neturėdami advokato licencijos įmonės darbuotojai neturi teisės to daryti. Jie ir neatstovavo. Tiesiog paėmė pinigus. VTAT nutarė, kad bendrovė privalo grąžintis klientams sumokėtus pinigus: vienam - 1200 litų, kitiems dviem - po 2 tūkst. litų. Bet "Teisingumas" sprendimų nevykdė. VTAT neturi teisės išieškoti pinigų, tad nukentėjusiems asmenims pasiūlyta kreiptis į teismą. Tačiau bylinėjimosi išlaidos gali būti didesnės už patirtą žalą, ir bendrovės vadovas tai puikiai žino. Baudė "Teisingumą" ir Konkurencijos taryba - skyrė baudas už klaidinamą reklamą. Bet ir šios nuobaudos T.Martišiui - kaip nuo žąsies vanduo.

Vis dėlto bent nuo vieno civilinio ieškinio bendrovei gali nepavykti išsisukti. Į teismą kreipėsi keletas asmenų, kurie norėjo atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, todėl pasitelkė į pagalbą "Teisingumą". Maždaug 30 arų sklypas geroje vietoje - Vilniaus rajone, Avižieniuose. Jo bendraturčių turėjo būti daug. Tad bendrovė pasiūlė klientams perrašyti sklypą L.Martišienei - taip neva bus lengviau tvarkyti dokumentus ir paskui žemę parduoti. Už dokumentų tvarkymą esą reikėsią daug kam duoti kyšius - apie 450 tūkst. litų. Žmonės pasirašė dokumentus, bet paskui nematė nei žemės, nei pinigų, nei pačių dokumentų.

Tokių aferų būta ne vienos. T.Martišius šioje srityje ne naujokas. Prieš gerus 20 metų jis vadovavo bendrovei "Namų bitutės", kuri teikė patalpų valymo paslaugas. Įmonė bankrutavo, o teismo nutartyje įrašyta, kad ji likviduota dėl nesąžiningos veiklos. Vėliau T.Martišius susiprato, jog teisinės paslaugos - gerokai pelningesnis verslas.

Teisėjai apstulbę

Kita pagarsėjusi teisinių paslaugų bendrovė - skyrybų centras, UAB "Tikroji turto kaina". Ji taip pat ne kartą bausta už klaidinamą reklamą. Bendrovė savo tinklalapyje skelbia, kad neva padeda greitai ir pigiai išsiskirti. "Skyrybos per tris dienas"; "Kaina - nuo 150 litų", - rašoma prisistatyme. Dėl kainos gal ir neapgaudinėjama, nes yra viską pateisinantis žodelis "nuo". Tačiau pagyros, esą bendrovė padės išsiskirti per tris dienas, teisėjus tiesiog stulbina. "Jei nė viena šalis neprieštarauja, paprastai per mėnesį, kai pateikiamas pareiškimas, porą išskiriame. Tačiau nurodyti terminą, ir dar tokį trumpą - visiškas absurdas. Žinoma, galima išskirti ir kitą dieną, tačiau mes pernelyg užversti bylomis", - kalbėjo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis.

Kai LŽ paskambino į bendrovę, skyrybų bylomis užsiimantis darbuotojas patikino, jog jie tesi pažadus. "Atidžiai sekame, kad byla nebūtų vilkinama, siunčiame priminimus", - aiškino vyras. Tačiau galiausiai jis pripažino, kad jokios įtakos bylų nagrinėjimo terminams neturi ir negali turėti.

Statistikos departamento duomenimis, teisine ir apskaitos veikla besiverčiančių ūkio subjektų Lietuvoje šiuo metu yra 1558. Per pastaruosius penkerius metus jų nuolat gausėjo. Jokiu būdu netvirtiname, kad esama nemažai bendrovių, kuriose darbuojasi vien potencialūs apgavikai. Tačiau kaip atskirti, kurios iš jų dirba sąžiningai, o kurios tik vilioja patiklius žmones?

Baudos - iš negrąžintų pinigų

Dauguma teisininkų teigia, jog dabar šioje srityje nėra jokio reguliavimo ir kontrolės. Neapibrėžtas net teisininko statusas. Kai kuriose užsienio valstybėse į tokius dalykus žiūrima griežčiau. Pavyzdžiui, Vokietijoje teistam žmogui apskritai draudžiama dirbti bet kokios bendrovės administracijos vadovu. Lietuvoje iš teisines paslaugas teikiančių asmenų teisti negali būti tik advokatai, antstoliai, notarai. Tačiau ne konsultuojantys darbuotojai.

Italijoje teisė konsultuoti ribojama, tam būtinas bent jau teisinis išsilavinimas. Lietuvoje nieko panašaus nenumatyta.

"Su tokiais atvejais esu susidūrusi atstovaudama teismuose. Tų asmenų paslaugos nėra pigesnės negu advokatų, o jų darbo kokybė dažnai itin prasta", - LŽ sakė advokato licenciją turinti Mykolo Romerio universiteto Civilinio proceso katedros vedėja Egidija Stauskienė. Ji prisiminė neseną atvejį, kai reikėjo triskart taisyti tokio konsultanto teismui parengtus procesinius dokumentus. Juose padarytas klaidas teko identifikuoti teismui, o ištaisyti - kitam advokatui, kuris ėmėsi atstovauti tam asmeniui jau prasidėjus procesui. "Advokatai turi etikos kodeksą. Jie privalo išaiškinti klientui galimas pavedimo įgyvendinimo teisines pasekmes, teisinę riziką, o už netinkamai suteiktas teisines paslaugas atsakyti. Tuo metu teisės konsultantai pareigos išaiškinti kliento užsakymu atliekamų teisinių veiksmų neturi. Dažnas net neįspėja, kad žmogaus už paslaugas sumokėti pinigai bylos laimėjimo atveju nebus priteisti", - piktinosi E.Stauskienė.

Eidamas pas advokatą gali tikėtis tinkamo aptarnavimo, o jei esi nepatenkintas paslaugų kokybe - kreiptis į advokatūrą. Pasikliovus konsultantais kreiptis nėra kur. Iš VTAT realios pagalbos irgi nėra ko tikėtis. Nubaustos bendrovės palyginti nedideles baudas nesunkiai susimoka. Juk lieka kliento pinigai.

Apgavo - pats kaltas

"Esame su kolegomis kalbėję apie būtinybę licencijuoti bet kokių teisinių paslaugų (t. y. nesusijusių su atstovavimu per teisminį procesą) teikimą. Mūsų nuomone, išskirtinės priežiūros nereikia. Pakanka bendros priežiūros per Konkurencijos tarybą, vartotojų teisių institucijas. Tiesiog žmonės turi būti informuoti, kur sąžiningai teikiamos tinkamos paslaugos", - LŽ dėstė Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apribojimų departamento direktorius Rimvydas Norkus.

Tačiau bėda, kad tos institucijos, kurios galėtų imtis kokių nors veiksmų, nieko nedaro. Lietuvos advokatų taryba šiuo klausimu laikosi itin griežtos pozicijos, nors, pasak tarybos pirmininko pavaduotojos Ingridos Montvydienės, į advokatūros funkcijas neįeina kova su tam tikromis veikomis. "Ne kartą esame kreipęsi į VTAT, kitas institucijas. Tik bėda, kad iš jų gauname atsakymus, kuriuose - vien atsirašinėjimas. Esą nieko negalima padaryti. Tada ir nusvyra rankos", - kalbėjo I.Montvydienė. Advokatė įsitikinusi - toks požiūris rodo, kad Lietuvoje nėra jokios teisių gynimo sistemos. Advokatų tarybos nariai mano, jog problemos nenori matyti ir įstatymų leidėjai.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras į klausimą, kaip galima taisyti padėtį, atsakė lakoniškai: "Net nežinau, ką mes galime pataisyti. Žmogus pats kreipiasi dėl paslaugos, jis ir turi žinoti, ar kreipiasi ten, kur reikia. Kiekvieno už rankos nevedžiosi."

I.Montvydienė laikosi kitos nuomonės. Taip, Europos Sąjungos Paslaugų direktyvoje nurodyta, kad žmonės patys turi vertinti jiems teikiamos paslaugos kokybę. Tačiau jokioje direktyvoje nerasime punkto, jog valstybė gali toleruoti apgavikus ir sukčius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"