TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apskričių likvidacija - antroji "prichvatizacija"

2011 04 28 0:00
Petro Malūko nuotraukos

"Lietuvos žinios" gavo pernai likviduotų dešimties apskričių turto inventorizavimo preliminarius sąrašus, kurie liudija, kad apskričių administracijos švaistė biudžeto lėšas, o jų turtas po reorganizacijos kuria komfortą biurokratams kitose valstybinėse įstaigose, užuot būtų parduotas aukcione ir papildytų iždą.

2 tūkst. litų kainavusi kilimų plovimo mašina Panevėžio apskrities administracijoje, kur nėra nė vieno kilimo, už 2-4 tūkst. litų kiekvienam viršininkui nupirkti kavos virimo aparatai, paprasto darbuotojo mėnesinės algos dydžio lankytojams skirtų kėdžių kaina - sutikite, apskričių administracijos per 16 savo gyvavimo metų įgudo leisti valstybės, t. y. mokesčių mokėtojų lėšas. Kol galiausiai paaiškėjo, kad administracijos neveiksmingos ir apskritai nereikalingos.

Apskričių likvidavimu nuo 2010 metų liepos 1 dienos rūpinosi vidaus reikalų ministro įsakymais paskirti likvidatoriai - Regionų plėtros skyriaus bei Turto valdymo ir ūkio departamento darbuotojai.

Teigiama, kad vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymu sudaryta darbo grupė apskričių viršininkų administracijų turto neskirstė, ji tik metodiškai koordinavo apskričių viršininkų administracijų likvidavimo darbus.

Sprendimus, kam perduoti apskričių turtą, priiminėjo patys apskričių viršininkai. Jie turėjo vadovautis nuostata, kad turtas perduodamas toms įstaigoms ir institucijoms, kurioms buvo perduotos apskričių administracijų funkcijos, o šioms nereikalingas turtas - kitoms įstaigoms pagal pateiktus prašymus.

Kad pateiktų prašymus, įstaigos turėjo žinoti, koks tas turtas. Tačiau tai nėra kiekvienam prieinama informacija. Faktiškai vyko užkulisinės valstybės turto dalybos, kurių rezultatai priklausė nuo asmeninių santykių su apskričių viršininkais.

LŽ, primygtinai siuntusi klausimus Vidaus reikalų ministerijai (VRM), prašydama nurodyti konkrečiai, kas ir kokį apskričių turtą perėmė, gavo tik aptakų atsakymą:

"Likusį neišdalintą turtą perėmė Turto valdymo ir ūkio departamentas (TVŪD), - rašoma VRM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Violetos Kiburytės atsakyme. - Šiam departamentui buvo perduota, pavyzdžiui, 145 kompiuteriai, 20 baldų komplektų, 14 automobilių ir kitas naudotas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas. Didelę dalį perimto turto TVŪD jau perdavė patikėjimo ar panaudos teise įvairioms institucijoms. Pavyzdžiui, 11 automobilių perduota VRM autoūkiui, 1 - Plungės r. savivaldybei, 2 - Telšių r. savivaldybei, 2 baldų komplektai - Nacionalinei žemės tarnybai, 1 - Policijos departamentui, 1 - Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, 4 - Valstybinei ligonių kasai, 1 - Viešojo saugumo tarnybai, 10 - Regioninės plėtros departamentui, 1 kol kas likęs TVŪD."

Kompiuteris kompiuteriui, o automobilis automobiliui nelygu, jų kaina gali skirtis net dešimtis kartų. Tačiau VRM atsakyme - nei konkrečių kainų, nei pavadinimų. Gal todėl, kad pradėjus vardyti konkrečius daiktus ministrui tektų aiškintis, kodėl jie išdalyti, o ne parduoti, kad būtų papildytas biudžetas? Kiltų klausimų ir dėl turto įkainojimo, nes brangūs kompiuteriai ir kita elektronika po penkerių metų būdavo įvertinami nuliu, nors pirkti už tūkstančius litų.

VRM parengtoje pažymoje nurodyta, kad TVŪD iš apskričių viršininkų administracijų priėmė ilgalaikio turto (įsigijimo verte) už 5,2 mln. Lt, į tą skaičių įeina 14 automobilių. Trumpalaikio turto departamentas priėmė už 803 tūkst. Lt.

Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (VPK) ilgalaikio turto atiteko už 20 tūkst. Lt, Policijos departamentui - už beveik 10 tūkst. Lt. Iš savivaldybių daugiausia ilgalaikio turto gavo Šiaulių rajonas - už 205 tūkst. Lt, Telšiai - už 101 tūkst. Lt, Plungė - už 91 tūkst. Lt. LR ministro pirmininko tarnybai atiteko turto už 178 tūkst. Lt, VRM autoūkiui - už 782 tūkst. Lt, Regioninės plėtros departamentui prie VRM - už 2,7 mln. Lt.

Tad likvidavus apskritis didžiausia jų turto dalis atiteko VRM.

Prabangos manija

Apskričių viršininkai tikriausiai įsivaizduodavo esą pažeminti, jei ant jų darbo stalo stovėjo pigesnis nei penkis tūkstančius litų kainuojantis kompiuteris, nesvarbu, kad juo naudojosi tik elementariai, vienu pirštu baksnodami klavišus.

Labiausiai išlaidavo Kauno apskritis, kai jai vadovavo Zigmantas Benjaminas Kazakevičius. Socialdemokratų Vyriausybės paskirtas vadovauti apskrities administracijai, partinės mokyklos auklėtinis plačiai užsimojęs kūrė komfortą sau ir artimiausiems pavaldiniams. 2005 metais Kauno apskritis įsigijo kelis nešiojamuosius kompiuterius, kurių pigiausias kainavo 4 tūkst., o brangiausias - veik 10 tūkst. litų. Po penkerių metų ruošiantis likviduoti apskritis inventorizacijos sąraše nurodyta, kad šios brangios technikos kaina lygi 0.

Nuo 2006 metų Kauno apskričiai vadovavęs Romualdas Morkevičius neįsivaizdavo, kad kavą galima pasigaminti pigesniu nei 3200 litų kainuojančiu kavos aparatu. Lankytojų kėdės, kurias kitos apskritys įsigydavo už 100-300 litų, vadovaujant R.Morkevičiui pirktos už 1 tūkst. ir daugiau litų. Viršininko kabinete stovėjo ir brangiausias, 800 litų kainavęs faksas, o kiti darbuotojai naudojosi perpus pigesniu aparatu.

Kauno apskrities viršininko kabinetą puošė 3700 litų kainavęs televizorius, už 2000 litų nupirktas muzikinis centras, už 1666 litus pirkta odinė vadovo kėdė bei 11 tūkst. litų kainavęs odinis baldų komplektas. Vien 2008 metais baldų ir biuro įrangos nupirkta už 54,6 tūkst. litų.

Netaupė

Brangios technikos traukai neatsispyrė ir kiti Kauno apskrities viršininkai. 2008 metais už 18,7 tūkst. litų nupirktas kopijavimo aparatas "Ricon Aficio 2045e". Tais pačiais metais įsigytas automobilis "BMW 525i" už 60 tūkst. litų ir automobilis "Volvo S80" - už 70 tūkst. litų.

Turtų, kurie visai nebūtini biurokratinėms funkcijoms vykdyti, apstu kiekvienoje, net kukliausioje apskrityje. Tauragės apskrities viršininkui kava buvo verdama 2040 litų kainavusiu aparatu, nupirkti net keturi baldų komplektai, kartu paėmus kainavę daugiau nei 20 tūkst. litų.

Panevėžio apskrityje itin išlaidavo Tomas Josas, vaikystėje trejus metus kartu su mama praleidęs tremtyje. Nupirktas muzikinis centras už 1700 litų, 2 tūkst. litų kainavusi kilimų plovimo mašina, 3,2 tūkst. litų kainavęs šviestuvas, dvi virtuvėlės - viena už 10 tūkst., kita už 3,3 tūkst. litų.

T.Josą pakeitę viršininkai pirko dar keistesnių dalykų - tarkim, kraujo spaudimo matuoklį už 222 litus, grotuvą automobiliui už 2 tūkst. litų, skaitmeninį projektorių už 10,6 tūkst. litų. Ir viršininką vežiojęs automobilis buvo neprastas - 2006 metų pabaigoje už 93 tūkst. litų nupirktas "Volkswagen Passat".

Netgi paskelbus apie apskričių likvidavimą buvo perkami brangūs daiktai - 2009 metais, vadovaujant Viktorui Trofimovui, įsigytas 850 litų kainavęs prabangus diktofonas.

Elektronikos pakerėti

Utenos apskritis polinkį į prabangą įgijo 2006-2008 metais, administracijai vadovaujant Angelei Kaušylienei, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narei. Faksimilinis aparatas nupirktas už 5,7 tūkst. litų, nešiojamasis kompiuteris - už 10 tūkst. litų, kompiuteriniai priedai - už 2,5 tūkst. litų. Neatsiliko ir Egidijus Puodžiukas, kuris jau žinodamas, kad apskritis bus likviduota, įsigijo fotoaparatą "Canon" su priedais už 5,5 tūkst. litų.

Telšių apskričiai 2006-2008 metais vadovavęs partinės mokyklos absolventas Romualdas Vasiliauskas 7,5 tūkst. litų kainuojančiu kompiuteriu spėjo pasidžiaugti tik porą mėnesių, nes baigėsi jo kadencija. Jo pirmtakai Kazys Lečkauskas ir Rasas Gofmanas negailėjo biudžeto lėšų brangiems baldų komplektams, šaldytuvams, televizoriams. 2008 metais buvo nupirktas itin brangus kavos aparatas, o 2007-aisiais - 96,7 tūkst. litų kainavęs automobilis "Audi A6".

Marijampolės apskrities viršininkui pavyko išsiversti su "tik" 5 tūkst. litų kainavusiais nešiojamaisiais kompiuteriais. Tačiau šios apskrities viršininkai juto silpnybę kondicionieriams, mokėdami už juos netgi po 8 ir 10 tūkst. litų. Dar nusipirko vaizdo kamerą už 3 tūkst. litų, du fotoaparatus, kiekvienas už 2 tūkst. litų. O likus metams iki apskričių panaikinimo prireikė 600 litų kainavusio diktofono, nors neseniai buvo nupirktas modernus 300 litų vertės diktofonas.

Keisčiausias 2007 metų pirkinys - net už 22 tūkst. litų nupirkta įgarsinimo aparatūra, tarsi apskrityje būtų kuriami filmai.

Neprastas buvo ir viršininko automobilis - 2007 metais veik už 100 tūkst. litų pirktas "Volvo S80".

Ne ką taupesnė ir Šiaulių apskrities administracija, kurios vadovai naudojosi keturiais nešiojamaisiais kompiuteriais, kainavusiais nuo 5 iki 7 tūkst. litų. Administracija itin vertino profesionalią spaudos įrangą - už 2,6 tūkst. litų nusipirko žurnaluose ir laikraščiuose naudojamos programos "Photoshop 7" licenciją, kopijavimo aparatą už 20 tūkst. ir spausdintuvą už 5,4 tūkst. litų.

Auditoriams nerūpėjo

Lietuvos valstybines įstaigas užkariavę biurokratijos vilkai negalėjo nežinoti, kad apskričių likvidavimą lydės manipuliacijos turtu. Tačiau, užuot griežtai kontroliavusios, kokį turtą turi apskritys ir kam jis atiteks, VRM ir Koordinacinė apskričių viršininkų administracijų likvidavimo komisija nuo šių žemiškų dalykų nusišalino.

O Valstybės kontrolė, šių metų kovą paskelbusi ataskaitą dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo eigos, apsiribojo tik finansiniu, o ne veiklos auditu. Ar tai nuolaida buvusiai darbovietei - VRM? Valstybės kontrolės vadovė Giedrė Švedienė kelerius metus dirbo VRM sekretore.

Tačiau net šis, švelnesnis ir valdininkams priimtinesnis, auditas atskleidė daug trūkumų. Auditoriai nustatė valstybės turto ir lėšų apskaitos klaidų, kurių būtų pavykę išvengti, jei šiame procese dalyvavusios institucijos būtų atsakingiau pasiruošusios apskričių likvidavimui.

Daugiausia pastabų valstybiniai auditoriai turėjo dėl apskričių valdytos valstybinės žemės apskaitos. Nustatyta, kad 4,2 mlrd. litų vertės žemės sklypų duomenys nesuderinti su Registrų centru.

Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad Koordinacinė apskričių viršininkų administracijų likvidavimo komisija neįvertino galimybės kartu su perduodamomis apskričių funkcijomis perkelti ne tik dalį administracijų valstybės tarnautojų, bet ir pagal darbo sutartis dirbusių asmenų. Su pastaraisiais darbuotojais nutraukus darbo sutartis, dalis jų buvo priimti į Nacionalinę žemės tarnybą, prieš tai jiems išmokėjus daugiau kaip 1,5 mln. litų išeitinių kompensacijų.

VRM neprisiima atsakomybės už šiuos trūkumus, adresuodama ją komisijos pirmininkui - Vyriausybės kancleriui.

O LŽ pasidomėjus, ar galima teigti, kad VRM nepajėgė susitvarkyti su jai patikėtomis užduotimis dėl apskričių reformos, VRM pareiškė:

"Galima teigti, kad VRM su jai patikėtomis užduotimis, susijusiomis su apskričių reforma, susitvarkė nepriekaištingai."

Negi yra ir daugiau taip manančiųjų? LŽ atrodo, kad R.Palaičio VRM įvykdytą apskričių likvidaciją galima pavadinti antruoju "prichvatizacijos" etapu. Tik pirmuoju "prichvatizacijos" etapu buvo begėdiškai išgrobstytas sovietmečiu sukauptas kolūkių ir valstybės turtas, o antruoju - jau nepriklausomos Lietuvos materialiniai ištekliai. Tačiau ir pirmuoju, ir antruoju atveju kaltųjų nerasta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"