TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apskričių viršininkai žvalgosi darbo

2010 04 26 0:00
J.Vasiliauskas neslėpė žinojęs, kad Vilniaus apskrities viršininko pareigos - laikinos, jis pasirengęs ragauti ir pedagogo duonos.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Likus porai mėnesių iki liepos 1-osios, kai krašte nebeliks apskričių, apie savo ateitį priversti mąstyti jų viršininkai.

Kiek daugiau nei pusantrų metų šiame poste išbuvę politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai vengia atvirauti. Į valdančiąją koaliciją susibūrusių keturių partijų valia pasodinti į apskričių vadovų krėslus, vieni jų ketina grįžti ten, iš kur atėjo, - privatų verslą, savivaldybių administracijas ir pan., kiti svajoja apie platesnius horizontus. Kartu beveik visi pripažįsta, kad sunkmečiu susirasti naują įdomų darbą, ypač provincijoje, itin sudėtinga. Net jei padėtų valdžioje esantys partijų bičiuliai.

Iš dešimties apskričių viršininkų šešis yra delegavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), du - Tautos prisikėlimo partija (TPP), po vieną - Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga. Į gatvę viršininkai bus išmesti ne tuščiomis, pagal įstatymą jiems priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka - maždaug 9 tūkst. litų.

Žinojo apie laikinumą

"Planuoju daug, bet kas bus, dar nežinau", - LŽ teigė pedagogo išsilavinimą turintis Vilniaus apskrities vadovas konservatorius Jonas Vasiliauskas. Jis prisipažino nesibaidąs nei politinių postų, nei mokytojo ar dėstytojo darbo. "Kiekvienas, eidamas į tokią darbo vietą, žinojo, kad tai laikina", - sakė J.Vasiliauskas, apskrities viršininko administracijoje dirbantis antrą dešimtmetį.

Dar nieko nenusprendusi teigė ir jo partijos kolegė Marijampolės apskrities viršininkė Birutė Kažemėkaitė. Medikės išsilavinimą turinti politikė neatmetė galimybės grįžti į mediciną. B.Kažemėkaitė tikino nesigailinti sutikusi vadovauti apskričiai. "Turėjau naujų galimybių išbandyti save, pritaikyti žinias, dirbti kitame lygmenyje", - sakė anksčiau ligoninei vadovavusi politikė.

"Kai baigsiu apskrities likvidavimo darbus, pradėsiu rūpintis savimi", - teigė Panevėžio apskrities vadovas konservatorius Viktoras Trofimovas. Vadybininko diplomą turintis politikas buvo Seimo nario Vito Matuzo padėjėjas sekretorius. "Esant tokiam nedarbui, gal teks eiti į darbo biržą", - neatmetė galimybės V.Trofimovas.

Naudinga patirtis

"Atėjau iš verslo ir visada esu ten laukiamas", - teigė liberalcentristas Raimundas Vaitiekus, Tauragės apskrities vadovo poste pakeitęs partijos kolegę Ireną Ričkuvienę, išvykusią į Vilnių dirbti liberalcentristo vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio patarėja.

"Įgijau patirties - administracinės, politinės, užmezgiau naujų pažinčių, ryšių", - pastarojo meto veiklos privalumus vardijo ekonomistas R.Vaitiekus. Jis teigė neketinąs trauktis iš politikos, grįžęs į gimtąjį Šilalės rajoną pradės rengtis būsimiems savivaldybių tarybų rinkimams.

Pasibaigus įgaliojimams iš politikos neketina trauktis ir Kauno apskričiai vadovaujanti Liberalų sąjūdžio atstovė Ona Balžekienė (pagal amžių moteris galėtų mėgautis užtarnauto poilsio malonumais).

"Jei būtų pasiūlytas tinkamo lygio postas, sutikčiau jį užimti", - neslėpė žinoma verslininkė ir ilgametė Kauno savivaldybės tarybos narė. O.Balžekienės nuomone, žmogus, į politiką atėjęs iš verslo, valstybei gali duoti gerokai daugiau nei politikai, subrendę ministerijų koridoriuose ir neturintys praktinės veiklos patirties. Moteris mano, kad jos kolegoms apskrities viršininkams susirasti naują darbą nebus paprasta - valstybės tarnyboje mažinami etatai, o verslas taip pat nesiplečia.

Mąsto apie rinkimus

"Labai privatus dalykas, kodėl turėčiau pasakoti visai Lietuvai", - paklaustas apie ateitį šmaikštavo TPP atstovas Alytaus apskrities viršininkas Algimantas Bražionis. Kol kas jokio posto A.Bražioniui nepasiūlė ir jį delegavusi partija. Prieš tapdamas apskrities vadovu, Dzūkijoje jis buvo žinomas verslininkas.

Kitas TPP atstovas Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas teigė, kad artimiausi jo planai - gerai pasirengti 2011-ųjų pradžioje vyksiantiems savivaldos rinkimams. "Mėginsiu kovoti dėl pozicijų Neringoje", - sakė jis. Prieš užimdamas dabartinį postą A.Burkšas buvo Neringos savivaldybės vicemeras. Po Seimo rinkimų "prisikėliečiai" matė jį aplinkos ministro kėdėje, tačiau ši kandidatūra neįtiko tuometiniam prezidentui Valdui Adamkui.

"Jei pamenate, prieš pusantrų metų buvau piešiamas kaip didžiausias gamtos nemylėtojas. Viliuosi, kad vėliau visi pamatė, koks esu, kokiomis vertybėmis vadovaujuosi, kaip bendrauju su žmonėmis", - kalbėjo A.Burkšas. Jis prisipažino, kad "tam tikromis aplinkybėmis bei tam tikromis sąlygomis" neatsisakytų padirbėti ir Vilniuje.

Apskričių viršininkai neskursta

Kaip atskleidė pernykštės gyventojų turto deklaracijos, tarp dešimties apskričių viršininkų milijonieriais galima vadinti tris politikus. Didžiausiu turtu sąlygiškai gali didžiuotis Klaipėdos apskrities viršininkas A.Burkšas. Jis deklaravo turto už 2,6 mln. litų, tačiau kartu - 3 mln. litų paimtą paskolą. Jo sutuoktinė turi turto už 2,4 mln. litų. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos duomenimis, A.Burkšas yra dviejų bendrovių akcininkas, kartu su žmona užsiima turto nuoma. 1,5 mln. lito vertės turtą ir santaupas deklaravo Alytaus apskrities viršininkas A.Bražionis. Kauno apskrities viršininkė O.Balžekienė nurodė turinti 1,2 mln. vertės turto. Skurdžiausiai atrodo Šiaulių apskrities viršininko konservatoriaus Rimundo Domarko deklaracija, joje nurodytas turtas ir santaupos tesiekia 53 tūkst. litų. Be to, R.Domarkas nurodė paėmęs 9,2 tūkst. litų paskolą.

Procesas vyksta

Įspėjimo apie atleidimą iš darbo lapelius 2,5 tūkst. apskričių viršininkų administracijose dirbančių žmonių gavo dar kovo pradžioje. Teigiama, kad apie 1,1 tūkst. darbuotojų pereis dirbti į kitas valstybines įstaigas, kurios nuo liepos 1 dienos perims naikinamų apskričių viršininkų administracijų funkcijas.

Vidaus reikalų ministras R.Palaitis yra sakęs, kad po apskričių reformos dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus per metus bus sutaupyta apie 30-35 mln. litų. Tiems darbuotojams, kurie nuo metų vidurio nebus įdarbinti kitose valstybinėse įstaigose, bus išmokėtos išeitinės kompensacijos. Finansų ministerija šiam tikslui yra rezervavusi apie 15 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"