TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Apynasris dujininkų apetitui

2008 06 06 0:00
Ūkio ministras V.Navickas ir toliau gina "Lietuvos dujas", nors tokia pozicija vadinama žalinga Lietuvos ateičiai.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Ūkio ministerijai ir premjerui teks paklusti parlamentarams ir sumažinti "Lietuvos dujų", o per jas - ir Rusijos dujininkų apetitą Lietuvoje.

Vakar Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) atmetė Vyriausybės siūlymą prašyti Europos Komisijos (EK) direktyvoje dėl dujų rinkos liberalizavimo taikyti išimtį. Tai reiškia, kad Lietuva turės laikytis reikalavimo atskirti gamybą ir tiekimą.

Mūsų šalis pritars EK neseniai Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyva parengtam švelniausiam šios direktyvos variantui, kuriuo iš pradžių numatoma sustiprinti monopolininkų kontrolę.

Teks dalytis

Pritarimas EK direktyvai realiai reikštų, kad Rusijos dujų milžinas "Gazprom", kartu su Vokietijos koncernu "Ruhrgas" valdantis "Lietuvos dujas", bus priverstas suteikti galimybę mūsų šalyje esančiais dujų vamzdžiais naudotis ne tik paties parinktiems tarpininkams, tokiems kaip "Dujotekana", bet ir kitiems rinkos dalyviams.

Tačiau dar vakar rytą Vyriausybė teikė kitokį siūlymą, kurį laiką aktyviai siūlytą Ūkio ministerijos. Pagal jį Lietuva, kaip ir Latvija, Estija bei Suomija, turėjo prašyti išimties taikant direktyvą, kol bent vienoje šių šalių atsirastų alternatyvus dujų tiekimas.

Ūkio ministras Vytas Navickas dar ir vakar atvirai tvirtino, kad EK siūloma direktyva padarytų papildomų išlaidų "Lietuvos dujoms", kurios turėtų įsteigti antrinę įmonę ir perleisti jai magistralinių dujotiekių nuosavybę.

"Lietuvoje tai reikštų, kad "Lietuvos dujos" turi peržiūrėti finansinius srautus ir investicijų planus - kad iš transportavimo tarifo užsidirbtų tiek pinigų, kad įvykdytų visus investicijų planus - investuoti apie 1 mlrd. litų iki Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. "Lietuvos dujos" teigia, kad tai būtų sudėtinga", - kalbėjo V.Navickas.

Energetinis getas

Ši Ūkio ministerijos pozicija, kuriai pritarė Vyriausybė, jau anksčiau kėlė diskusijų dėl "Lietuvos dujų" ir "Gazprom" įtakos Lietuvos pasirinkimui. "Jau dabar kalbama, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos valstybės, yra energetinės salos, neturinčios tiekimo alternatyvų. Įteisinus išimtį Lietuva taptų jau ne sala, o energetiniu getu, kuriam negaliotų ES siūlymai, o absoliučią valdžią turėtų "Gazprom", - LŽ kalbėjo vienas įtakingas politikas.

Atvirai tuos pačius nuogąstavimus išdėstė prezidentas Valdas Adamkus. Vakar posėdžiavusiems Seimo ERK nariams šalies vadovo patarėjas Valteris Baliukonis perdavė V.Adamkaus poziciją, kad prašydama išimčių direktyvai Lietuva gali didinti Rusijos dujų monopolininkės "Gazprom" įtaką mūsų šalyje.

"Bendrovė "Lietuvos dujos", kuri iš tikrųjų yra "Gazprom" padalinys, neslepia, kad nori išimties. Ūkio ministerija akivaizdžiai gynė jų poziciją", - LŽ atvirai pareiškė Seimo ERK pirmininkas Andrius Kubilius.

Jo pavaduotojo Petro Auštrevičiaus teigimu, sprendžiant Lietuvos pozicijos klausimą akivaizdžiai ryškėjo, kad Vyriausybės ir atskirų jos institucijų veiksmai trumpalaikius vienos kompanijos - "Lietuvos dujų" - interesus priešpriešina ilgalaikiams Lietuvos interesams.

"Buvo akivaizdus "Lietuvos dujų" interesas, tačiau Ūkio

ministerija privalo turėti platesnį požiūrį ir ginti Lietuvos energetikos vartotojų, o ne atskirų įmonių ar jų akcininkų interesus", - pabrėžė P.Auštrevičius.

Senos sąsajos

Vyriausybės ir atskirų jos institucijų sąsajos su "Gazprom" išryškėjo jau ne pirmą kartą. Dar anksčiau sprendžiant "Lietuvos dujų" akcijų pardavimo klausimą, tiek tuometis socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Brazauskas, tiek vėliau jį pakeitęs dabartinis ministrų kabineto vadovas Gediminas Kirkilas nevengė dėstyti "Gazprom" reikalavimų, kurie esą galėjo būti naudingi šalies dujų vartotojams. Nepaisant Lietuvos darytų nuolaidų ir girdėtų pažadų, dujų kainos mūsų šalyje pasiekė europines.

"Gazprom" ir jos tarpininkės - bendrovės "Dujotekana" - santykiai su valdžios viršūnėmis ypač išryškėjo prieš dvejus metus po Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje. Tada kilo vadinamasis saugumo skandalas. Per jį buvo atskleisti Kremliaus planai naudojantis savo įmonių tarpininkėmis remti prorusiškas organizacijas Lietuvoje ir daryti įtaką aukščiausiems valdžios atstovams.

Lietuvos diplomatai ir šiuo metu neslepia baiminęsi, kad Lietuvos Vyriausybė, svarstydama energetikos direktyvą, vėl nueis pramintu keliu ir atsižvelgs į "Gazprom", o ne į ilgalaikius šalies interesus. "Galimybė Lietuvai gauti išimtį direktyvai taikyti - nejudinti dujininkų galėjo būti suprasta kaip Briuselio dovanėlė už tai, kad atsisakysime siekio pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą. Toks patogus gyvenimas reikštų, kad tampame vis labiau priklausomi nuo rusiškų dujų ir jų diktato", - vakar LŽ pabrėžė vienas atsakingas asmuo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"