TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar bus kuriamos Jungtinės Europos Valstijos?

Praėjusią savaitę Lietuvoje įsteigta Europos federalistų sąjunga. Kokią Europos Sąjungos (ES) viziją ir kokią jos naudą Lietuvai mato Lietuvos federalistai. Ar oponuojantieji ES federalistų idėjoms nepritaria Lietuvos narystei ES? Ar federalistai nori kurti Jungtines Europos Valstijas?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Europos federalistų sąjungos Lietuvoje vadovas Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius, federacijos idėjos rėmėjas Seimo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narys Egidijus Vareikis ir federalistų idėjoms oponuojantieji bei už ES, kaip valstybių sąjungą, pasisakantieji: Seimo narys Tautininkų sąjungos vadovas Gintaras Songaila, Lietuvos centro partijos politinės tarybo pirmininkas Arūnas Grumadas. Pokalbyje taip pat dalyvauja Mykolo Romerio universiteto prof. Ignas Vėgėlė ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.    

Kokią ES federaciją norima kurti?

A.Medalinskas. Kaip federalistai mato ES federaciją? Kam jos reikia?

P.Auštrevičius. Ekonomikos krizė ir politinės raidos projekto neaiškumai reikalauja, kad ES rūpintųsi ne tik didžiosios valstybės. Svarbu, kad tokių idėjų atsirastų ir tarp trumpesnį narystės stažą turinčių kraštų. Galbūt ir esančių periferijoje, tokių kaip Lietuva. Vieningos Europos projektas yra gyvybingas tik tiek, kiek juo rūpinasi visos ES narės. Ir Lietuva taip pat. O mes norime, kad vieningos Europos projektas būtų gyvybingas. 

E.Vareikis. Kai mūsų kas nors prašo paaiškinti, kokią federaciją norime kurti, susiduriame su nesusipratimu ir iš kritikų, ir šalininkų stovyklų. Daug kam dar žodis federacija susiveda į tą modelį, apie kurį skaitėme sovietinėse mokyklose. Sovietų Sąjunga vadinta federacija. Ir dabar kai kam federalistas yra blogas, nes kuria Sovietų Sąjungą. Žmonės dažnai prikiša, kad išstoję iš vieno "sojuzo" įstojome į kitą. Bet nespręskime apie federalizmą iš keliasdešimties metų senumo sovietinių vadovėlių. Pasaulyje egzistuoja įvairus federalizmas. Yra federacijų, yra ir konfederacijų. 

A.Medalinskas. Visiškai teisingai, ne tik Sovietų Sąjunga buvo federacija. Jų yra ir Vakaruose. JAV, Kanada, Vokietija, kitos federacinės valstybės. Ir ES bus tokia?

E.Vareikis. Federalizmas - ne tik Kanada ar JAV. Negalėčiau sakyti, kad Kanados provincijos yra savarankiškesnės už JAV valstijas, nors Kanada - konfederacija, o JAV - federacija. Federalizmo idėja: kur naudinga problemas spręsti bendrai, taip jos ir sprendžiamos. Ši idėja nesikerta su nacionaliniu suverenitetu. Kaip katalikas klausau popiežiaus, bet tai man netrukdo būti lietuviu, patriotu, nacionalistu. ES integracijos istorija nelimpa prie jokio iki tol apibrėžimo. Nebūsime Teksasu ar Bavarija. Svarbiausia, kokiu lygiu spręsime bendrus klausimus, o tai daryti reikia. Jeigu kam atrodo kitaip, jeigu nori būti kaip Moldova ar Armėnija, tai yra jų pasirinkimas. Aš manau, kad Lietuvai naudinga turėti bendrą infrastruktūrą, įstatymų suderinamumą ir t. t. 

G.Songaila. Gaila, kad vengiama aiškiai pasakyti, kam ir kodėl tas federalistų judėjimas reikalingas. Pati federalizmo idėja gal ir graži, bet mes mėginame suplakti du modelius - federacinį ir konfederacinį. Oponentai kalba iš ES, bet ne iš Lietuvos perspektyvos. Joks federalistinis judėjimas negali atšaukti plebiscito Lietuvoje rezultatų ir konstitucinės nuostatos, kad tik trim ketvirtadaliais rinkėjų balsų gali būti panaikintas mūsų valstybės suverenumas. Suliejimas į darinį, kuris tampa antstatu virš nacionalinės valstybės, konstituciniu požiūriu yra abejotinas. Netgi atrodo, jog šis judėjimas - nors man nėra aišku, ką jis siūlo, - yra antivalstybinis ir antikonstitucinis. 

A.Grumadas. Apibrėžkime, kas ta federacija. Tai yra valstybė. Nebūtinai unitarinė. Bet federacija pagal apibrėžimą yra viena valstybė. Pagrindinės valstybės sritys (užsienio politika, gynyba, ekonominė politika ir kitos) yra bendros ir visiškai privalomos visiems federacijos subjektams. Tokios valstybės subjektas gali turėti tautinius drabužius, dūdų orkestrą, bet neturėti nepriklausomybės. Federacija - tai sąjunginių valstybių junginys, o konfederacija - valstybių sąjunga.

I.Vėgėlė. Sutinku, kad pasaulyje yra įvairiausių modelių konfederacijų ir federacijų. Sunku išskirti vieną iš jų ir pasakyti, kad tokia bus ir ES, kaip konfederacija ar federacija. Kadangi federalistų judėjimas yra už federaciją, tai, matyt, jie kalba apie viršnacionalinę Europą. Ir mūsų kalba turėtų būti, ar norime viršnacionalinės ar tarpvalstybinės Europos.

A.Medalinskas. Tarpvalstybinė Europa yra tai, kas vadinama valstybių sąjunga? Kokie kriterijai gali parodyti, kokiu keliu dabar ES eina?

I.Vėgėlė. Svarbiausia yra kompetencijos pasidalijimo klausimas. Kiek kiekviena iš ES narių pasilieka kompetencijos veikti savarankiškai, o kiek perduoda spręsti ES. Atsakę į šį klausimą, suvoktume, ar mes einame viršvalstybiniu keliu, ar pasiliekame tarpvalstybiniame. Dabar visa kompetencija yra aiškiai apibrėžta tiek ES sutartyje, tiek sutartyje dėl ES veikimo. Tose sutartyse aiškiai sakoma, kad ES gali veikti tik tose srityse, kuriose valstybės narės jai perdavė savo kompetenciją, todėl Sąjungai nepriskirta kompetencija lieka valstybėms narėms. ES negali uzurpuoti kompetencijos naujose srityse išimtinės kompetencijos atžvilgiu. 

G.Songaila. Išimtinė kompetencija yra tikrai gana aiškiai aprašyta, bet palikta plati sritis, kaip pasidalijamoji kompetencija tarp ES ir valstybių narių, sakant, kad valstybė narė gali veikti tiek, kiek ES to nereglamentuoja. Pagal Lisabonos sutartį likusi kompetencija yra gana siaura. Jūs minėjote uzurpavimą. Daug kur ES struktūros ir institucijos jau kišasi ir uzurpuoja. 

Ar siekiantieji federacijos gali laiku sustoti?

A.Medalinskas. Minėjote, kad ES federacijoje naudinga turėti bendrą infrastruktūrą, siekti įstatymų suderinamumo. Bet tai įmanoma daryti ir ES, kaip valstybių sąjungoje. Nekuriant federacijos ar juo labiau Jungtinių Europos Valstijų, apie kurias svajoja Europos federalistai. Ar esate tikri, kad atiduodami vis daugiau svertų Briuseliui laiku galėsite sustoti, kai matysite, kad valstybių kompetencijai spręsti vis mažiau lieka galių ir mažiau nepriklausomybės?

E.Vareikis. Tautinė valstybė yra kintantis organizmas ir šiandien nebėra tokia kaip po Vestfalijos taikos. Bet kai pajusime diskomfortą, jog bendri įstatymai žeidžia mūsų suverenitetą, visada galima sustoti. Kaip lietuviui, pavyzdžiui, man, nepriimtini kai kurie iš ES ateinantys lyčių įstatymai. Yra sričių, kuriose mes galime ir netgi privalome išlaikyti savo nacionalinį suverenitetą. 

G.Songaila. Ar mūsų rankose stabdžiai? Diskomfortas ir dabar jau labai didelis. Vyksta tautos evakuacija. Per septynerius metus neišmokome gyventi esant naujai situacijai, neradome nei ekonominės, nei socialinės strategijos. Neturime gyvybingumo svertų. Negirdžiu atsakymų, kaip jie atsiras. Neaišku ir kokia ateitis lauktų tokiame darinyje lietuvių tautos ir kultūros. Jeigu išsaugotume galimybę vertinti iš savo pozicijų, pasirinkti savo kelią, jeigu išliktume  suvereni, laisva valstybė, kalbanti su kitomis valstybėmis apie bendrus uždavinius europiniu mastu, tai būtų kitas reikalas. Bet tai nebūtų federacija. Suverenitetas neturi būti ribojamas. Negalime prarasti svertų patys kurti savo likimą.

E.Vareikis. Ir šiandien ES turi federalinių bruožų. Mes jau gyvename federacijoje. Mes galime tik pasirinkti, ar federalinis lygmuo didės ar mažės. Štai P.Auštrevičius mano, kad daugelį sričių reikia perkelti į federalinį lygmenį, bet mes ir tada nekurtume naujos imperijos ar valstybės. Krizės metu to federalizmo poreikis stiprėja. Neatsitiktinai ir britų premjeras Winstonas Churchillis kalbėjo apie Jungtines Europos Valstijas. 

A.Medalinskas. Ir Vladimiras Leninas taip pat.

E.Vareikis. Bet mes apie tai nekalbame. Jeigu ir kursime federaciją, tai ne tokią, kokia yra JAV. Gyvenimas parodys, kuo skirsis JAV ir Europos federacijos modelis.

A.Medalinskas. Jeigu dar tik ta pati ES taps federacija. Jeigu ES šalių piliečiai tai leis. Bet vis tiek svarbu žinoti, kur yra jūsų, federalistų, raudonoji linija, kada reikėtų sustoti?

E.Vareikis. Lietuva, kaip ES dalis, nesulauks Bavarijos statuso. Man federalizmas - ne stabas, o geresnis Europos administravimo instrumentas. Ar ES sunaikino nors vieną tautinę ar etninę grupę? Ne. Šnekos, kad mus sunaikins kaip indėnus, - beprotystė. Kodėl mūsų nacionalinis tapatumas turi prieštarauti europietiškumui? Aš  lietuvis, bet apsirengęs europietiškai. Ir esu europietis. Ar lietuvis būtinai turi būti prieš Europą. 

A.Medalinskas. Bet tos kalbos apie būsimą federaciją, pripažinkite, primena kalbas apie šviesų rytojų. Jūs, kaip federalistai, turėtumėte pasakyti, į ką panaši bus ta federacija. Juk negalima tiesiog kartoti, kad ji bus į nieką nepanaši. 

E.Vareikis. Jeigu ES nesubyrės, ji taps tokiu dariniu, kokio dar nebuvo. Mes negalime įsivaizduoti to, ko nebuvo. Nei JAV, nei Šveicarijos, nei Vokietijos modeliai čia netinka. Daug dalykų geriau tvarkytume federaliniu lygiu, o ES veikia subsidiarumo principas. 

Ar ES bendroji politika bus būtinai naudinga Lietuvai?

A.Medalinskas. Kur garantija, kad, pavyzdžiui, bendra energetinė politika bus naudinga Lietuvai, o netaps kaip, pavyzdžiui, projektas "Nord Stream", įtakingų ES valstybių susitarimu su Rusija už Baltijos kraštų ir Lenkijos nugaros? 

P.Auštrevičius. Niekas neduoda jokių garantijų nei dėl ES, nei dėl kitų sąjungų ar sutarčių. Pasaulis yra toks kaitus, kad neįmanoma nuspėti net ir didelės ir svarbios politikos perspektyvų. Gąsdinti ES federacija yra neatsakinga. Juk nekuriame tokios sąjungos, kai visos suverenios teisės atiduodamos vienam centrui. Europa negali sekti kitų regionų pavyzdžiu, nes tai yra unikali istorinė, politinė dermė. Kodėl nekeliate klausimo dėl narystės NATO? Ar Vokietijos naikintuvai nepažeidžia mūsų suvereniteto?

A.Medalinskas. Nepažeidžia. Tai yra mūsų saugumo garantas. Nebūtų šių naikintuvų, kas žino, ar nebūtų kitų: su raudonomis žvaigždutėmis. 

P.Auštrevičius. Bet formaliai kalbant, kas nors gali ir taip kelti klausimą. Kodėl srityje, kuri mums yra strategiškai svarbi, mes sau neleidžiame tokių diskusijų? Juk nekeliame klausimo dėl Lietuvos suvereniteto gynybos srityje, o manome, kad narystė NATO, transatlantinis darinys, dera su mūsų Konstitucija, saugumu, suverenitetu. Darau išvadą, kad matydami ES neefektyvumą ir bendros politikos poreikį norime kažko daugiau, o kitose srityse sakome: palaukite. Tai yra smulkmeniškas nacionalinis pragmatizmas: vienose srityse mes suvokiame vertę, o kitose atsipalaiduojame kalbėdami apie bendrą vaizdą. Tokio vaizdo nebuvimas atvedė ES į savotišką aklavietę, kada jau klumpant reikia kažką paskubomis daryti.

G.Songaila. Sakote - unikali istorinė bendrija. Labai girdėta. Mes vis kuriame unikalias istorines bendrijas. Tarybinė liaudis buvo unikali istorinė bendrija. Apie energetikos politiką kalbama nuo Lisabonos sutarties. Tada sakė: va, bus bendra energetikos politika, infrastruktūriniai projektai, svertai... Nėra tos bendros ekonominės politikos ir svertų. Kur garantija, kad jie atsiras? Jeigu tai yra dviejų ar trijų didžiųjų valstybių diktatas, bus taip, kaip jos norės. O dėl NATO, tai sprendimą, kokie kitos NATO šalies kariuomenės daliniai gali būti mūsų valstybėje, priimsime mes patys. Ne NATO. Toks yra skirtumas. Be to, NATO nepriima įstatymo galią turinčių teisės aktų, o Lisabonos sutartis numato, kokie aktai gali veikti mūsų šalyje. Jeigu federalizmas eis toliau ta linkme, tai netrukus Europos Parlamentas pradės priiminėti teisės aktus, kurie veiks kaip įstatymas mūsų teritorijoje. Yra didžiulis skirtumas tarp mūsų narystės ES ir NATO. Pastarąją, kaip tarptautinę organizaciją, mes labai palaikome. ES pasirinkome dėl neišvengiamų geopolitinių priežasčių, tačiau mėginimams ją paversti federacine valstybe priešinsimės. 

E.Vareikis. Jūsų ideologija yra tokia: 27 žmonės susėdo į vieną autobusą, kad kur nors nuvažiuotų. Pakeliui vienas keleivis pradėjo inkšti, kad autobusas trukdo jo suverenitetui. Jeigu nebūtų autobuso, jis gal "Ferrari" važinėtų, gal lėktuvu skristų. Išlipti? Neišlips. Juk tauta liepė važiuoti. Žinokite, kad važiuoti autobusu - geriau negu eiti pėsčiam. Blogas autobusas? Tokį turim, tokiu važiuojam. ES netrukdo mums rasti sprendimų. Jų nerandame, bet ne ES čia kalta. Nesakykite, kad dėl visko kalta ES integracija ir federalizmas. Kalta ekonomika. Kitas dalykas: kai Strasbūre pasakau, kad Lietuva - nepriklausoma demokratinė valstybė, niekas man neprieštarauja. Ir Briuselis neprieštarauja nė vienam mūsų Konstitucijos straipsniui. 

G.Songaila. Vengrijos atveju jau prieštarauja.

E.Vareikis. Jei pakeisime Konstituciją, pakeisime ją patys.

G.Songaila. O gal tada, kai lieps...

E.Vareikis. Niekada dar neliepė. Mes tik vieni kitus gąsdiname, kad lieps. Nei danams, nei airiams neliepė. Ne-lie-pė. O tai yra šalys, kurios įstojo anksčiau už mus.

A.Medalinskas. Dar neseniai atrodė, kad ir fiskalinė politika nėra su ES federalizmu susijęs klausimas, o išskirtinė ES valstybių kompetencija. Bet štai, atsiranda punktas, pagal kurį nepaklususi šiam aktui valstybė gali būti baudžiama ir primygtinai siūloma priimti kiekvienai šaliai Konstitucinį sprendimą. Ar tai nėra žingsnis federacijos link?

E.Vareikis. Atėjusiam į mokyklą vaikui mokytojas pasako: jeigu nesimokysi, gausi dvejetą. Jeigu užsirašei į mokyklą ir nesimokęs gavai dvejetą, tai tikrai ne mokytojo kaltė.

A.Medalinskas. Ką darytume, jeigu ES bendrojoje energetikos politikoje, dėl kurios nebuvo tartasi einant į mokyklą, būtų priimtas mums nepriimtinas sprendimas? O dauguma kitų ES šalių dėl savo pragmatinių tikslų už tai nubalsuotų. Ar mes turėtume vykdyti tokį sprendimą, gyvendami federacijoje? Tai Rusija geriau tarsis ne su mumis, o su kitomis ES valstybėmis mums už nugarų.

E.Vareikis. Taiklus pastebėjimas. Tokiuose dariniuose laimi protinga politika. Netinkamas sprendimas? Joks lyderis nedarys taip, kad ES narėms būtų blogai, kad jas reikėtų talžyti botagu. Tai - Sovietų Sąjungos modelis.

A.Medalinskas. Bet dujotiekis "Nord Stream" liudija ir ką kita.

E.Vareikis. Vis dėlto iki šiol daug sprendimų ES priimami konsensusu. Ne ES kalta, kad mes turime problemų energetikos srityje. Lietuvoje buvo penkiolika vyriausybių. Visos žadėjo, kad Ivano prie vamzdžio neprileis. O Ivanas ten kaip sėdi, taip sėdi. Ne Briuselis ar federalizmas tai padarė. Patys turime siekti, kad mūsų energetika būtų integruota į Europą, ir tartis su kitomis ES šalimis. Juk nesitariant ES joks sprendimas nepriimamas, o tada svarbi kiekvienos narės valia.

A.Medalinskas. Dėl fiskalinės sutarties irgi sakoma, kad tariamasi su kiekviena šalimi. Čia pat užsimenama, kad nepasirašiusiosioms bus nubraukta ES finansinė parama.

A.Grumadas. Ir tokiu atveju sumažėja galimybė elgtis taip, kaip tu manai esant teisinga. O federacijos atveju pasirinkimo nelieka: nuomonė yra primetama. Judėdami federalizmo link, nejudame savo savarankiškumo, išlikimo link. Kryptis yra kita.

I.Vėgelė. Vis paminimas "Nord Stream". Jeigu Lietuva nebūtų ES, ar tada nebūtų "Nord Stream"? Lietuva tik dar menkiau galėtų veikti energetinę politiką. Kitaip tariant, važiuojant vienu autobusu susitarti lengviau negu visiems vaikštinėjant atskirai. Europa ir nuėjo keliu, kai susėdama ir tariamasi, o ne išsiskirstoma po vieną, kai, tarkime, turėtume gaudyti Vokietiją, kuri tam tikrose srityse galbūt su mumis net nesitartų. Mes ir su latviais bei estais dažnai nesusitariame. Negi galima tikėtis, kad įsiklausytų, ką sakome, jeigu nebūtume toje pačioje bendrijoje? Kokiame kontekste būtų Lietuva, jeigu nepritartume fiskalinei sutarčiai, Nicos sutarčiai, Lisabonos sutarčiai? Pasvarstykime, ar Lietuva tada liktų šioje sąjungoje. O tada jau kita sąjunga mus bandytų įtraukti į save.

A.Medalinskas. Visiškai sutinku. Ne tik narystė NATO, bet ir ES mums yra saugumo garantas. ES dar naudinga ir ekonomiškai, jeigu tą naudą sugebėtume paimti. Bet ar galima tą vadinamąją glaudesnę integraciją sustabdyti, jeigu ją bus norima toliau vykdyti, juo labiau einant tuo pačiu metodu, kaip dėl fiskalinės drausmės?

E.Vareikis. Jums skaudus fiskalinės sutarties klausimas, bet fiskalinės drausmės buvimas ES naudingas mums. Naudinga, kad visos ES narės laikytųsi šios drausmės.

A.Medalinskas. Fiskalinės drausmės rėmai tikrai Lietuvai ar kitai valstybei nėra žalingi. Bet būtų labai žalinga, jeigu dabar būtų spaudžiamos ES narės prisiimti ir kitus įstatymus, įsipareigojimus, sakant, kad jeigu kažko nepadarysite, būsite nubausti. Tokiuose veiksmuose jau gali išsitrinti ir ES valstybių nepriklausomybės klausimas.

G.Songaila. Nepriklausomybės principas yra amžinas. Kaip ir atsakomybės. Jeigu kalbėtume apie atsakingų valstybių sąjungą, visi sutartume. Kaip ir dėl atsakingo, suverenaus tarimosi principo. Bet tenka kalbėti apie federaciją, kai virš tarimosi principo atsiranda struktūros bei institucijos, ir tai gali ištrinti ES valstybių nepriklausomybę. O tai man kelia labai didelį nerimą. Kaip ir principas, kad Europos Komisija staiga pradės formuoti mūsų valstybės biudžetą, o tai yra viena iš pagrindinių valstybės funkcijų.

Kodėl Europos Parlamente (EP) negali būti valstybių frakcijų?

A.Medalinskas. Kodėl EP bijomasi valstybių frakcijų, o yra tik politinių šeimų: konservatorių, liberalų, socialdemokratų frakcijos?

P.Auštrevičius. EP ir jo veikla yra suderinta su nacionalinių parlamentų buvimu ir išlikimu, o nacionalinių valstybių frakcijos EP politiškai nesuderinamos. Kaip galima susodinti į vieną frakciją konservatorių, liberalą bei socialdemokratą ir paprašyti pateikti nacionalinį sprendimą? Tai prieštarautų politinės veiklos principams ir nacionaliniams interesams. Parlamente atsirastų vokiškų, portugališkų, kitų interesų. Išnyktų vienijantis politinės veiklos principas.

A.Medalinskas. Nekalbu apie politinių frakcijų naikinimą. Jos irgi galėtų veikti.

P.Auštrevičius. Politinės nuomonės įvairovė yra demokratijos pagrindas, todėl mes siūlome, kad visoje Europoje atsirastų politinės vienmandatės apygardos ir būtų renkami politikai ne kaip valstybių, o europinių politinių partijų atstovai.

A.Medalinskas. Tai būtų dar vienas didelis žingsnis federacijos link. Bet galbūt gali būti ir kitas žingsnis: mažinant ES kompetencijų ir kai kurias jų grąžinant valstybėms.

P.Auštrevičius. Tai nieko neduotų. Šiuo metu parlamentinės priežiūros mechanizmas puikiai veikia. EP ir nacionaliniai parlamentai vienas kitą papildo. Nesiūlyčiau papildomų žingsnių, galinčių nacionalizuoti EP. Jis nuo to taptų tik silpnesnis.

E.Vareikis. Tuomet galėtume susidurti su situacija, kai vienas Lietuvos parlamentas būtų Vilniuje, o kitas - Briuselyje. Kuris būtų tikrasis?

A.Medalinskas. Tikrasis parlamentas būtų Lietuvos sostinėje Vilniuje. Vargu ar grupelę Lietuvoje išrinktų į EP politikų galima būtų vadinti mūsų Seimu.

E.Vareikis. Man teko EP būti de facto. Neformaliai ten yra nacionalinių interesų.

A.Medalinskas. Ir man teko būti, kai svarstytas Europos Konstitucijos projektas. Tada veikė ir valstybių atstovų grupės, o jas traukė savo glėbin politinių partijų frakcijos. Bet tie du procesai vienas kitam netrukdė. Kodėl taip negalėtų būti ir EP? Aišku, reikėtų kitų šalių atstovų EP pritarimo, kad taip įvyktų.

E.Vareikis. Man teko dalyvauti Balticum grupėje, į kurią susirinko žmonių iš įvairių frakcijų. Niekas nedraudžia neformaliai organizuoti tokių struktūrų.

I.Vėgėlė. Veikimas EP partiniu, o ne valstybių pagrindu parodo, kokia savarankiška ir unikali yra ES sistema. Bet neoficialiai egzistuoja ir valstybių frakcijos. Jeigu egzistuotų oficialiai, galbūt ir tai būtų gerai, bet tuo ES ir skirtinga, ji kol kas yra nuėjusi būtent tokiu keliu.

Ar nepritariantieji ES federacijai yra prieš narystę ES?

A.Medalinskas. Ar oponuojantieji ES federacijai yra už išstojimą iš ES? Juk toks žingsnis turėtų labai liūdnų pasekmių Lietuvai, visų pirma saugumo atžvilgiu.

G.Songaila. Išstojimas iš ES Lietuvai būtų tragiškas veiksmas. Tačiau jau šiandien reikia imti mokytis gyventi ant savo paties kojų, o ne tik iš ES injekcijų. Pagaliau kiek stabilus darinys yra ES? Gali atsitikti ir taip, kad tai, kas šiandien atrodo tvirtas ir perspektyvus, pasirodys esąs trumpas arba neperspektyvus. O kas tada, jei vieną dieną paaiškės, kad nebėra tų ES struktūrinių fondų lėšų? Esu už Lietuvos narystę ES, bet prieš federacinės ES idėją, kuri Lietuvos požiūriu turėtų būti vertinama kaip antivalstybinė.

A.Medalinskas. Už kokią ES tada pasisakote?

G.Songaila. Už ES kaip tarptautinę organizaciją, kuri negali peržengti konfederacijos rėmų. Lisabonos sutartis jau yra problemiškas dalykas. Juo labiau kad ji buvo priimta nedemokratiniu būdu, neklausiant nei žmonių, nei Konstitucinio Teismo, nors mes siūlėme tai daryti. Klausimas, ar net Vokietija šią sutartį ratifikavo teisėtai, nes jų Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Lisabonos sutartis neatitinka demokratinių principų. 

A.Grumadas. Mums ne mažiau turėtų rūpėti, kaip atrodo pati mūsų Lietuva ES mastu. Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuvoje sukuriama 0,37 proc. produkto ir turime 0,65 proc. ES gyventojų. Jeigu ES taptų viena valstybė, mes būtume nykstamai mažas dydis. Kad geriau suprastume šias proporcijas, pasakysiu, kad Lietuva ES mastu būtų tas pats, kas, pavyzdžiui, Kazlų Rūdos savivaldybė Lietuvos mastu. Kokį indėlį Lietuvos politikoje turi panašaus dydžio savivaldybė? Beveik nulinį.

E.Vareikis. Būkime "biedni" ir teisingi: Lietuvos galia ES matuojama ne pagal tai, kiek ji pagamina. Tiek pinigų ji įneša į bendrą katilą. Galima kalbėti apie tuos nulius, bet mes esame viena iš dvidešimt septynių vėliavų. Pagal vėliavą mūsų svoris - 3,7 procento.

A.Grumadas. Į situaciją pažvelkime ir istoriniame kontekste. Niekam ne paslaptis, kad didelėje valstybėje ribotas galimybes turintys prūsai buvo asimiliuoti, lietuvninkai - beveik asimiliuoti. Mūsų valstybės atkūrėjams lenkų kalba buvo gimtoji, o airiams ir šiandien anglų kalba gimtoji. Žmogus visiškai išeina iš nacionalumo: jis virsta kosmopolitu be adreso, nes jam visur gerai. Net gyvūnus ir augalus saugome dėl įvairovės, o mažos tautos nyksta. Pasaulis įdomus, kai susideda iš mažų komponentų. Bet federalizmas veda į išnykimą. Liksime tik maža teritorija su simbolinėmis sienomis.

A.Medalinskas. Kai kas gal pasakys, kad tai, deja, yra globalizacijos poveikis.

A.Grumadas. Globalizacija yra neišvengiama, o jos pasekmė - dideli pavojai mažoms valstybėms ir tautoms. Visi žinome, kad mirsime, bet nepradedame nuo vaikystės tam ruoštis. Ruošiamės ilgam, prasmingam gyvenimui. Lygiai taip pat turime kuo ilgiau saugoti savo tapatumą, kad gyventume savo valstybėje - Lietuvoje. Federacija yra žingsnis į Lietuvos nebūtį. Pavadinimas gal ir išliks tik ant pašto ženklų.

A.Medalinskas. Ar vadintumėte save euroskeptikais?

G.Songaila. Mes, tautininkai, nuo pat pradžių skelbėmės esantys eurorealistai. Jau prieš šešerius metus suformulavome požiūrį į ES, jis per tą laiką nepaseno. Reikia į save ir savo politiką pažvelgti tame kontekste, kuriame gyvename. Ar turime nacionalinę politiką? Ar turime Lietuvos politiką ES? Nerealu staiga mostelti burtų lazdele ir pasakyti, kad nebenorime būti ES dalimi. Geopolitiniai faktoriai iš tiesų veikia.

A.Grumadas. Esame realistai - gyvenimo Lietuvoje realistai. Matome, kas yra išorėje, o kas viduje. Kas trukdo ir padeda. Siekiame ilgo, turiningo Lietuvos gyvenimo. Negalime Lietuvos nematyti ES dalimi, nes mūsų valstybė ten jau yra. Būtų absurdiška nepaisyti referendumu išsakytos nuomonės. Šiandien esame ES dalis, turime daug įsipareigojimų. Todėl privalome mąstyti kaip būdami ES dalis, kad išliktume valstybė, nepamestume to, ką sukaupėme per daugybę metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"