TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar gali sustoti Lietuvos širdis?

2009 12 11 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Teritorija tarp Katedros aikštės ir Aušros vartų - Vilniaus senamiestis - yra svarbi ne tik vilniečiams. Tai visos Lietuvos širdis. Čia per amžius virė gyvenimas, klestėjo verslas. Tai mūsų valstybės dvasinio, kultūrinio, religinio ir politinio gyvenimo centras, šiandien kaip pasaulinės kultūros paveldas saugomas UNESCO.

Kiekvienas sprendimas, galintis pakeisti šios vietos veidą, turėtų būti vykdomas su Lietuvos žmonių žinia, o ne vadovaujantis Vilniaus valdžios atskirų pareigūnų įsitikinimais ar interesais. O kaip yra iš tikrųjų? Kas gali nutikti Vilniaus senamiesčiui, jei miesto valdžia išdrįs imti pinigus iš norinčiųjų ten patekti? Kodėl siekiama įgyvendinti tokius planus? Ar yra tam parengta infrastruktūra? Ar kovojant su transporto srautais nebus pakenkta Lietuvos širdies gyvybingumui, jos kultūriniam veidui?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje susirinko pakalbėti Vilniaus miesto meras Vilius NAVICKAS, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas STUNDYS, Vilniaus savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" vadovas Gintas BLIUVAS, Jaunimo teatro vadovas Algirdas LATĖNAS, Vilniaus lopšelio-darželio "Krivūlė" tarybos narė ir pirmininkė Irena PAUKŠTYTĖ, "Aprangos" grupės generalinis direktorius Rimantas PERVENECKAS ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

Vilniaus valdžios planai senamiestyje

A.Medalinskas. Jau kelintas mėnuo sklando kalbos, kad savivaldybė senamiestyje nori imtis planų, kurie gali pakirsti šios Lietuvos dalies gyvybingumą. Kokie tai planai?

V.Navickas. Yra priimtas sprendimas dėl įvažiavimo į Vilniaus senamiestį apmokestinimo. Tokią sistemą taiko 35 miestai kitose šalyse. Kai kas bando tai pateikti kaip mūsų norą pasipinigauti, bet mums to nereikia. Taline valanda stovėti senamiestyje kainuoja 6 eurus, arba 20 litų. Per Vilniaus senamiestį 45 proc. transporto važiuoja tranzitu, neva trumpindamas kelią. Tai daro žalą miestiečiams ir senamiesčiui. Be to, ir jaunimėlis mėgsta pasivažinėti po senamiestį. Mes norime sumažinti tranzitinį mašinų srautą ekonominiais svertais, o kad sumažintume neigiamą efektą, pirmos dvi stovėjimo senamiestyje valandos kainuotų pigiau nei dabar. Kam reikės atvažiuoti į kavinę, parduotuvę ar tiesiog apsilankyti senamiestyje, tam stovėjimas čia pabrangtų labai nedaug.

A.Medalinskas. Bet papildomai reikėtų mokėti už įvažiavimą į senamiestį.

V.Navickas. 10 litų mokėtų tie, kurie nėra išsipirkę nuolatinio bilieto. Kiti - po 5 litus kiekvieną kartą, kai važiuos į senamiestį. Nenorime eiti senu keliu - statyti užkardų, sudaryti kamščių ir chaoso. Laukiame Seimo įstatymo, numatančio vairuotojo atsakomybę pagal transporto valdytoją. Prie įvažiavimo į senamiestį būtų pastatyti vartai su filmavimo kamera, kuri identifikuotų, ar automobilio savininkas susimokėjo už įvažiavimą.

G.Bliuvas. Per dieną senamiesčiu pravažiuoja apie 60 tūkst. automobilių, iš kurių daugiau nei 20 tūkst. tranzitu. Jūs įsivaizduojate, koks judėjimas siauromis gatvelėmis? Įsivyravo automobilių kultūra - visi gina teisę automobiliu atvažiuoti iki durų, bet nešneka apie 200 mln. keleivių, pervežamų viešuoju transportu.

A.Medalinskas. Jeigu tokia tvarka būtų įvesta, atsiras norinčiųjų automobilius palikti pigiose stovėjimo aikštelėse Senamiesčio prieigose ir pėsčiomis nueiti iki senamiesčio. Bet ar tokių aikštelių yra?

V.Navickas. Aplink senamiestį yra daug vietų, kur galima statyti automobilius. Malkų turguje bus įrengtos požeminės aikštelės, iš kur iki Vokiečių gatvės nueiti 5-7 minutės. Subačiaus gatvėje vietoj apleistų garažų bus įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Tymo kvartale taip pat. Numatyta pastatyti kelių aukštų aikštelę tarp Operos ir baleto teatro ir Žemės ūkio ministerijos. Reikia tik atlikti šiek tiek kryptingų veiksmų. Pinigai, gauti už tranzitą, bus panaudoti pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūrai senamiestyje gerinti.

A.Medalinskas. Vienas pagrindinių UNESCO reikalavimų, kad senamiestyje virtų gyvenimas, gyventų žmonės, gyvuotų verslas, būtų kavinių ir restoranų, kad ši miesto dalis būtų kultūros centras, ten veiktų muziejai, galerijos, teatrai. Ar po jūsų vizijos įgyvendinimo senamiestis neapmirs?

V.Navickas. Priešingai, jeigu nepadarytume to, ką suplanavome, senamiestis būtų mažiau gyvas. Juk nesiekiame, kad niekas ten nevažiuotų. Stokholme iš turistų - kitų šalių gyventojų - neimamas mokestis už įvažiavimą į senamiestį. Mes norime, kad senamiestis būtų švaresnis, patrauklesnis, labiau sutvarkytas ir gyvesnis.

A.Medalinskas. Kada planuojate visa tai įgyvendinti? Iš pradžių buvo planai tai daryti nuo sausio 1 dienos.

V.Navickas. Planavome viską įgyvendinti jau nuo balandžio 1 dienos, bet darbai šiek tiek atidedami. Laukiame Seimo sprendimo dėl automobilių savininkų atsakomybės.

Ar senamiestį pakeis "akropoliai"?

A.Medalinskas. Meras sako, kad Stokholme imamas mokestis už įvažiavimą į senamiestį ir viskas gerai.

R.Perveneckas. Centras Stokholme nėra užtvertas. Prie parduotuvių galima privažiuoti ir pastatyti automobilį.

G.Bliuvas. Amsterdame ir Venecijoje eismas išvis labai ribojamas.

A.Medalinskas. Bet ten aplink senamiestį įrengta pigių stovėjimo aikštelių. O Vilniaus senamiesčio prieigose to nėra.

G.Bliuvas. Lietuvis visur įpratęs važiuoti mašina. Ypač apsipirkti. Tačiau didysis apsipirkimas, visų pirma maisto produktų, vyksta didžiuosiuose prekybos centruose. O kokios parduotuvės yra senamiestyje? Brangios parduotuvės arba suvenyrų. Tai nesunkūs daiktai, ten nebūtina važiuoti automobiliu.

A.Medalinskas. Vadinasi, ateityje žmonės vietoj senamiesčio turėtų važiuoti į prekybos centrą? Kavinukių senamiestyje yra daug, bet žmonės ten nebevažiuos, nes dėl puodelio kavos ar pyragaičio turės Vilniaus valdžiai sumokėti 10 litų. Ir Nacionalinės dailės galerijos lankytojai taip pat turės primokėti...

V.Navickas. Gyvenu kitoje Neries pusėje, o šeštadienį arba sekmadienį pėsčiomis nueinu iki kavinukės ir išgeriu kavos. Nematau problemos.

R.Perveneckas. Nesutinku su miesto valdžios ir mero pozicija. Laiko ir formos prasme tai labai abejotinas sprendimas. Miestas jau sutvarkė du objektus - Gedimino prospektą ir Rotušę, tačiau po visų tų sprendimų turime beveik mirusį Gedimino prospektą, kuriam nėra jokių šansų per 5 metus tapti centrine prekybine miesto gatve. Čia nepatogu ir srautai per maži. Žmonėms čia neįdomu, nes nėra ko veikti.

G.Bliuvas. Yra stambūs prekybos centrai. Ten ir juda žmonių srautai. Tai miesto planuotojų kaltė, kad leido arti miesto centro statyti prekybos monstrus, kurie numarino viską aplink.

V.Navickas. Labai teisingai pastebėta. Kai buvo projektuojama Gedimino prospekto plėtra, reikėjo remti mažytes suvenyrų parduotuves ir kavinukes, kad ten trauktų žmones. Paveikslų galerijos paprastai būna nedidelio ploto. Kaip ir kavinukės. O dabar išsirikiavo 7 parduotuvės, kur sunkmečiu niekas neperka. Ir Kaune, kai šalia Laisvės alėjos išdygo "Akropolis", ši gatvė merdėja.

R.Perveneckas. Lietuvoje įprasta, kad meras ir miesto valdžia yra protingiausi prekybos ir verslo specialistai. Didieji prekybos centrai kovoja dėl žmonių srautų ir skiria milžiniškas lėšas, kad jų pritrauktų. Viena svarbiausių sąlygų - kad žmonėms būtų patogu privažiuoti ir pastatyti automobilį. O Vilniaus valdžia senamiestyje nori daryti labai abejotinus sprendimus, juolab ekonominio nuosmukio metu. Rotušės aikštėje, centrinėje senamiesčio dalyje, susiformavo madinga, prestižinė, unikali, gyva vieta, kaip ir daugelyje Europos šalių. Dabar Rotušės aikštėje yra per 20 prabangių parduotuvių. Nė vienas pirkėjas, kuris ten perka, pėsčiomis neis. Neturėkime iliuzijų. Nematau problemos dėl turtingų pirkėjų. Tačiau jei rajonas taps negyvas ir nepatrauklus, turėsime situaciją kaip Gedimino prospekte.

A.Medalinskas. Vilnius, Kaunas ir Klaipėda turi puikius senamiesčius. Vilniaus senamiestis yra unikalus savo dydžiu ir grožiu. Kitų Europos šalių senamiesčiuose virs gyvenimas, o pas mus bus tuščia...

R.Perveneckas. Rygoje dirbame 6 metus ir aš iš pradžių nesupratau, kodėl savaitgaliais nėra jokios prekybos, nors darbo dienomis ten gyvenimas verda. Rygos senamiestyje liko tik turistai, nes ten buvo pastatyti užkardai. Ten senamiestis tapo nepopuliarus ir neįdomus.

A.Medalinskas. Europos senamiesčiuose yra vietos ir prabangioms parduotuvėms, kaip mūsų Rotušės aikštėje ar Paryžiaus Vendome aikštėje, ir jaukioms nedidelėms kavinėms, galerijoms, teatrams. Kiekvienam pagal poreikį. Jūsų vizijos gali lemti, kad visas srautas judės į "akropolius", o senamiestyje nieko neliks.

V.Navickas. Apsipirkimų kultūra, "akropolių" kultūra, važiavimas laisvalaikio praleisti į parduotuves, tikrai nėra tas kelias, kuriuo mums reikėtų eiti, tačiau kas ten važiavo, tas ir važiuos. Aš jau 5 metus nebuvau "Akropolyje" ir nevažiuosiu. Tikiuosi, kad vis daugiau žmonių važiuos kitur.

V.Stundys. Bet jeigu aš gerai girdžiu, Jūs prognozuojate tam tikrą senamiesčio, kaip gyvenamosios ir visuomeninės erdvės, funkcijų pasislinkimą.

V.Navickas. Viena parduotuvė užsidaro, kita atsidaro. Taip bus visada. Amerikoje restorano gyvavimo trukmė yra metai. Patalpos išlieka ir kas metai ten atsiranda naujas restoranas. Tas pat dabar yra ir bus senamiestyje. Vienas restoranas užsidaro, o po trijų mėnesių atsidarys kitas.

R.Perveneckas. Užsidaryti ir dabar užsidaro, bet neatsidaro niekas. Mes turime verslą ne tik senamiestyje, bet ir stambiuosiuose prekybos centruose. Mums bet kokia kaina nereikia išlaikyti Rotušės aikštės. Neveiks prie rotušės, mes kitur atidarysime tas parduotuves. Tačiau kam trukdo prabangios parduotuvės senamiestyje?

A.Medalinskas. Žinia apie šiuos Vilniaus valdžios planus jau pasklido ir visi su baime laukia, ar bus leista tai padaryti. Jeigu prabangių drabužių verslui tai gali atsiliepti, ką kalbėti apie kavines, galerijas, teatrus, knygynus.

V.Navickas. Mes rūpinamės ne kokio nors konkretaus verslo išlikimu senamiestyje, o gyvenimo senamiestyje kokybe, miestiečiais ir turistais.

Ar apie Senamiesčio gyventojus pagalvota?

A.Medalinskas. Ar šie valdžios planai yra priimtini Vilniaus senamiesčio gyventojams?

I.Paukštytė. Senamiestyje gyvenu nuo vaikystės ir pripratau prie čia vykstančių renginių, kurie yra neatsiejama senamiesčio gyvenimo dalis. Nenorėčiau ir nesutikčiau, kad po tokių Vilniaus valdžios žingsnių šito neliktų. Apsipirkti einu į senamiesčio parduotuves, bet jeigu ten dėl šio mokesčio prekės pabrangs, gal dėl kasdienių produktų reikės važiuoti į "Akropolį"? Man, kaip gyventojai, tai yra nepriimtina. O jeigu pas mane atvažiuotų draugai ir giminės, jie irgi turėtų mokėti šį mokestį. Kodėl?

A.Medalinskas. Mokėtumėte ir už taksi, kuri nuvežtų tik iki naujųjų įvažiavimo vartų, o po to sakytų, arba mokate papildomai 10 litų, arba lipkite čia.

V.Navickas. Koks tas jūsų draugas ir svečias, jeigu negalės šiek tiek toliau pastatyti mašinos ir ateiti iki jūsų namų, arba jam bus gaila už tai sumokėti papildomus litus. Vadinasi, tai nėra geras draugas. Jeigu atsiveš gėlių už 30 litų, tortuką, tai gal suras ir kelis litus papildomai?

A.Latėnas. Ta diskusija, kaip reikia gyventi šiek tiek užsitęsė. Savo veiksmais neturite skriausti žmonių, nors ir sakote, kad viskas daroma dėl žmonių. Ir kodėl senamiesčio gyventojai turi mokėti Vilniaus savivaldybei už tai, kad galėtų nuvažiuoti į namus?

V.Navickas. Senamiesčio gyventojams nieko mokėti nereikės.

I.Paukštytė. Transporto savininkas, gyvenantis senamiestyje, turės sumokėti 60 litų. Taip buvo jūsų planuota.

V.Navickas. Jeigu bus sistema su filmavimo kameromis, tada nereikės. Senoje sistemoje būtų reikėję įsigyti pultą užkardams atidaryti. Tas aparatas kainuoja 50 litų. Bet užkardų nebus. Tik vartai ir elektronika.

A.Latėnas. Visi šie sprendimai yra daromi nepasitarus su visuomene bei organizacijomis, kurios veikia senamiestyje. Lyg valdžia gyventų manydami, kad yra pati protingiausia ir geriausia.

V.Navickas. Netiesa, kad nesitarėme. Šnekėjomės. Neišgirdau nė vieno priekaišto.

A.Latėnas. Nereaguojate ir atmetate be jokių pokalbių, kaip rasti visiems tinkančius sprendimus senamiestyje.

Vaikai į darželį galės ir pasivaikščioti

A.Medalinskas. Senamiestyje yra daug mokyklų ir darželių, kur tėvai ryte atveža mažus vaikus, o vakare pasiima. Senamiesčio gyventojas gali ir už rankutės atvesti, o kiti tėvai?

I.Paukštytė. Esu vieno vaikų darželio senamiestyje tarybos narė. Kalbant apie švietimo įstaigas senamiestyje, tai tikrai būtų papildoma finansinė našta daliai pedagogų ir tėvelių, kurie gyvena ne senamiestyje.

V.Navickas. Čia tik pasamprotavimas. Senamiesčio žemėlapyje esame pasižymėję visas mokyklas, darželius ir artimiausias aikšteles. Kodėl nepasivaikščioti per miestą iki darželio ar mokyklos, ir atgal? Ateis laikas, kai ir viešasis transportas susitvarkys. Atsiras normalesnių autobusų, troleibusų. Visas pasaulis tai daro. Čikagoje valandą stovėti kainuoja 28 dolerius, o amerikietis praleidžia automobilyje pusę savo gyvenimo. Tai gal mes puoškime tą miestą savo buvimu, o ne automobiliais.

A.Medalinskas. Ar Jūs bei Jūsų kolegos buvote susitikę su žmonėmis senamiestyje?

V.Navickas. Buvo susitikimų su bendruomene. Apie šitą idėją mes šnekame daugiau negu metus. Vyko apklausos internete - 50 proc. "už", 50 - "prieš". Skaitėme komentarus tų, kurie pasisako "prieš" ir susidarė įspūdis, kad tai daugiausia jaunimas, kuriam rūpi važinėti po senamiestį arba kirsti trumpinant kelią. Iš senamiesčio gyventojų nesulaukėme nė vieno pikto komentaro ar skundo.

A.Medalinskas. Ir visi tų įstaigų darbuotojai palaiko jūsų planus?

V.Navickas. Girdėjome priekaištų iš Filharmonijos ir Jaunimo teatro. Pavyzdžiui, kad aktoriai ir muzikantai, o taip pat žiūrovai ir klausytojai turės kliūčių atvykti. Bet už 300 metrų yra Halės turgaus kelių aukštų stovėjimo aikštelė ir ji visiškai tuščia. Statykite ten automobilius. Bet ne, turi įvažiuoti į centrą ir užgrūsti gatves. Aš nesuprantu tokios logikos. Mes susisiekėme su Halės turgavietės savininkais ir paklausėme, ar galima meno darbuotojams, kurie sako, kad yra nuskriausti ir mažiau uždirba, statyti ten mašiną ir mokėti kokį litą už pusę dienos. Sako, galima.

A.Latėnas. Nesakykite, kad kokia nors automobilių stovėjimo aikštelė ims iš aktorių mažesnį mokestį. Net jeigu dabar ir susitarsite, tai po kurio laiko savininkai vėl ims pagal rinkos sąlygas. Jums reikia šnekėtis su žmonėmis, tartis. Sakėt, kad kažkoks Jaunimo teatras ir Filharmonija išdrįso prieštarauti. O kiti - ne. Jūs pagalvojote, kodėl? Sakėte, kad atėjo kažkokie artistai, kurie mažai uždirba. Įžeidėte šituo pasakymu. Žinoma, kai valdžios nustatyta vidutinė alga yra 2000 litų, tai net geriausi aktoriai tiek neuždirba. O jei dar kasdien turės mokėti už važiavimą į darbą. Tegu ir po 5 litus? Kaip privažiuoti prie Filharmonijos ar Jaunimo teatro autobusui su mokiniais? Mes net už dekoracijų atvežimą ir iškrovimą turėsime papildomai mokėti. Jūs priiminėjate keisčiausius sprendimus, remdamasis tik savo galva.

Patalpų kainos senamiestyje būtų numuštos

A.Medalinskas. Jeigu iš senamiesčio išeitų verslininkai, matyt, ir nekilnojamojo turto kainos smuktų?

G.Bliuvas. Gal ir gerai. Dabar senamiestyje nėra mažų galerijų, muziejų. Jie negali įpirkti arba nuomotis patalpų.

A.Medalinskas. Bet šitoks procesas būtų naudingas tiems, kas nori perpirkti senamiestį ir veikiausiai laukia šių jūsų žingsnių. Vienas senamiesčio perpirkimo laikotarpis jau buvo po Rusijos finansų krizės 1998-1999 metais. Dabar beveik aišku, kad, įgyvendinusi eksperimentą, vėliau, kaip nepasiteisinusį, valdžia jį atšauks ir tų žmonių rankose senamiestyje pigiai įgytas turtas vėl taps aukso vertės.

V.Navickas. Komentuoti, kas būtų, jeigu būtų, nenorėčiau. Kainos gali kristi. Nematau problemos. Taline beveik visi biurai išsikėlė į pakraščius, nes klientams yra brangu atvažiuoti ir statyti automobilius. Tai yra labai pozityvu. Patalpos atlaisvinamos kitiems, mažesniems, dalykams: mažoms galerijoms, kavinukėms, restoranėliams. O mes senamiestyje turime vieną ar dvi kavines, kurios pagaliau, per krizę, pradėjo kainas mažinti, nes buvo brangiau negu Paryžiuje. Ir į ką mes orientuoti? Į 2 proc. turtingiausių Lietuvos žmonių?

A.Medalinskas. Nelabai suprantu, apie kokias tik dvi kavines Vilniaus senamiestyje jūs kalbate. Jų yra labai daug. Ir visoms būtų striuka dėl tų Jūsų planų, nes klientai važiuotų į kavines ne senamiestyje.

G.Bliuvas. Argi dabar į gausiai lankomas senamiesčio kavines, pavyzdžiui, Pilies gatvėje, žmonės suvažiuoja automobiliais? Visur ten dominuoja prekybininkai, kuriems išėjus gal pakiltų mūsų kultūrinis lygis.

Kultūros likimas senamiestyje

A.Medalinskas. Vilniaus senamiestis yra ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos kultūrinis veidas. Čia įsikūrę teatrai, dailės galerijos, muziejai. Ką jiems atneš įvažiavimo į senamiestį apmokestinimas?

A.Latėnas. Dabar yra kultūros centras, bet jeigu bus įgyvendinti tie planai, gali ir nebebūti - apmirs teatrai, muziejai, galerijos, kitos kultūros įstaigos.

V.Navickas. Mes ir toliau numatome kultūros renginius, šventes, festivalius rengti senamiestyje.

V.Stundys. Nesu senamiesčio gyventojas ir nesu Vilniaus valdžios atstovas arba verslo žmogus, kuris turi savo interesų. Šiuo požiūriu esu nešališkas.

A.Medalinskas. Bet esate politikas, Seime atsakingas už kultūrą ir, matyt, Vilniaus senamiesčio likimą taip pat, ypač jeigu kiltų grėsmė jo kultūriniam identitetui.

V.Stundys. Vilniaus senamiestis įgyja saugumo būdamas pasaulinio kultūros paveldo objektas, bet jis turi būti gyvas miesto organizmas, kur gyvena žmonės, plėtojama komercija ir, žinoma, kultūra. Pasaulio patirtis rodo, kad šiuose jautriuose objektuose yra prieštaravimo, įtampos tarp ekonominių dalykų ir vertybių saugojimo. Vilniaus senamiestis ne išimtis. Norėčiau tikėti, kad savivaldybė įvertino savo planų diegimo pasekmes visais įmanomais pjūviais, nes jeigu to nėra, kyla didelė rizika. Norint priimti tokį sprendimą, turi būti pakankamai argumentų, kad Vilniaus senamiestis, kaip unikalus visos Lietuvos, ar net sakykime, pasaulio objektas nepraras savo žavesio. Mere, ar darėte savo sprendimų galimų pasekmių vertinimą?

V.Navickas. Įvairiais pjūviais darėme. Įvertinome ir praeito apmokestinimo pamokas. Atlikome ekonominius skaičiavimus. Ankstesnė sistema su užkardais buvo bloga, nes susidarydavo spūstys, o pinigai keliaudavo į nežinia kieno kišenę. Dabar norime įgyvendinti Stokholmo patirtį, kurios poveikis senamiesčiui bus pozityvus.

V.Stundys. Paveldosaugos požiūriu, dėl senamiesčio, kaip unikalios vertybės išsaugojimo riboti transporto srautus būtų sveikintina, bet neturi iškilti grėsmės senamiesčio gyvybingumui. Todėl aš net neabejoju, jog turi būti įvertintos labai įvairialypės šio sprendimo pasekmės tiek čia gyvenančių žmonių gyvenimo kokybei, tiek čia veikiančių kultūros, švietimo, sveikatos institucijų gyvybingumui. Ir ar tikrai neiškils grėsmė senamiesčiui tapti savotišku rezervatu. Apie tai reikia pamąstyti.

A.Medalinskas. Kalbant apie paveldosaugą, dabar didžiausias pavojus iškilęs Šv. Onos bažnyčiai, bet šitie planai minėtos problemos neišspręs. Automobilių srautas vis tiek juda pro ten.

I.Paukštytė. Ir jis tiktai padidės.

V.Navickas. Paveldosauga turi tarnauti žmonėms. Mes turime žinoti savo praeitį ir ją išlaikyti ateičiai.

A.Medalinskas. Tai gal nereikia Vilniaus senamiestyje visko kaip kirviu kirsti?

V.Stundys. Gali būti taip, kad Vilnius po kelerių metų turės galvoti, kaip atgaivinti senamiestį, kaip suteikti jam gyvybės. Kai kurie Lietuvos miestai, pavyzdžiui, Klaipėda, jau rimtai susimąstė.

Ar nereikia susimąstyti?

A.Medalinskas. Kodėl taip skubate? Tikiuosi, ne todėl, kad norite dar per savo kadenciją atlikti viešuosius pirkimus dėl milijoninės įrangos įvažiavimui kontroliuoti? Ar ne geriau, kol krizė, surengti visuomenės diskusiją ir paklausti žmonių, ką jie apie visa tai mano? Palaukti, kol bus įrengta visa stovėjimo aikštelių infrastruktūra šalia senamiesčio?

R.Perveneckas. Šis sprendimas yra per ankstyvas. Apie jį būtų galima galvoti tik pasikeitus ekonominei situacijai. Atidėti kokiems 3-4 metams. Gaila, kad miesto valdžia, sunkiai skaičiuodama biudžetą, į verslą žiūri pašiepiamai. Jūs padėkite verslininkams daryti verslą ir turėsite didesnį biudžetą, o ne trukdykite. Mus prisimena tik tada, kai biudžetas tuščias.

I.Paukštytė. Reikėtų palaukti, kol krizė baigsis, ir tik tada svarstyti, ar priimti tuos sprendimus. Transporto srautus per senamiestį reikia reguliuoti. Nutiesus aplinkkelį, automobilių spūstys senamiestyje sumažėjo. Meras sako, kad nori atsijoti tranzitinį srautą per senamiestį. Tai yra sveikintina, bet ar teisingi būdai siūlomi.

A.Medalinskas. Jeigu tranzitas per senamiestį yra pagrindinė problema, tai kodėl pastačius tą pačią įrangą nebūtų galima imti mokesčio tik iš tų automobilių vairuotojų, kurie per senamiestį važiuoja tranzitu. Juk įranga turėtų užfiksuoti ne tik, kada automobilis įvažiavo į senamiestį, bet ir tai, ar po kelių dešimčių minučių jis išvažiavo. Tai ir galėtų būti mokestis už senamiesčio naudojimą automobilių tranzitui.

A.Latėnas. Senamiestyje turi nelikti ir visų tų važinėtojų, kurie triukšmą kelia. Visi gyventojai būtų už tai.

A.Medalinskas. Bet ši vizija neribotų motociklų važiavimo. Mere, jūs mėgstate motociklus. Ar jie nekelia triukšmo?

V.Navickas. Jūs viską labai suasmeninote.

I.Paukštytė. Motociklai senamiestyje kelia daugiausia triukšmo.

A.Latėnas. Reikia ieškoti bendros kalbos ir būdų, kaip nenuskriausti nei senamiesčio gyventojų, nei dirbančių ir netgi atvažiuojančių žmonių. Senamiestyje reikia tvarkyti automobilių srautus, bet susitarimais, o ne reketu.

V.Stundys. Kaip aš supratau, vienas iš pagrindinių savivaldybės tikslų - transporto apribojimas. Bet jūsų galimų veiksmų pasekmės kirstų visiems sektoriams. Ryškėja senamiestyje egzistuojančios interesų grupės. Tai ne tik bendruomenė, kuriems tikrai gali būti patogu, bet yra ir kultūrinės įstaigos, komercinės įstaigos, švietimo įstaigos - interesų grupės, kurios senamiestyje yra kaip natūrali senamiesčio dalis. Privalu girdėti jų poziciją.

V.Navickas. Suprantu šitą reakciją. Taip buvo ir Stokholme. Tačiau vėliau visa spauda ir žmonės gyrė, kad tai yra labai gera idėja. Tranzitas per senamiestį sumažėjo, naudojimasis viešuoju transportu išaugo.

G.Bliuvas. Turime spręsti lengvųjų automobilių problemą. Kuo daugiau keleivių važinėtų viešuoju transportu, tuo jis būtų geresnis. Gerbiu miesto valdžią, kuri pasiryžo kažką daryti. Lietuvoje pastaruoju metu nieko daugiau neveikiame, tik diskutuojame be jokių konkrečių rezultatų. Kartais, kai diskusijų mažiau, ir miestas atrodo geriau. Geriausias to pavyzdys - Minskas.

V.Navickas. Gyvenimo kokybė kainuoja. Kokybiško gyvenimo nebūna nemokamo. Kai ekonomikos mokestis atsiranda, jo niekas su entuziazmu nepasitinka, bet pigūs ir neskanūs pietūs sukelia daugiau nepasitenkinimo, negu brangesni ir skanesni. Aš ir mano komanda turime tam tikrų nuostatų. Mes einame į priekį, nežiūrėdami įvairių politinių patogumų ir nepatogumų.

Parengė Alvydas MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"