TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar gresia Lietuvai vertybių konfliktas Europoje?

2010 05 07 0:00
Dubingių varpinė.
LŽ archyvo nuotrauka

Kiekviena valstybė, tauta puoselėja savo vertybes, kurių norėtų laikytis ir įsijungusi į bendriją su kitomis valstybėmis. Ar Lietuvos siekis pabrėžti krikščioniškų šaknų svarbą, požiūrį į tradicinę šeimą, neigiamą nuostatą dėl homoseksualų paradų gali sukelti moralinį ir net teisinį konfliktą su Europos Sąjunga (ES)?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto istorikas profesorius Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS, Mykolo Romerio universiteto Tarybos narys, buvęs Lietuvos Konstitucinio teismo teisėjas daktaras Stasys STAČIOKAS, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas politologas Kęstutis GIRNIUS, filosofas Romualdas OZOLAS, poetas Marcelijus MARTINAITIS ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

Tautinės ir bendražmogiškos vertybės.

A.Medalinskas. Kelyje į ES mokėmės kurti gerus įstatymus, tvarkyti ekonomiką ir vargu ar galėjome pamanyti, kad atsiras klausimų, kur mūsų pozicija nuo kitų ES valstybių stipriai išsiskirs ir būsime mokomi, kaip reikia gyventi. Kodėl taip atsitiko ir kokios gali būti to pasekmės?

E.Aleksandravičius. Šnekame apie Europą, bet ji taip pat nėra viena visuma vertybių požiūriu. Tie patys dalykai vienaip suprantami Italijoje, Graikijoje, Portugalijoje, kitaip - Briuselyje. Europa yra tokia marga, kad kas nors gali suabejoti, ar egzistuoja kaip vieninga visuma. Jeigu kalbame apie Europos biurokratinę viršūnę, Europos Parlamentą (EP), Europos Tarybą (ET), tada viskas aiškiau.

A.Medalinskas. Būtent. Europa yra įvairialypė, tai atsispindi ir kiekvienos valstybės nacionalinėje teisėje, bet šalia to egzistuoja ir ET normos, EP, Europos Komisijos (EK) sprendimai, kurie viską unifikuoja.

R.Ozolas. Vieną sako mūsų Konstitucija, kitą - Lisabonos sutartis, tampanti ES Konstitucija. Principinis skirtumas tas, kad mūsų vertybės išvedamos ir vertinamos kaip tautos vertybės, o ES Konstitucija aprobuoja ir į Konstitucijos rangą pakelia Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos aprobuotas vertybes. Vertybių kriterijus pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra tauta, o pagal ES Konstituciją - individas.

K.Girnius. Lietuvos Konstitucijoje surašytos įvairios teisės, tarp jų ir žmogaus. Sakyti, kad mūsų vertybės yra tik tautinės, o Europos - tik individualios, neteisinga.

S.Stačiokas. Kiekvieno žmogaus laisvę užtikrina žmogaus teisės, įrašytos tos šalies Konstitucijoje. Kitaip jų apginti nebūtų įmanoma. Ar galima įsivaizduoti, kad bet kurio žmogaus teises apgins Strasbūro teismas, nepraėjus teismų kur nors kitur? O kuo remiasi ta teisminė gynyba? Šalies Konstitucija ir konstitucingumu.

R.Ozolas. Principai, kuriais pagrįsta teisinė sistema, nėra tapatūs vertybėms. Lietuvoje teisinė sistema pagrįsta konstitucine tautos teise ir jos įstatyminiais vediniais.

M.Martinaitis. Neužmirškime, kad ir Lietuva savo vertybėmis yra labai įvairi. Kiekvienoje tautoje iš to kyla jos savitumas, kultūra, kūryba, kuri turi savo vertybinius matmenis. Labai įdomi norvegų, net islandų poetinė kūryba, ji kyla iš kitokios patirties nei mūsų. Taip įvairiais būdais reiškiasi bendražmogiškoji patirtis. Nenorėčiau, kad tai būtų išplauta iš sąmonės arba supriešinta su teisinėmis sistemomis, ES, su mūsų praeitimi ar ateitimi.

S.Stačiokas. Negalima teigti, kad Europoje būtų iškelta tik individo teisė, o pas mus - tautos. Jeigu ES susiformavo iš konstitucingumo valstybinių tradicijų, o ten kitokių ir nėra, kas tada yra Konstitucija? Tai ta teisės vertybių sistema, kuri reiškia du dalykus. Pirma, ji yra tautos suvereniteto išraiška, Konstitucijos pirmojo skirsnio 2, 3, 4 straipsniai sako, kad yra tautos laisvė sukurti savo valstybę ir savo sprendimais, turint suverenitetą, ją tvarkyti. Bet tikrai iškyla ir tautiškumo problema, o ES teisininkai, politikai, biurokratai to dažnai nepaiso. Bet tautiškumas yra būtinas pačioje ES, nes tai yra laisvės motyvacija kiekvienos valstybės, valstybių sąjungos ir tos pačios Europos.

K.Girnius. Prisimenu, kada išeivijoje buvo pradėti leisti "Literatūros lankai". Ten dalyvavo mano tėvas Juozas Girnius, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Kazys Bradūnas. Jie teigė, kad kūryba turi būti vertinama estetikos principais. Jie priešinosi Bernardui Brazdžioniui ir kitiems, kurie manė, kad reikia kultūrą vertinti tautiniu požiūriu, pabrėžiant dirbtinai tautinį elementą.

S.Stačiokas. Nacionalinis elementas svarbus, bet kalbėdami apie vertybių skirtumus paklauskime, iš kur kilo Lietuvos konstitucingumas, jo idėjos ir turinys, kad Konstitucijos esmė yra tautos valios išraiška? Iš bendrosios Europos istorijos, bendrų žmogaus gyvenimo vertybių, nors Europos valstybės turi ir savo gyvenseną ir tai atsispindi kiekvienos valstybės įstatymuose.

R.Ozolas. Sutinku, kad mūsų Konstitucijos principai išaugę iš bendrųjų europinių konstitucingumo principų, kurie kilę iš mūsų tikėsenos, krikščioniškosios religijos ir tos religijos vertybių. Dekalogas yra vertybių rinkinys ir visos Europos tautų konstitucijų pamatinių principų ištaka. Kaip tautos išsiverčia šiuos europinius principus, tai yra to vertimo savitumo laukuose esantys netapatumai. Tuos netapatumus gali paveikti paprotinė teisė. Unikaliausias pavyzdys - Lietuvos statutų įtaka Lietuvos teisinei sistemai.

E.Aleksandravičius. Šiandien lietuviai apie teisę, kaip vertybę, retai šneka. Kiek pažįstate tokių, kurie girtųsi, kad laikosi eismo taisyklių? Jie galbūt ir laikosi, bet nesigiria. Lietuviams po sovietmečio teisė nėra jokia lietuviškumo savybė. Senajam lietuviui, net ir Simono Daukanto laikais, mylėti laisvę ir gerbti Statutą buvo svarbiau už bet ką kitą. Esu lietuvis todėl, kad gerbiu teisę ir laisvę. Net kalba buvo antroje vietoje.

Kryžius ir burkos

A.Medalinskas. Krikščioniško gyvenimo normos, gulusios ant dar ankstesnės epochos vertybių, suformulavo mūsų tautos moralines, vertybines normas. O kas, jeigu Europos Žmogaus Teisių Teismas priimtų sprendimą, pavyzdžiui, draudžiantį viešai rodyti kryžių, nes tai prieštarauja kokių nors kitų religijų įsitikinimams?

R.Ozolas. ES Konstitucijoje krikščionybė kaip paveldas net nepaminėta. Pamatinių Europos vertybių požiūriu ES Konstitucija yra blefas.

E.Aleksandravičius. O ką pasakysite apie Lietuvos Konstituciją, kur irgi apie krikščionybę nieko neparašyta? Ir ačiū Dievui. Visa tai turi būti mūsų vertybių skalėje ir nebūtinai Konstitucijoje. Man moralė ir teisė - du skirtingi dalykai. Tik posovietinėje Lietuvoje Etikos komisijomis galima pakeisti teismų funkcijas, o apie etikos ir moralės normų laužymą diskutuoja politikai.

A.Medalinskas. Bet jei Europos teisiniuose dokumentuose neakcentuojamos krikščioniškos šaknys ir šios vertybės, tegu ir pasikeitusios, per amžius modernioje Europoje teisiškai neginamos, gal po demografinių pokyčių ateis jau kitos kultūros nurodymai, kaip turi elgtis Europoje tie, kurie kildina save iš krikščioniškos kultūros?

E.Aleksandravičius. Bijau, kad tai ne religiniai motyvai.

M.Martinaitis. Ne vien religiniai. Dabar prancūzai nori uždrausti moterims nešioti burkas. Kas tai? Bijoma teroro aktų, nes gali būti neatpažįstamos savižudės, kurios bet kur gali susisprogdinti?

K.Girnius. Taptų labai sudėtinga, jeigu visos šalys būtų verčiamos viską vienodai vertinti. Pavyzdžiui, jeigu nebūtų pasirinkimo, ar gali klasėje kabėti kryžius, ar ne. Amerikoje ir daug kur Europoje jau pasakyta, kad ne, nes esą negalima žeisti kitų tikinčiųjų žmonių jausmų. Bet kryžiaus pašalinimas irgi žeistų tikinčiųjų tradicijas palaikančių žmonių jausmus. Jeigu krikščionybės viešumas ką nors užgautų ir tai būtų neleistina, tada kas nors turėtų važiuoti per kaimus ir griauti bažnyčių bokštus, nes iš toliausiai matomas kaimo pastatas yra bažnyčia. To nepakeisi, tradiciškai Lietuva katalikiška šalis. Reikėtų naikinti rūpintojėlius. Kai svarstomi klausimai, kurie neliečia žmogaus asmeninių teisių, ir kai dėmesys kreipiamas į žmonių reakciją, ar nėra kas nors užgautas, kiekviena šalis privalo turėti teisę rinktis. Jeigu musulmonas, atvažiavęs čia, pasipiktins, kad lietuvaitės dėvi trumpus sijonus, tai yra jo, o ne lietuvaičių problema. Tas pats turėtų būti ir dėl kryžių. Jeigu tai tik užgauna jausmus, bet daugiau žmonių liks užgauti, kad bus pašalinti kryžiai, valstybė turėtų gerbti daugumos jausmus.

Homoseksualai

A.Medalinskas. Žmogaus teisių deklaracijoje ir mūsų Konstitucijoje garantuojama laisvė reikšti savo įsitikinimus. Bet jeigu susikerta moralės klausimai, pavyzdžiui, požiūris kiekvienoje valstybėje į šeimą, religiją, koks tada turėtų būti santykis su bendromis Europos teisės normomis? Kieno viršenybė: kiekvienos ES valstybės ar ET ir ES normų? Kaip atrodo įsisiūbavęs konfliktas Lietuvoje dėl gėjų parado, kai kišamasi iš kitų šalių ir mokoma, kaip turime elgtis?

S.Stačiokas. Seksualiniai dalykai priklauso privataus gyvenimo neliečiamumo teisei.

K.Girnius. Visi piliečiai turi teisę viešai demonstruoti savo įsitikinimus ir susirinkimo teisę. Kova dėl religijų laisvių buvo už tai, kad galėtum laisvai reikšti savo tikėjimą gatvėje, o ne kad privačiai užsidaręs melstumeisi su bendraminčiais. Tas pats galioja ir rusams, ketinantiems demonstruoti tą pačią dieną? Jie irgi nori priminti, kad čia egzistuoja, nors kai kas galbūt jų ir nemėgsta. Gėjai mano taip pat: nors jūs mūsų nemėgstate, mes turime teisę priminti, kad egzistuojame ir turime tokias pačias teises, kaip ir Jūs.

S.Stačiokas. Tai yra kita teisė. Teisė reikšti įsitikinimus. Ir pagal Konstitucijos 25 straipsnį kiekvienas ją turi.

A.Medalinskas. O ką pasakytumėte apie tos pačios lyties asmenų santuokas? Kyla Europoje tas vėjas, greitai galbūt ir Lietuvai kas nors pasakys: "Jūs nesilaikote bendrų europietiškų normų". Arba paklaus mūsų Švietimo ministerijos, kodėl propaguojama tik tradicinė šeima, o auklėjimo programoje nėra pasakos apie meilę tarp dviejų princų arba princesių? Ir stebėtųsi, kokia senamadiška ta Lietuva.

K.Girnius. Tai skirtingi dalykai. Pirma, ar leidžiame rengti tas demonstracijas, antra, ar leidžiame tos paties lyties santuokas, o trečia, ką dedi į vadovėlius vaikams.

Dėl santuokų nėra problemos. Reikėtų keisti Konstituciją ir nemanau, kad tai įvyktų.

E.Aleksandravičius. Konstitucijos lengvai nepakeisi, dauguma turi nubalsuoti.

R.Ozolas. ET jau padarė sprendimą, kad homoseksualų teisės yra aukščiau už bet kurią nacionalinę teisę. Tokių imperatyvų ET formuluoti neturėtų. Jie konfrontuoja su nacionalinėmis konstitucijomis ir iškelia konstitucinio legalumo klausimą.

K.Girnius. Ar buvo formuluota, kad homoseksualų teisės didesnės ar kad apskritai žmogaus teisės yra svarbesnės?

R.Ozolas. Yra toks ET nutarimas. Dar nesame apie tai oficialiai informuoti, bet tai jau teisinė norma. Gyvename nuolatiniame normų konflikte jau dabar, nes pagal tas normas priversti keisti savo vertybių sistemą.

A.Medalinskas. Negaliu įsivaizduoti situacijos, kad nebūtume informuoti apie tokius sprendimus, bet akivaizdu, kad tendencijos pasaulyje žengia šia linkme.

R.Ozolas. Lietuviai gana pakantūs netradicinei meilei.

E.Aleksandravičius. Pakantūs? Kur gi ne...

R.Ozolas. Tačiau kai homoseksualai išeina į gatves jos reklamuoti ir propaguoti, neišvengiamai susiduria su nacionaline teise. Žmogaus teisės garantuoja jiems susirinkimų laisvę. Rinkitės ir mylėkitės. Bet nerenkite savo paradų. Jeigu tai jiems nepriimtina, kyla klausimas, ar dauguma dar turi kokią nors galią, ar daro, ką nori.

K.Girnius. Teises ne dauguma sprendžia. Teisės priklauso visiems.

R.Ozolas. Demokratijos kriterijus yra dauguma. Dauguma nustato teises.

K.Girnius. Bet ne teisių atveju. Negalima nubalsuoti, kad rusams neleidžiama balsuoti, o lenkams dalyvauti eitynėse.

M.Martinaitis. Neužmirškime, kad yra ir fiziologinio ar biologinio išlikimo veiksniai. Gal net labai rimti. Juk sakoma, kad Roma žlugo dar ir dėl to, kad jos elitas pagal Dievo priesakus prarado malonumą daugintis, todėl ją užplūdo gyvybingų nomadų gurguolės. O jeigu į dabartinę Europą pažiūrėsime... Gamtoje irgi veikia labai stipri biologinio išlikimo programa. Vištos užkapoja "ne tos orientacijos" gaidžius, o avinai užtranko "ne tokius". Jie saugo savo rūšį. Nemanau, kad turi veikti vien teisiniai ar religiniai nusistatymai. Bet neturime tapti avinais, nes visuomenė turi galimybių reguliuoti šiuos santykius, nepažeisdama tokių žmonių teisių.

E.Aleksandravičius. Net tai, ką mes, būdami iš ramesnių visuomenės sluoksnių, čia kalbame, rodo, kad šios tendencijos ramiai Lietuvoje nesugyvens ilgesnį laiką. Bet turime svarstyti, kas sudaro didesnę žalą. Ar pažeisti kokį nors teisinį principą, ar per anksti paleisti kokius nors kitus procesus? Nes tai iš tikrųjų yra teisėta bet kuriuo atžvilgiu. Kita vertus, yra labai stipri tradicija, kuri tam prieštarauja. Kaip turi elgtis įstatymo leidėjas ar politinio proceso reguliuotojas, suvokdamas, kad šiuo atveju abi pusės turi savo argumentus: tiek teisinius, tiek kultūrinius? Negali padaryti taip, kad abi pusės tiesiog neleidžia.

Genetiškai modifikuoti produktai

A.Medalinskas. Kai kurie EP nariai, įskaitant ir mūsų europarlamentarus, renka parašus, kad būtų uždrausti genetiškai modifikuoti produktai. Jeigu vis dėlto bus uždegta žalia šviesa tokiems produktams, ką turėtų daryti mūsų Žemės ūkio ministerija, Vyriausybė, Seimas?

E.Aleksandravičius. Pirmiausia savo žodį turėtų tarti mūsų Seimas. Juk šių klausimų sprendimas pagal Lisabonos sutartį priklauso ir nuo mūsų įstatymų leidėjų.

A.Medalinskas. Bet kas būtų, jeigu Seimas svarstytų ir nepritartų? Sulauktume dar kartą jau griežtesnių rekomendacijų ir pasiūlymo persvarstyti tą savo nutarimą?

R.Ozolas. Jau dabar egzistuoja tokia praktika: kai tik kas ne pagal Europos teisę, tuoj grasinama sankcijomis.

E.Aleksandravičius. Gąsdinimas Europos teise ir sankcijomis yra mūsų biurokratijos triukas. Kaip prie sovietų gąsdino Maskva. Kai savas kiaulystes reikia paslėpti, labai gerai viską uždengti tokia paklode. Tačiau bet kuriuo atveju genetiškai modifikuotų produktų klausimas yra geresnis pavyzdys nei gėjų.

E.Aleksandravičius. Gėjai, kaip turintys skirtingas pažiūras ir polinkius, naudojasi bendrąja, privačiąja laisvo žodžio teise, todėl gali daryti tai, ką daro. Kaip ir rusų veteranai, kuriems siūlo rinktis kapinėse, o ne atviresnėje erdvėje. Negalime Lietuvos piliečiams uždrausti demonstruoti savo sentimentų viešai. Šis dalykas teisiniu atžvilgiu gana aiškus. O štai genetiškai modifikuotų produktų klausimas įdomesnis, nes nėra susijęs su privačiąja teise.

K.Girnius. Pagrindinis principas turėtų būti toks: jeigu mes ne vieni jaučiamės spaudžiami, galėtų pagaliau ir mūsų Seimas, ir kitų Baltijos kraštų, kitų Rytų Europos valstybių parlamentai priimti vieningą požiūrį ir tuos "blogiukus" iš ES sustabdyti su jų genetiškai modifikuotais produktais.

Ar ir Lietuva keičiasi?

A.Medalinskas. Ar mūsų teisėje, kuri formuojama pagal bendras europinės teisės tradicijas, gali likti svarbios mūsų moralinės vertybės, papročiai, tradicijos?

M.Martinaitis. Yra tokia sąvoka - paprotinė teisė, jos santykis su teisine sistema neaiškus, net konfliktiškas. Tarptautinį gėjų judėjimą, kuris niekad neturėjo jokių šaknų sukrikščionintoje mūsų papročių sistemoje, šeimos, bendruomeninio gyvenimo sampratoje, staiga norima primesti naudojantis teisinėmis priemonėmis. Tai ir yra didžiausia problema.

E.Aleksandravičius. Dauguma tų poveikių, kurie pas mus ateina iš pasaulio, nesusiję su jokia EK ar EP. Daug kas pasiekia mus įvairiais informacijos kanalais. Ir jų algos, kultūra daug labiau patraukia nei mūsų pažeminto provincialo padėtis. Todėl nereikia kalbėti apie kokią nors vertybių įtaką. Ne iš EK ar EP kyla kokių nors rėksmingų ir mūsų tradicijoms prieštaraujančių nuostatų. Aš tikrai nemanau, kad tai yra mūsų priklausymo ES aplinkybė. Tos pačios problemos egzistuoja ir valstybėse už ES ribų.

A.Medalinskas. Valstybė gali ir nebūti ES narė, pavyzdžiui, Ukraina, bet ji yra ET narė ir šios institucijos normos jai taip pat galioja.

K.Girnius. Tai čia yra mūsų santykis su ET sprendimais, bet ir jie neliečia mūsų Konstitucijos. Aš neprisimenu tokių atvejų, kad kas nors drįstų iš ES pareikalauti pakeisti Konstituciją. Jeigu aš neklystu, mūsų Konstitucinio Teismo sprendimų, kurie visada yra prasti, jokia ES institucija negali liepti pakeisti.

S.Stačiokas. Jokie nurodymai pakeisti Konstituciją jos nepakeis. Konstitucinio Teismo doktrina yra aiški. ES teisė, kaip ir jokia kita teisė, niekada negali būti aukščiau už Konstituciją. Visų kitų teisės aktų, bet kokio lygio įstatymų atžvilgiu - taip, bet tik ne Konstitucijos. Antra vertus, negali būti jokio papročių ir teisės prieštaravimo, nes dauguma paprotinių dalykų atėjo į teisę.

M.Martinaitis. Tautos savitumas, išlikimo garantijos, vertybių sistema kyla iš istorinės patirties, gyvensenos, tai yra įdomu ir mums, ir kitoms šalims. Negalima mąstyti, kurti įstatymų, lyg tauta neturėtų savo istorijos. Tautos, įsisąmoninusios savo istoriją, nebijo pasaulio, įstatymų, ES, kaip viso to bijome mes.

K.Girnius. Bet ir visuomenė keičiasi. Kokios buvo lietuvių tradicijos prieš 120 metų? Valstietiškos ir katalikiškos. Valstiečių nebėra, o mišias lankančių katalikų gerokai mažiau, negu oficialiai skelbiama. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, vyksta greita evoliucija. Gėjų atžvilgiu ir Vakaruose būta labai daug konfrontacijos. Kai buvau vaikinas, juos Amerikoje mušdavo, nes žinojo, kad esant tokiam požiūriui šie net neis skųstis į policiją. Nebuvo nė kalbos apie jų paradus. Bet per 20-30 metų viskas pasikeitė. Ir Lietuvoje pasikeis. Pažiūrėkime į kitas seksualines vertybes Lietuvoje. Kadaise skaistybė buvo itin vertinama, apdainuojama, visos tos užuominos į rūtų darželį... Daug kas pakito. Ir mūsų kultūra taip pat.

M.Martinaitis. Beveik nepasiruošę po pusės amžiaus patekome į visai naują kultūrinę, teisinę terpę, kurioje net ir praėjus 20 metų mažai susigaudome. Daug ko nemokame valdyti. Einame sunkiu keliu. Kaip europines vertybes priėmėme masinę kultūrą, visokius šou, pamindami savo gebėjimus kurti. Patys tuo jau šlykštimės. Čia nieko dėta nei teisė, nei ES. Sava kultūra paprastai veikia ir kaip kitų pasaulio vertybių pasisavinimo būdas. Dabar negalime uždengti bibliotekos stogo, apsikuopti savo šiukšlynų, vis dejuojame, kad iš Europos nesulaukiame finansinės paramos...

Europos normos: išbandymas ar naujos galimybės?

A.Medalinskas. Žvelgdami į Europos normas, įvardykime ir teigiamų dalykų, kai Europos teisė mums tapo kelrodžiu, kaip tvarkyti valstybės gyvenimą.

E.Aleksandravičius. Kai kalbame apie Europos teisės įtaką, dažnai sakome, kad "bandė mums reguliuoti". Bet tada ignoruojame sritis, kurios Lietuvoje yra labai ydingos ir kurioms Europos teisės dvasia galėtų daryti didesnę įtaką. Iš savivaldos per 20 metų palikome tik mazgotę, nors galėtume daug ką perimti iš ES aktų.

A.Medalinskas. Antikorupcinių priemonių paketas, kurio vis nesiryžta svarstyti Seimas, irgi yra kaip rekomendacija, atsiradusi už mūsų valstybės ribų.

K.Girnius. Dar viena europinių procesų pasekmė - žmonės turi teisę keliauti kur nori.

R.Ozolas. Kai įstojome į ES, emigracija tapo beveik nevaldoma. Dar klausimas, kaip šį procesą vadinsime laikui bėgant.

E.Aleksandravičius. Įstatymai žmonių iš Lietuvos neveja ir neagituoja išvykti. Jie pasiduoda toms įtakoms naudodamiesi savo laisve.

R.Ozolas. Suderinus nacionalinę teisę su ES teise pirmąkart mūsų istorijoje žemę leista pirkti užsieniečiams, ir trečdalis jos, jei ne daugiau, jau nupirkta. Kiekvienas atvykėlis gali būti išrinktas į savivaldybę.

A.Medalinskas. Ar Europos teisė daro kokią nors gerą įtaką Lietuvai?

R.Ozolas. Jeigu ES teisė naudojama Lietuvos vagims tramdyti, tada gerai.

K.Girnius. Europos teisė gali sukelti konfliktų, tačiau gali būti ir kelrodis. Patys turėtume atsirinkti, kurias direktyvas priimame, kurioms priešinamės. ES diktatas gerokai perdėtas.

E.Aleksandravičius. Gėjų atveju teigiame, kad ES teisės normos mus tiesiog verčia iš tradicijų balno, o savivaldai niekas negalioja, nors ir mūsų Konstitucinis Teismas išaiškino, kad savivaldos įstatymas Lietuvoje prieštarauja Konstitucijai. Pagal nekonstitucinį įstatymą jau išsirinkome savivaldą. Turime Aukštojo mokslo įstatymą, kuris universitetų autonomiją pavertė nežinia kuo. Konstitucinis Teismas mykia, kad tas įstatymas nekonstitucinis, bet negalime nieko pakeisti. Tad kuo čia dėta Europa? Ji už mus nieko negali padaryti.

S.Stačiokas. Problema kuriant ES ir mūsų teisę yra dalykiškumas. Nedrįstu sakyti, kad profesionalumo stoka. Atsiverskite Seimo tinklalapį, kur yra ES skyrius, net Lisabonos sutarties nerasite. Bendrijos sutarties 5 straipsnis, kuris jau nebegalioja, komentuojamas, o svarbiausių ES dokumentų nėra. O kas Lietuvoje kuria ES teisę? Seimas.

R.Ozolas. Anonimai.

S.Stačiokas. O turi būti atsakingi žmonės ir ginti mūsų kultūrą, vertybes, kai priimami ES teisės aktai. Aš jau nekalbu apie tuos europarlamentarus, kurie veliasi į politinius ginčus su Lietuvos Vyriausybe, o ne savo darbus dirba. Tačiau Seimas pagal Lisabonos sutartį turi svarstyti EP atsiųstus aktų projektus ir pareikšti savo nuomonę.

E.Aleksandravičius. Ir EP vaidmuo tampa vis svarbesnis, nes čia sueina ir ET, ir EK nutarimai.

S.Stačiokas. Kurdami tiek ET, tiek ES teisines normas negalime niekam perkelti atsakomybės ir sakyti, kad mums kažką primetė. Kategoriškai nesutinku, kai lyginama Sovietų Sąjungos ir ES teisė. Europos teisėje nėra prievartos. Ir tuo ji iš esmės skiriasi nuo sovietinės teisės. Kokią sankciją ES teisė nustato asmeniui, jei jis nesilaiko tų nurodymų? Nėra jokios sankcijos asmeniui, kuri nebūtų nustatyta valstybės narės įstatymuose, nei baudžiamosios, nei administracinės.

A.Medalinskas. O finansinės sankcijos?

S.Stačiokas. Yra sankcijos valstybei, bet tai jau kitas dalykas. Ji įsipareigojusi kaip subjektas ir gali būti sankcionuojama, kai nevykdo savo įsipareigojimų. Kalbant apie Europos teisę, nederėtų teisės skirstyti į mūsų ir jų. Turime savo nacionalinę teisę suderinti su Europos teise, arba būti tokie atkaklūs, kad Europos teisė atsižvelgtų į konkrečius mūsų reikalavimus. Bet tam turime dirbti, o ne dejuoti.

M.Martinaitis. Teisė man yra abstraktus dalykas, ją sukonkretina veikimo būdai, neišeinat iš tam tikrų galimybių ribos. Aš esu laisvas veikti tose ribose, jas suvokiu ir ginu. O ar neturime daug laisvės ir už tų ribų, už kurių mums taip neseniai viskas buvo uždrausta? Ar kartais nebijome to, kas už jų yra?

E.Aleksandravičius. Man svarbiausias vertybinis susidūrimas yra tarp galimybės gyventi taip, kai galima viskas, ko nedraudžia įstatymas, ir taip, kai galima tik tai, kas nurodyta. Aš esu už tai, kad gyventume pagal principą, kai galima viskas, ko nedraudžia įstatymas.

A.Medalinskas. Kaip demokratinėje Europoje?

R.Ozolas. Negalima laužyti nė vieno teisės principo ir įstatymo, kad ir koks blogas jis būtų. Iš čia visa - ir teisės, ir gyvensenos skaidra. Arba mes laikomės įstatymų, arba einame į laisvę ir elgiamės, kaip kas išmano. Mano pagrindinis kriterijus - Lietuvos Respublikos Konstitucija, nes ji akcentuoja, įtvirtina ir leidžia mums kaip tautai egzistuoti savo gyvenamoje erdvėje pagal labai aiškius kriterijus. Mes atėjome į ES teisės erdvę, nedalyvavę jos kūrime. Ji jau buvo sukurta. Kadangi esame įstoję į ES, visų pirma reikia tą teisę pažinti, suprasti ir savo nacionaline teise naudotis taip, kad arba sugebėtume pakeisti tai, kas mums ten nepriimtina, ar pasipriešinti savo nacionaline teise tiek, kiek tautos suvereniteto mums dar yra palikta. Ir vertybės tuomet stoja į savo vietas, ir teisė nesuniekinama.

A.Medalinskas. Ką daryti, jeigu ES aktas neatitinka mūsų Konstitucijos?

S.Stačiokas. Formaliai negalime spręsti, ar ES teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucija yra Lietuvos teisinės sistemos pagrindas ir bet kokie Seimo ar kiti teisės aktai, kurie remiantis direktyva ar kitu ES teisės aktu bus įgyvendinami, gali būti svarstomi tik kaip prieštaraujantys ar neprieštaraujantys Konstitucijai.

R.Ozolas. Bet taip mes niekada nesame elgęsi. Iki šiol elgiamės tik "pagal Europą".

S.Stačiokas. Netiesioginių bandymų yra buvę. Jeigu Seimas nesvarstytų, pavyzdžiui, genetiškai modifikuotų produktų klausimo, atsirastų kitų institucijų teisės aktų, kurie juos įteisintų. Tada spręs Administracinis teismas. Vėliau Administracinio teismo sprendimas gali pereiti į Konstitucinio Teismo plotmę.

E.Aleksandravičius. Mano manymu, didesnis pavojus mūsų konstituciniam savarankiškumui kyla ne dėl ES teisės aktų, bet dėl mūsų pačių tautos ir sistemos. Kai priimame politinius sprendimus, kurie prasilenkia su Konstitucija, ir toliau gyvename lyg nieko nebūtų nutikę. Tai darome mes, mūsų valdžia, o ne ES. Esu optimistas, tikiu, kad eidami iš diktatūros į teisės viešpatystę turime daug galimybių. ES teisė sukuria geras sąlygas mūsų teisinei sąmonei skaidrinti ir teisinei kultūrai gerinti.

Parengė Alvydas Medalinskas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"