TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar išauš diena, kai Lietuvoje neliks vaikų namų?

2014 03 17 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Skaičiuojama, kad mūsų šalies globos įstaigose auga daugiau nei 4 tūkst. vaikų. Nors tyrimai rodo, kad institucinė vaikų globa visada lemia žemesnę jų gyvenimo kokybę, dažnai – ir socialinę atskirtį visam gyvenimui, o mūsų šalies politikai ne kartą kalbėjo apie ketinimus pertvarkyti tokią sistemą, situacija į gera nesikeičia.

2012 metais Lietuvoje buvo 10,6 tūkst. globojamų vaikų. Daugiau nei pusė jų – 6,5 tūkst. nepilnamečių – buvo globojami šeimose. 4,1 tūkst. vaikų augo globos įstaigose, o 407 – šeimynose.

Valstybės kontrolė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) pristatė atlikto vaikų globos sistemos audito ataskaitą. Joje atkreiptas dėmesys į esminius vaikų globos sistemos trūkumus, kas trukdo užtikrinti jos efektyvumą.

Šeimoms – mažiausias finansavimas

Seimo SRDK posėdyje dalyvavę Valstybės kontrolės atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad stringa vaikų globos sistemos pertvarka ir jau daugelį metų iš esmės nemažėja stacionariose vaikų globos įstaigose globojamų vaikų skaičius.

Parengtose ataskaitos išvadose akcentuojama, kad esamas vaiko globos sistemos organizavimo finansavimas neskatina vaiko globos šeimoje. Nurodoma, kad vidutinė vieno vaiko globos kaina per mėnesį 2012 metais vaikų globos įstaigoje sudarė 2530 litus, šeimynoje – 1040 litų, o šeimoje – 520 litų. Be to, vaiko globos išmoka nėra diferencijuota pagal vaiko poreikius. Taip pat išsakyta pastabų dėl globėjų rengimo ir atrankos sistemos bei globojamų vaikų parengimo savarankiškam gyvenimui.

Našlaičių – tik 3 proc.

Seimo vicepirmininkas, parlamento SRDK narys Algirdas Sysas įsitikinęs, kad negalima kaltinti dabartinės sistemos dėl to, jog yra vaikų, kuriuos tėvai atiduoda auginti kitiems. „Manau, tai mūsų auklėjimo, mentaliteto, pajamų klausimas. Daugeliui paprasčiau palikti vaikus močiutei ar tetoms, įtvirtinti globą, o jei šie negali – atiduoti vaiką į globos įstaigą, kur jį išlaiko valstybė, o patiems išvažiuoti dirbti į užsienį. Įdomiausia, kad tik mažiau nei 3 proc. globojamų vaikų neturi tėvų. Visi kiti turi gyvus tėvelius“, - pažymėjo parlamentaras.

Ten, kur šeimose veši nepriteklius, tėvai geria, nėra elementariausių higienos sąlygų, anot A.Syso, buvimas dienos centruose ar globos įstaigose vaikams yra netgi patrauklus. „Suprantu, kad kiekvienas vaikas norėtų mamos, bet jei ji kasdien yra girta, baudžia, skriaudžia, nevalgydina, vaikai ieško kažkur užuovėjos“, - sakė jis.

Būtina reali parama

Pasak A.Syso, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo pristačiusi vaikų globos namų pertvarkos viziją, tačiau negalėjo „laike sudėlioti šio proceso“. Todėl politikas sakė netikintis, kad Lietuvoje išauš diena, kai globos įstaigose neliks nė vieno vaiko.

A.Syso teigimu, Valstybės kontrolės išvados gali pasitarnauti tolesnei diskusijai. Jis mano, kad norint iš esmės spręsti šią problemą, pirmiausia būtina stiprinti paramą šeimoms – didinti jų pajamas, suteikti būstą ar būsto paslaugas. „Viskas atsiremia į pinigines lėšas. Ne kažkokiais Konstitucijos keitimais reikia matyti šeimą ir jai padėti, o priimant iš tiesų būtinus sprendimus ir įstatymus. Kai mažinamos vienos ar kitos išmokos, tos pačios bedarbio pašalpos, pirmiausia kertama per silpną šeimų, turinčių mažas pajamas, grandį. Motyvuotai kalbame, kad neleisime tinginiams gyventi kitų sąskaita, tačiau po tai atsisuka valstybei žymiai didesniais kaštais, per kitas išlaidas“, - pabrėžė A.Sysas.

Mažins institucinę globą

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis pasakojo, kad po Valstybės kontrolės atlikto audito sulaukta ne tik išvadų, bet ir 8 rekomendacijų. „Yra sudarytas priemonių planas, kaip jas vykdysime. Pripažįstame, kad tai yra sritis, galimai tobulintina iki begalybės. Be jokios abejonės, pagal turimus išteklius, valstybės finansines galimybes, turime aiškią programą, kaip tai turime daryti“, - tikino jis.

Anot A.Šešelgio, situacija socialinės globos srityje yra detaliai išanalizuota, išsiaiškinta, kokių paslaugų trūksta kiekvienoje apskrityje ir savivaldybėje. Viziją, kaip 2014-2020 metais ketinama mažinti institucinę globą, skatinti vaikus globojančias šeimas ir šeimynas, ketinama pristatyti ir Seime.

A.Šešelgis pažymėjo, kad siekiamybė yra iki minimumo sumažinti institucinę globą. Apskritai jos panaikinti neįmanoma, nes yra sergančiųjų, ypatingai turinčių psichinę negalią, kuriems tokia globa ir nuolatinė specialistų priežiūra yra būtina. „Stengsimės padaryti viską, kad tik išimtinais atvejais, kai žmonės visiškai negali būti slaugomi ar jiems priežiūra negali būti teikiama namuose, liktų institucinėse globos įstaigose. Tačiau tie, kurie gali būti bendruomenėje, arčiau šeimos ir giminių, stengsimės padaryti viską, kad taip ir būtų“, - tvirtino A.Šešelgis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"