TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar kelias iš Airijos ves į Lietuvą

2012 03 19 6:00

Lietuva - maža valstybė ir mokslo pažangą dažnai stabdo greitas susisaistymas įvairiausiais interesais. Juk visi yra vienaip ar kitaip pažįstami.

Taip mano mokslininkų asociacijos "Futura Scientia" narys ir dabartinis valdybos pirmininkas dr. Darius Čeburnis, kartu su kolegomis ne kartą siūlęs galimus sprendimus, kad Lietuvos mokslo padėtis keistųsi tinkama linkme. Jau dešimt metų Airijos nacionaliniame universitete Golvėjuje dirbantis fizikas nuolat bendradarbiauja su kolegomis Lietuvoje, Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos instituto tyrėjais. Už darbų ciklą "Atmosferos aerozolio dalelės: fizinės-cheminės savybės ir įtaka klimato kaitai, oro taršai ir sveikatai" D.Čeburnis, Vidmantas Ulevičius ir Kęstutis Kvietkus įvertinti 2011 metų Lietuvos mokslo premija. Ji skirta už išimtinai "lietuviškus" darbus, t. y. atliktus Lietuvoje arba kartu su lietuvių autoriais, todėl liko neįtraukta du trečdaliai D.Čeburnio darbų."Net jei ir nesu fiziškai Lietuvoje, visuomet laikiau savo pareiga, kad kiek įmanoma daugiau įgytos patirties ir gebėjimų būtų panaudota gimtajame krašte, - sakė keturiasdešimt ketverių metų mokslininkas. - Airijos nacionaliniame universitete žino, kad esu lietuviškumą puoselėjantis žmogus. Airiams nesvetimas toks nacionalinis jausmas, todėl jaučiu ir jų palaikymą. Kai prieš pusę amžiaus žmonės emigravo iš Lietuvos, turbūt manė, kad išvažiuoja, nors ir nenorėdami, per prievartą, visam gyvenimui. Dabar pasaulis sumažėjo. Trys valandos skrydžio, ir esu Lietuvoje. Nuo gruodžio mėnesio - jau ketvirtą kartą. Sunku net pasakyti, kad būčiau labai nutolęs." 

Iš pradžių - atradimas

D.Čeburnis, baigęs studijas Vilniaus universitete ir apgynęs daktaro laipsnį Fizikos institute, dar trejus metus ten dirbo. Kai laimėjęs konkursą įsidarbino Airijos nacionaliniame universitete, gerokai pasikeitė ir mokslinių tyrimų profilis. Lietuvoje jie buvo labiau susiję su atmosferos užterštumu ir aerozolio dalelių poveikiu sveikatai, o Airijoje - daugiausiai su aerozolių ir klimato sąveika.Atmosferos aerozoliai, t. y. ore esančios kietos ir skystos dalelės, įdomios mokslui dėl keleto priežasčių. Pirma, dėl atmosferos užterštumo ir poveikio sveikatai. Šis svarbus aspektas plačiai nagrinėjamas Lietuvoje. Antra, ore esančios dalelės gali atspindėti Saulės šviesą ir lemia debesų atsiradimą. Būtent Saulės šviesos atspindėjimas ir debesų susidarymas mažina Saulės spinduliuotės kiekį, patenkantį į Žemės paviršių, todėl aerozolių dalelės vėsina klimatą. O šiltnamio dujos, tokios kaip CO2, metanas ir panašios, šildo klimatą, lemia vadinamąjį globalinį atšilimą. "Kitaip sakant, aerozoliai, priešingai nei šiltnamio dujos, iš dalies kompensuoja klimato šiltėjimą, ir toks antagonistinis efektas nepalengvina užduoties, - aiškino mokslininkas. - Viena vertus, norime, kad oras būtų švaresnis, kita vertus, nenorime, kad klimatas šiltų. Mažinsime užterštumą - klimatas dar labiau šiltės. Jis ir taip gana greitai šyla dėl šiltnamio dujų. Todėl švarinant atmosferos orą dar aktualesnės tampa pastangos mažinti šiltnamio dujų išmetimą."Gamtoje yra ir natūralių aerozolio dalelių, kurios nepriklauso nuo žmonijos veiklos. Atsiranda, pavyzdžiui, išsiveržus vulkanams ar dykumoje nuo žemės paviršiaus sukilus dulkėms. Bene svarbiausias, pasak D.Čeburnio, tokių dalelių susidarymas virš jūros, kai lūžtant bangoms sprogsta oro burbuliukai. Apie jas dar daug kas nežinoma. Tarkim, iš ko tos jūrinės dalelės susidaro. Jau aišku, kad ne vien iš jūros druskos, kaip anksčiau buvo manoma. Aptikta labai daug organinių junginių, kurie atsiranda dėl gyvybinės veiklos vandens paviršiuje ir gali smarkiai veikti klimatą. Apie šį atradimą D.Čeburnis su kolegomis paskelbė dar 2004 metais prestižiškiausiame mokslo žurnale "Nature". Tyrimai sėkmingai tęsiami toliau. Norima atskleisti tikslų mechanizmą, kaip viskas vyksta. Pavyzdžiui, kaip sąveikauja planktonas ir kitokios gyvybės formos vandens paviršiuje, kaip susiformuoja patys aerozoliai ir kiek konkrečiai tokios svarbios klimatui organinės medžiagos gali pagaminti. 

Tarp Airijos ir Lietuvos

Airijos mokslo visuomenė, pasak tyrėjo, labai atvira. Airijos nacionaliniame universitete dirba daug užsieniečių - ne tik iš Rytų Europos, kaip dabar dažnai įprasta, bet gal net daugiau iš tokių Europos Sąjungos (ES) senbuvių kaip Prancūzija, Vokietija, Ispanija, Italija ar Jungtinė Karalystė. Priimami geriausi specialistai, laimėję Airijoje įprastus atvirus konkursus. Kai dėl ekonomikos krizės sumažėjo finansavimas mokslui, atmosferos tyrimų grupėje liko tik pagrindiniai žmonės, be kurių būtų sunku apsieiti. Vienas tokių nepakeičiamų tyrėjų - ir lietuvis. "Atsidūriau reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Airijoje patenkinu visas savo mokslines ambicijas. Kuriame iš tiesų aukšto lygio mokslą ir noriu tokį darbą tęsti, - kalbėjo D.Čeburnis. - Negalima tikėtis, kad tokios sąlygos būtų Lietuvoje. Jos turėtų po truputį atsirasti. Visa mano veikla ir nebūnant Lietuvoje skirta tam, kad padėtis keistųsi tinkamai. Turbūt vieną dieną ateis apsisprendimo laikas ir bus tokios sąlygos, kad tikrai grįšiu. Esu gana sėslus žmogus ir tikrai nesirengiu blaškytis po pasaulį. Nebe tas ir amžius. Įdėjau tikrai daug pastangų, kad pasiekčiau tai, ką turiu, ir jei pakelsiu sparnus, tai tik grįžti į Lietuvą."Mokslininkas su šeima gyvena ketvirtame didžiausiame Airijos mieste Golvėjuje. Žmona lituanistė Žiedūna dirba vienoje konsultacinėje klinikoje chirurgo asistente. Penkiolikmetė dukra Gertrūda lanko anglišką mokyklą, bet mokosi ir airių kalbos. Tėvai laikosi nuomonės, kad visada tik į naudą mokėti daugiau kalbų, net ir tokią retą kaip airių. Gertrūda puikiai moka ir lietuviškai, nes taip kalbama šeimoje. Be to, lankė lietuvišką šeštadieninę mokyklą, kol ji dar veikė Golvėjuje. Prieš kelerius metus užsidarė, nes dėl krizės labai sumažėjo lietuvių.

Krizės šešėlyje

Sostinėje Dubline lietuviška "Keturių vėjų" mokykla toliau gyvuoja ir dar viena, pasak D.Čeburnio, atsidarė kitame miesto rajone. Didžiajame Dubline gyvena daugiau kaip milijonas žmonių - trečdalis iš 4 mln. visos Airijos gyventojų. Esant tokiai žmonių ir ekonomikos koncentracijai, kur kas gyvybingesnis ir visas gyvenimas. Golvėjus, nors ketvirtas didžiausias miestas Airijoje, turi vos 100 tūkst. gyventojų. Ekonominio pakilimo metais jame buvo sutelkta lengvoji pramonė. Tokioms sritims kaip kompiuterinės technologijos ar medicinos prietaisų ir vaistų gamyba nereikia didžiulių gamyklų, tačiau būtini aukštos kvalifikacijos specialistai. Akademinis jaunimas, studijuojantis Golvėjuje daugiau kaip prieš 150 metų įkurtame universitete, gali tikėtis įsidarbinti ir gretimoje laisvojoje ekonominėje zonoje.Kadaise gausiai emigravę airiai, per ekonomikos pakilimą pradėję grįžti į tėvų žemę, dabar ir vėl emigruoja. Vien pernai išvažiavo maždaug 50 tūkst. žmonių - daugiau nei šimtas per dieną. Daugiausia į Australiją, kuri bene vienintelė iš Vakarų pasaulio valstybių išgyvena kaip ir ekonominį pakilimą, nes tiekia žaliavas Kinijai. Be to, angliakalbė valstybė ir praeityje priglaudusi daug airių. Nemažai statybininkų emigruoja į Naująją Zelandiją, nukentėjusią per žemės drebėjimus.Ekonominė padėtis, pašnekovo vertinimu, bloga visoje Airijoje, ir pirmiausia dėl to, kad patys žmonės ekonominio pakilimo metais priprato prie labai gero socialinio aprūpinimo. Tuo metu visi turėjo darbą, o jei vienas kitas jo netekdavo, socialinės garantijos leido ir toliau gyventi be didelių problemų. Dėl krizės nedarbas išaugo iki keliolikos procentų, kuris gal net didesnis nei Lietuvoje, todėl valstybė patiria milijardus eurų nuostolių. Tikrai didesnių nei Lietuva. Valstybės skola siekia beveik 100 proc., nors prieš krizę buvo tik 20 procentų. Kitaip sakant, per kelerius metus valstybė visiškai prasiskolino. Dabar tuos pinigus reikės kaip nors grąžinti. O kai skola didelė, vien mokami procentai stabdo ekonomikos kilimą. "Tai, žinoma, kerta ir per moksliniams tyrimams skiriamas lėšas. Vis sunkiau gauti finansavimą, - sakė tyrėjas. - Krizė turi labai didelės neigiamos įtakos mokslui apskritai pasaulyje ir matyti gana pavojingų ženklų: mažėja straipsnių, citavimų, vadinasi, mažiau žmonių dirba mokslo srityje. Nors nėra taip akivaizdu, man atrodo, visi tai žinojo. Juk tyrimų pradžioje iš esmės eikvojami mokesčių mokėtojų pinigai ir tik tolesnėje perspektyvoje tos lėšos netiesioginiu būdu grįžta, per įvairius išradimus visuomenė sulaukia naudos."

Unikali proga

Kai ekonomika šlubuoja, mokesčių surenkama mažiau, menkiau pinigų tenka visoms sritims, taip pat ir mokslui. Šiuo požiūriu unikali, pasak D.Čeburnio, padėtis Lietuvoje. ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimas leidžia didele dalimi kompensuoti trūkumą mokslo srityje. Finansavimas, palyginti su buvusiu, pavyzdžiui, prieš penkerius metus, gerokai padidėjo, tačiau reikėtų siekti, kad tos papildomos nemažos lėšos duotų maksimalią naudą, būtų kuo geriau, kuo skaidriau ir kuo efektyviau panaudojamos."Padėtis smarkiai keičiasi į gerąją pusę. Valstybinį mokslo ir studijų fondą perorganizavus į Lietuvos mokslo tarybą, atsirado daugiau programų ir finansavimo priemonių, o svarbiausia - stengiamasi organizuoti iš tikrųjų objektyvius konkursus, samdant ekspertus iš užsienio. Tarptautinė ekspertinė gali garantuoti kuo skaidresnį konkursinį finansavimą, tačiau iškyla problema, - atkreipė dėmesį pašnekovas. - Toli gražu ne visi Lietuvos mokslininkai gali gerai angliškai parašyti projektą. Tik tada įmanoma kviesti tikrus tarptautinius ekspertus. Kitais atvejais tenka pasikliauti Lietuvos ar lietuvių kilmės ekspertais. Vis dėlto žengtas didžiulis žingsnis į priekį nuo buvusios tvarkos, kai viskas vyko daugiau ar mažiau "draugišku principu". Pastangos nukreiptos tinkamai, tačiau jos dar nėra pakankamos." Labai svarbi ir politinė aplinka. Asociacijos "Futura Scientia" atstovas įsitikinęs, kad Lietuvoje labai dažnai pritrūksta politinės valios tam tikriems sprendimams, o vėliau viskas perkeliama Mokslo tarybai, kuri yra tarsi tarpininkas tarp valstybės mokslo politikos ir mokslininkų, kuriems "nuleidžiama" tam tikra tvarka.D.Čeburnis prisiminė ekonominio pakilimo metus Lietuvoje, kai buvo prikurta regioninių žurnalų. Jie tarytum moksliniai, yra recenzuojami ir tapo prestižiniai, tačiau iš tikrųjų neatitinka mokslinio žurnalo statuso pirmiausia objektyvumo, objektyvių recenzijų požiūriu. Žurnalai suklestėjo, nes ir lėšų tada netrūko, mokslininkai pradėjo į juos rašyti. Kodėl gi ne, jei galima, kaip ironizavo pašnekovas, ir tokiais menkaverčiais straipsniais didinti publikacijų skaičių, tačiau pretenduojant, tarkim, kad ir į struktūrinių fondų mokslo programas, iš karto kyla kompetencijos klausimas. Vietinės reikšmės kompetencija tampa nieko verta, kai išeinama į tarptautinį lygį. Užsienio ekspertai, svarstydami projektus, labiausiai vertina tarptautiniuose mokslo žurnaluose paskelbtus straipsnius, todėl reikia stengtis į juos pakliūti. Tada auga citavimas, žinomumas, atsiranda ir supratimas, kokio lygio tyrimai turi būti daromi.

Kreivai ant bėgių

"Į labai keistą padėtį Lietuva pakliuvo dėl mokslo slėnių, - sakė D.Čeburnis. - Ją galbūt lėmė vėlgi nepakankama politinė valia, procesų lėtumas ir tam tikras jų paveldimumas. Viena vertus, turime panaudoti ES pinigus, nes daugiau kitą kartą negausime, todėl reikia skubėti. Kita vertus, tvarka daugeliu atvejų kreivoka, todėl rezultatas bus toks, kad pinigus gausime, tačiau didelę dalį panaudosime neefektyviai."Asociacija "Futura Scientia" siūlė sukurti mechanizmą, kaip būtų galima lėšas panaudoti efektyviai. Sakykim, pasamdyti toje srityje patirties turintį nešališką užsienio konsultantą - administratorių. Žinoma, tokios procedūros kainuoja, tačiau jos atsiperka tuo požiūriu, kad lėšos panaudojamos efektyviausiai. "Kai žmogus susijęs vietiniais ryšiais, jo sprendimas nebus objektyvus, nes priimdamas jį galvos apie galimą naudą iš vienos ar kitos pusės. Airijoje lygiai tokia pat problema, - lygino mokslininkas. - Ji taip pat nedidelė valstybė, todėl bet koks fondas samdo užsienio ekspertus. Tik taip įmanoma garantuoti nepriklausomumą."Asociacijos "Futura Scientia" misija - pareikšti savo nuomonę, jei kas nors Lietuvos mokslo sistemoje vyksta negerai. Nors padėtis dėl integruotų mokslo, studijų ir verslo slėnių dabar tokia, kad traukinys, kaip sakė "Futura Scientia" atstovas, jau nuvažiuoja, vis tiek būtina atkreipti visuomenės dėmesį, jei jis važiuoja kreivai. Galbūt kitą kartą bus pastatytas tiesiai ant bėgių. Ar atsižvelgia į mokslininkų pareikštą ir užsienio patirtimi pagrįstą nuomonę politikai, jau kitas klausimas.Pavyzdžiui, daugybę kartų kalbėta apie mokslinių projektų lėšų administravimo tvarką Lietuvoje, neatitinkančią jokių Vakarų valstybėse įprastų standartų. Tokia biurokratija ir finansinė atskaitomybė, kai net mėgintuvėlius, reagentus ar kanceliarines prekes mokslininkai turi pirkti vos ne viešaisiais konkursais, ne tik trukdo moksliniam darbui, bet dažnai ir stabdo jį. "Žmogus, turintis skirti visą dėmesį moksliniams tyrimams ir idėjoms generuoti, vos ne kariauja su įvairiausio lygio buhalterijomis. Ir kaltos ne tos buhalterijos, - pabrėžė dr. D.Čeburnis. - Kalta keista tvarka, kai moksliniams tyrimams, kaip ir verslui, taikomi viešieji pirkimai, mažiausios kainos pasiūlymai." Moksliniai prietaisai yra unikalūs ir kažin ar laimės tas, kuris nusipirks pigiausią. Priešingai, jau yra nukentėjusiųjų. Nusipirko pigią įrangą ir negali atlikti reikiamos kokybės tyrimų, o pinigai jau išleisti. Valdininkams, matyt, svarbiausia, kad jie išleisti "tvarkingai". Iš užsienio į Lietuvą grįžusių "Futura Scientia" narių tikinimu, prisitaikymas prie tokios tvarkos sukelia daugiausia rūpesčių. Ji yra dar biurokratiškesnė nei buvo anksčiau ir tikrai neprisidės pritraukiant aukšto lygio mokslininkų iš kitų valstybių - nei lietuvių kilmės, nei juo labiau užsienio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"