TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar konfiskuos neteisėtai įgytą turtą?

2010 10 01 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Seime pagaliau imtas svarstyti prezidentės pateiktas siūlymas dėl neteisėtai įgyto turto konfiskavimo, taip pat atsižvelgta ir į visuomenės nuotaikas. Ar Lietuvoje iki šiol kaip nors buvo konfiskuojamas neteisėtai įgytas turtas? Kodėl prireikė šio siūlymo? Ar jis pavojingas stambioms žuvims ir kaip tai gali atsiliepti paprastiems Lietuvos žmonėms?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė, Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyr. prokuroras Zenonas Burokas, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Teisės skyriaus viršininkas Romualdas Gylys, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedros vedėjas doc. dr. Aurelijus Gutauskas ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Kaip veikė senoji tvarka ir kas bus naujo?

A.Medalinskas. Kaip iki šiol vyko turto konfiskavimas Lietuvoje? Kokiomis aplinkybėmis ir kokiomis sąlygomis? Ir kodėl, Jūsų nuomone, prireikė šito įstatymo?

Z.Burokas. Turto konfiskavimą reglamentuoja Baudžiamojo kodekso (BK) 72 straipsnis. Ekspertai, atvykę iš Jungtinės Karalystės, įvertino situaciją, kaip Lietuvoje kovojama su sukčiavimo pobūdžio nusikaltimais bei kaip taikomas turto konfiskavimas, ir pastebėjo, kad mūsų krašte šioje srityje suveikė vadinamasis švytuoklės principas. Sovietiniais laikais dažnai buvo konfiskuojamas visas nuteistojo turtas, net ir įgytas teisėtomis priemonėmis, o atkūrus nepriklausomybę pajudėta priešinga linkme - dabar beveik joks turtas nekonfiskuojamas. Labai daug saugiklių dėl nuosavybės teisės sudėta į BK 72 straipsnį. Net nusikaltimo priemonės konfiskuoti negalima, jeigu ji priklauso kitam asmeniui, o automobiliai, kuriais vežama kontrabanda, dažnai yra kitų asmenų nuosavybė. Tokiu atveju gali bandyti tik išieškoti iš kaltinamojo pinigų sumą, atitinkančią konfiskuotino automobilio vertę, o pinigų jis kaip visada neturi.

A.Medalinskas. Tačiau, atrodo, saugikliai sudėti ne tik dėl automobilių?

Z.Burokas. Beveik nieko negalime konfiskuoti, jau nekalbant apie nusikalstamu būdu įgytą turtą.

S.Cirtautienė. Iš kaltininko galima konfiskuoti tik nusikaltimo rezultatą ar įrankį. Įrodyti, kad padarius konkretų nusikaltimą įgytas konkretus turtas, yra labai sunku.

A.Medalinskas. O koks įrankis būtų valdininko ar politiko, jeigu jie padaro nusikaltimą. Jų kompiuterių ar mobiliųjų telefonų juk niekas nekonfiskuos?

S.Cirtautienė. Jei valdininkas daro korupcinius nusikaltimus, jį praktiškai reikėtų pagauti už rankos ir konfiskuoti jo gautus pinigus. Vėliau, jeigu sąskaitose rasta tam tikra pinigų suma, pagal dabartinį reglamentavimą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turėtų įrodyti, kad tie pinigai sąskaitoje atsirado būtent dėl to kyšio. Ir tai įrodyti yra nepakeliamai sunku. Todėl įvertinus Europos šalių praktiką šioje srityje buvo nutarta, kad tokiais atvejais būtų numatyta galimybė iš kaltininko konfiskuoti tiek pinigus, gautus kaip konkretaus nusikaltimo pasekmę, tiek visą turtą, kuris yra nepateisinamas jo legaliomis pajamomis. Jeigu šis įstatymas bus priimtas, bus numatyta galimybė ikiteisminio tyrimo pareigūnui pasidomėti ne tik konkrečiu epizodu, bet ir plačiau pasižiūrėti į visą jo gyvenimą. Iš kokių pajamų jis gyvena, kaip įsigijo turtą. Pamatyti jo pajamas bei nustatyti balansą, ir jeigu bus pastebėta disproporcija, pasiaiškinti, iš kur tos pajamos. Ir jeigu kaltininkas negalės pateisinti tų pajamų, bus laikoma, kad tas turtas įsigytas iš neteisėtos veiklos ir gali būti konfiskuotas.

R.Gylys. Neteisėtai įgytas turtas turi būti kriminalizuojamas. Tai yra visiškai aišku. Ta linkme kreipia ir tarptautiniai dokumentai. Jungtinių Tautų konvencijos 20 str. sako, jog kiekviena valstybė turėtų svarstyti galimybę priimti atitinkamus teisės aktus, kad baudžiamuoju nusikaltimu būtų laikomas tyčinis neteisėtas praturtėjimas. T. y. gerokas valstybės pareigūno turto padidėjimas, kurio jis negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis. Tai, kas čia pasakyta apie valstybės pareigūnus, siūlytume taikyti visiems. Tai numatyta ir ES dokumentuose.

S.Cirtautienė. Mūsų siūlymu tai ir siekiama daryti: kriminalizuoti turto, kurio įgijimo asmuo negali pateisinti teisėtomis pajamomis, turėjimo ir įgijimo faktą. Tai turėtų apimti tik atvejus, kai asmuo įgyja turtą iš pajamų, kurios pagal savo kilmę negali būti laikomos legaliomis, nes yra gautos iš nusikalstamos veikos. Vadinamosios teisėtos pajamos pagal mūsų BK reiškia ne ką kita, kaip tokias pajamas, kurios pagal savo prigimtį galėjo ar gali būti mokesčio objektu pagal mokesčio įstatymą. Tai reiškia, kad pajamos nebus laikomos neteisėtomis vien dėl to fakto, kad jos nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įtrauktos į apskaitą, deklaruotos ar sudarant sandorį nesilaikyta įstatymo nustatytos formos. Todėl ir baudžiamojon atsakomybėn galės būti traukiami tik tie asmenys, kurių turimas turtas yra akivaizdžiai įgytas už pajamas, gautas iš nusikalstamos veikos.

Pagauti tuos, kurie nesučiupti už rankos

A.Medalinskas. Ne kartą esame girdėję oponentų balsų, kad neteisėto turto konfiskavimas gali pažeisti apkaltintųjų nekaltumo prezumpciją ir galbūt tai neprieštarauja ES teisei, bet prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Tarsi siūloma ir toliau Lietuvoje palikti teisę vogti be atsakomybės ir iš tų neteisėtų pajamų statyti vilas, pirkti sodybas prie jūros ir ežerų, brangius automobilius, jachtas ir net lėktuvus.

R.Gylys. Skeptikų nuomones, kad tokios veikos negali būti, paneigia ne tik šie dokumentai, bet ir Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) 2005 metų liepos 25 dienos nutarimas. Jame pasakyta, kad pagal Konstituciją garantuojama turto apsauga, tačiau neteisėtai įgytas turtas netampa jį įsigijusio asmens nuosavybe.

S.Cirtautienė. Metus triūsėme su STT bei su prokuratūra ir atidžiai vertinome, ar toks institutas neprieštarautų Lietuvos Konstitucijai ar Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencijai. Peržiūrėjome visus nutarimus. Dėl konstitucingumo esame visiškai tikri, nes KT savo nutarimuose ne kartą konstatavo, kad nuosavybės teisės, kurios taikomos sąžiningiems žmonėms, ir konstituciniai apsaugos standartai negali būti taikomi nesąžiningiesiems. Nagrinėjome ir situaciją dėl Europos žmogaus teisių konvencijos. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija ne kartą yra pasisakiusi dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir nemato ten jokių konvencijos pažeidimų, net ir tuo atveju, jei prezumpcija, įrodinėjimo našta perkeliama kaltininkui. Yra ir tokių valstybių. Ir šiuo aspektu EŽTT, nagrinėdamas įvairias situacijas, yra aiškiai pasakęs, kad nemato jokių žmogaus teisių pažeidimų.

A.Gutauskas. Be to, nekaltumo prezumpcija bus užtikrinta, nes įgyto didelės vertės turto pagrįstumą įrodinės ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o ne pilietis, įsigijęs turtą.

Z.Burokas. Taip, per ikiteisminį tyrimą turėsime rasti konkretų turtą, konkrečius pinigus ir surinkti duomenis, pagrindžiančius, kad turtas įsigytas neteisėtai. Nes juk įstatymo projekte nurodyta, kad kalbama apie turtą, "kurio įgijimas nepagrįstas". Nerašo juk: "Kai asmuo nepagrindė." Mes gausime iš registrų duomenis, kitos informacijos ir ją tikrinsime.

A.Medalinskas. Vadinasi, bus skirtumas nuo dabar galiojančio Mokesčio įstatymo, kuriuo remiantis iki 50 proc. nepagrįsto turto vertės gali būti išieškota Mokesčių inspekcijos sprendimu, jeigu žmogus neįrodo, iš kur tas turtas?

Z.Burokas. Taip, reikės pareikšti įtarimą ir nurodyti, kokia suma yra nepagrįsta. Taip pat bus būtina surinkti pradinius duomenis ir mes galbūt net nepradėsime ikiteisminio tyrimo, jeigu nebus pakankamai duomenų. Gali būti, kad ir kaimynai apskųs. Tada būtų atliekamas pirminis patikrinimas kartu su Valstybine mokesčių inspekcija net nežinant tam asmeniui, dėl kurio turto įgijimo teisėtumo kilo įtarimas. Ir tik tada, jeigu pamatysime, kad tikrai yra problema, bus pradėtas baudžiamasis procesas.

A.Medalinskas. Bet jeigu koks nors kaimynas apskųs keistai praturtėjusį valdininką ar politiką ir Jūs jį išsikviesite, ar jis nepradės kelti skandalo, kad puolate dorą pilietį? O jeigu kokį politiką pačiupsite, ar nesakys, kad tapo politinio užsakymo auka?

Z.Burokas. Mes jo galime ir nekviesti. Bent jau tyrimo pradžioje. Duomenų bazėje patikrinsime pajamas, ir viskas. Nereikės ir jokių atlyginimo lapelių saugoti. Duomenų bazėje daug metų kaupiami visi duomenys apie gautas apmokestintas pajamas.

A.Medalinskas. Šio siūlymo oponentai gali paklausti: gal Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) blogai dirba, kad negali pagauti kyšininkų ir valstybės turto grobstytojų? Tegu STT juos ir sugaudo, už ką ji pinigus gauna. Jeigu sugausite kyšininkus, nereikės Jums ir to įstatymo.

R.Gylys. Šio įstatymo reikia ne STT, ne prezidentei, o visai Lietuvos visuomenei. Žinoma, visų pirma iš latentinių, t. y. nenustatytų nusikaltimų gaunama daugiausia turtinės naudos. Dabar visi dažniausiai ėmė linksniuoti kontrabandinius nusikaltimus. Bet tai nėra vieni pavojingiausių nusikaltimų. Yra dar ir prekyba žmonėmis, narkotikais, teroristiniai ir, žinoma, korupciniai nusikaltimai. Esama žmonių, kurie vagia, uždirba šimtus tūkstančių ir niekas to nenustato.

A.Medalinskas. O jūs turite statistiką, kiek tų latentinių nusikaltimų mūsų valstybėje išaiškinama?

Z.Burokas. Vagysčių Lietuvoje ištiriama apie 20 procentų. Galimybė, kad tave pagaus, yra viena iš penkių. Bet čia kalbama apie asmens, o ne apie valstybės turto vagystę. Be to, dar esama ir tokių, kurie patys nevykdo nusikalstamos veikos, o tik investuoja lėšas į nusikalstamą verslą. Visi kalba apie tokius asmenis, bet niekas neturi įrodymų apie jų dalyvavimą darant nusikaltimus.

A.Medalinskas. Būtent. Lietuvoje mažai kalbama apie kontrabandos organizatorių atsakomybę ir valdininkų bei politikų organizuotas valstybės turto vagystes ar lėšų švaistymą, taip pat, kai nurodymus duoda viršininkas.

R.Gylys. Tikrai yra žmonių, kurie valdo didelius neteisėtai įgytus pinigus. Aišku, pati pelningiausia sritis - prekyba narkotikais ir jų kontrabanda.

A.Medalinskas. O gal esama ir pelningesnių projektų? Pavyzdžiui, kokiai nors energetikos grupei palankaus įstatymo prastūmimas Vyriausybėje ir Seime ar sprendimo - savivaldybėje? Juk gauta informacijos apie "Rubikono" ataką Seimo nariams, bet viskas taip ir užgeso.

R.Gylys. Čia, aišku, jau visai kitas lygis.

A.Gutauskas. Čia yra "baltųjų apykaklių" fenomenas.

A.Medalinskas. Ar tik teismas gali konfiskuoti turtą? Ką gali padaryti prokuratūra?

Z.Burokas. Per ikiteisminį tyrimą prokuroro sprendimu gali būti apribotos nuosavybės teisės.

A.Medalinskas. O kai tai liečia viešąjį interesą?

Z.Burokas. Prokuroras kreipiasi į teismą su ieškiniu ir prašo jo apriboti nuosavybės teises.

A.Medalinskas. Ar gindama viešąjį interesą prokuratūra galėtų pagal šiuos įstatymo pakeitimus pradėti kokio nors pareigūno neteisėto praturtėjimo tyrimą?

Z.Burokas. Jeigu šis siūlymas būtų priimtas, tada tikrai taip. O kaip yra dabar? Ateina žurnalistė, nufilmuoja namą ir pareiškia, kad jis įsigytas neteisėtai. Tai gal net tam asmeniui būtų naudinga, jog toks tyrimas būtų atliktas ir būtų viešai paskelbta, kad tas asmuo minėtąjį namą įsigijo teisėtai. Jeigu nebus duomenų, kad įsigijo nepagrįstai.

A.Medalinskas. Ar gali bet kuris pilietis kreiptis į prokuratūrą, kad ši pradėtų bylą?

S.Cirtautienė. Žinoma, kiekvienas. Kaip ir dėl bet kurio kito nusikaltimo.

Smulkūs pažeidėjai, vokeliai ir pirkinių kvitai

A.Medalinskas. Šis įstatymas, matyt, turėtų išaiškinti pačius stambiausius "pilkosios zonos" veikėjus, nors yra gąsdinančiųjų, kad jis palies tik smulkius pažeidėjus.

Z.Burokas. "Pilkoji zona" yra vokeliai. Ši zona yra beveik juoda, nes esama daug BK normų, nustatančių baudžiamąją atsakomybę. Mokesčių vengimas, apgaulinga apskaita ir visa kita.

S.Cirtautienė. "Sodra" turi visų darbuotojų duomenis. Patikrinti nesudėtinga.

A.Gutauskas. Per juos net autorinius honorarus patikrinti labai paprasta.

A.Medalinskas. Ar gaunantieji algas vokeliuose atsidurs šio įstatymo taikiklyje?

Z.Burokas. Žiūrint, kiek tame vokelyje buvo.

S.Cirtautienė. Pasakysiu labai aiškiai: pajamos vokeliuose iš esmės neturės nieko bendro su tokios veiklos kriminalizavimu. Čia ne koks kriminalas. Jeigu asmenys pagaunami kaip gavę neapskaitytų pajamų, su jais dirba Mokesčių inspekcija, jie būna priversti deklaruoti tas pajamas ir sumokėti mokestines nepriemokas.

R.Gylys. Bet juk atlyginimai vokeliuose gali siekti ir 100 - 200 tūkst. litų. Tai bus laikoma neteisėtomis pajamomis. Ir jeigu toks asmuo ką nors nusipirks, tai bus nepagrįsta teisėtomis pajamomis. Teisėtos pajamos yra gautos įstatymo nustatyta tvarka ir apmokestinamos.

A.Medalinskas. Bet kaip pasiekti tokį rezultatą, kad tas įstatymas būtų nukreiptas prieš stambius nusikaltėlius, o ne prieš smulkias žuveles?

Z.Burokas. Mes juk nekalbame apie visokias smulkmenas. Niekas neklaus, už kokius pinigus tu nusipirkai televizorių, kainuojantį 1,5 tūkstančio. Kalbama apie turtą, kurio vertė yra nuo 32,5 tūkst. litų. Ir dabar Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. numato galimybę kilus įtarimui įpareigoti deklaruoti gautas pajamas. Mokesčių inspekcija turi teisę reikalauti pagrįsti, iš kur tos pajamos. Bet ji neturi pakankamai priemonių visiems tiems duomenims surinkti. Vis dėlto, manau, jeigu būtų priimtas šis įstatymas, mes ikiteisminį tyrimą galėtume atlikti geriau ir išsamiau.

A.Medalinskas. Jūs minėjote 32 tūkst. litų, bet jeigu žmogus perka, pavyzdžiui, statybines medžiagas namui, tai ta suma bus kur kas didesnė. Ar reikės išsaugoti čekius, o gal, jeigu to nebus padaryta, pajamų teisėtumą tikrinsite pasitelkę rinkos kainas? Per šiuos kelerius metus išgyvenome milžiniškus nekilnojamojo turto kainų lūžius. Kuo remiantis bus skaičiuojamas tas legalių pajamų skirtumas, jeigu nebus pirkimo kvitų?

S.Cirtautienė. Tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Jeigu asmens įsigyto turto didėjančią vertę lėmė besikeičianti rinka, tada nebus galima konfiskuoti, nebent bus duomenų, kad šis turtas įsigytas už nelegalius pinigus. Be to, reikšmės turės pats turto įgijimo momentas, todėl pirmiausia bus įvertintos visos aplinkybės, egzistavusios turto įgijimo metu, ir tik paskui jo vertės pokyčiai bei juos lėmusios priežastys.

Z.Burokas. Yra baudžiamosios teisės principas, kad bet kuri abejonė taikoma kaltinamojo naudai. Tada teks imti tas rinkoje esančias kainas, kurios naudingos tam asmeniui. Galima ir tokia situacija, kai žmogus sakys, kad statė namą pats savo rankomis. Bet jeigu tu dirbdamas valstybės tarnyboje pasistatai namą per trumpą laiką, tada kyla klausimas, kur tu dirbai.

S.Cirtautienė. Ir šiandien turime pavyzdį, tiesa, ne baudžiamojoje, o civilinėje teisėje, kai kyla privačių santykių konfliktas dėl sandorių negaliojimo, kreditorių interesų gynimo ar kitokių savininko teisių pažeidimų. Tokias situacijas reglamentuoja Civilinis kodeksas. Jeigu asmuo neteko turto dėl nusikalstamos veikos ir žino, kad tas turtas atiteko konkrečiam trečiajam asmeniui, jis gali pareikšti vindikacinį reikalavimą ir tas turtas jam bus grąžintas.

A.Gutauskas. Pateiktas ir projektas, kuris numato, kad didele žala bus laikoma jau ne 32 tūkst., o 500 tūkst. litų. Bet kuriuo atveju didelės vertės turto kriterijus taikomas ne visam asmens turtui, o tik tai jo daliai, kuri yra neproporcinga jo teisėtoms pajamoms. Pavyzdžiui, jeigu asmuo dirbo bent ketverius metus ir gavo tik minimalų darbo užmokestį, įtarimų dėl neteisėto praturtėjimo galėtų kilti tik tada, jeigu jo turimo turto vertė viršys 70 tūkst. litų. Vadinasi, smulkūs pažeidimai ar nedidelės laiku nedeklaruotos sumos negalės būti pagrindas pateikti kaltinimus dėl neteisėto praturtėjimo.

S.Cirtautienė. Svarbu ne tai, ar asmuo turi prekių įgijimo dokumentus. Svarbu tai, ar pirkinio vertė palyginus ją su asmens atlyginimu ir kitomis teisėtai gaunamomis pajamomis daugiau ar mažiau jas atitinka. Tai galima atsekti be didesnių problemų. Jeigu asmens įgyto namo vertė, atsižvelgiant į jo pastatymo laiką, atitiks žmogaus pajamas, niekas ir nereikalaus jokių kvitų. Priešingai, gali pasitaikyti atvejų, kai asmeniui, kuris turi visus namo įgijimo dokumentus, tačiau akivaizdu, kad jis tokios sumos negalėjo legaliai uždirbti, bus visiškai pagrįstai pareikšti įtarimai dėl neteisėto praturtėjimo.

R.Gylys. Bet jeigu žmogus gauna atlyginimą vokelyje, tarkime 500 litų, jis nesusitaupys 32 tūkst. iš tų pinigų.

A.Medalinskas. Dar vienas klausimas. O tie, kurie pirks butą iš statybų kompanijos, kuri, kaip paaiškėja vėliau, jį pastatė iš ne visai legalių pajamų? Ar jie nenukentės?

S.Cirtautienė. Atsakomybėn galima traukti tik tuos žmones, kurie žinojo, kad tas butas yra pastatytas naudojant nelegalias lėšas. Tai turi būti įrodyta.

Penkeri metai ir trunkama veika

A.Medalinskas. Kaip paaiškinsite savo siūlymą praturtėjimo faktui išaiškinti imti ne daugiau kaip pastaruosius penkerius metus. Atrodytų, jeigu jau susivokta, kad reikia ilginti senaties terminus, o gal išvis jų atsisakyti, nes kitaip Lietuvoje išplaunamas teisingumas, kodėl tada šiame projekte atsirado terminas "trumpesnis, nei dabar pailginti senaties terminai"?

R.Gylys. Nuostata dėl turto konfiskavimo iš nusikaltimą padariusio asmens galios tik į priekį. Juo labiau jeigu įsigalios ir ta BK nuostata, kad būtų baudžiama už nepagrįsto turto turėjimą, kils daug diskusijų ikiteisminiu lygiu dėl to, ar galima traukti baudžiamojon atsakomybėn asmenį, kuris turėjo nepagrįsto turto iki įstatymo įsigaliojimo ir toliau jį turi. Visi BK principai teigia, kad įstatymas negali galioti atgaline data. Tai kaip tada bus?

Z.Burokas. Pavyzdžiui, nelegalaus ginklo laikymas? Įstatymas galioja, ir nesvarbu, kada tu tą ginklą įsigijai.

A.Gutauskas. Tai trunkama veika.

A.Medalinskas. Aš apie tą trunkamą veiką ir norėjau paklausti.

Z.Burokas. Penkerių metų terminas yra susietas su Mokesčių administravimo įstatymu. Mes diskutavome su Mokesčių inspekcija, taip pat ir užsienio šalių praktika rodo, kad tokie terminai reikalingi.

R.Gylys. Jie gali patikrinti ir daugiau, bet mokestinio patikrinimo laikotarpis yra numatytas Mokesčių administravimo įstatyme. Ten jis toks yra nustatytas.

A.Medalinskas. Tai galbūt šiame įstatyme galėtų būti nustatyta minimali dešimties metų riba, tiek laiko būtų galima tikrinti neteisėtai įsigytą turtą, o gal reikėtų pakoreguoti ir mokesčių įstatymą.

S.Cirtautienė. Šis siūlymas susijęs su teisinio apibrėžtumo siekiu. Viena vertus, penkerių metų terminas palengvins Mokesčių inspekcijos ir ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno darbą, nes penkeri metai yra normalus mokestinis laikotarpis, už jį ir protingiausia tikrinti bei gauti objektyviausius duomenis. Kita vertus, konstatavus netikslumų ar neatitikimų pačiam žmogui bus lengviau pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių jie atsirado.

A.Medalinskas. O kaip į šį įstatymą bus įtraukta ta trunkama veika, koks bus jos santykis su tais penkeriais metais.

A.Gutauskas. Baudžiamojoje teisėje trunkamas nusikaltimas yra aiškinamas tada, kai jis trunka tam tikrą laiką ir baigiasi tada, kai tave pagauna. Tai tokia nusikalstama veika, kai atlikus tam tikrą veiksmą arba jo neatlikus neveikimo atveju, asmuo patenka į nusikalstamą būseną tol, kol pats kaltininkas nutraukia nusikalstamos veikos darymą.

R.Gylys. Bet šita norma veikia tik tuo atveju, jeigu nusikaltimas yra kriminalizuotas. O šiuo atveju taip nėra. Projekte penkeri metai numatyti tam, kad jeigu, tarkime, žmogus nuteistas už prekybą narkotikais ir tikrinamas tik tas jo turtas, kuris buvo įsigytas per penkerius metus. Bet jei bus nustatyta, kad žmogus turi turto, kurio negali pagrįsti pajamomis, šiuo konkrečiu atveju vis tiek bus nagrinėjamas tik šio turto įsigijimas nepaisant jokio penkerių metų termino.

A.Medalinskas. Tai ar bus galima tikrinti ir anksčiau įsigytą turtą?

R.Gylys. Nuo įstatymo priėmimo praėjus 20 metų tikriausiai sueis senatis.

A.Medalinskas. Ir vis dėlto yra daug atvejų, kai neteisėtai turtėję asmenys buvo tokie įtakingi, kad jų veikos ir turto įgijimo faktų niekas anksčiau net netyrė. Ir visa tai ateina iš praeities. Ar šiems neteisėto praturtėjimo atvejams tirti užteks tik šio įstatymo, ar turi būti ir jo aiškinamieji aktai, kurie šiuos teisinius aspektus turi papildomai reglamentuoti?

R.Gylys. Ir šiandien vyksta kai kurie procesai. Tą turtą Mokesčių inspekcija gali apmokestinti, skirti baudas, bet gali ir atleisti, jeigu žmogus susitars. Ten, žinoma, yra kriterijai, kuriais remdamasis gali arba negali susitarti. Jei aš įsigijau namą ir negaliu to pagrįsti teisėtomis pajamomis, tai ar galiu susitarti su Mokesčių inspekcija?

A.Medalinskas. Norėjau, kad šiame pokalbyje dalyvautų ir Mokesčių inspekcijos vadovas Modestas Kaseliauskas, bet jis buvo išvykęs į komandiruotę. Kalbant apie ligšiolinę praktiką, išieškant neteisėtai įsigytą turtą Mokesčių inspekcijos pastangomis esama ir daug kitų niuansų, kuriuos paliesime per kitus mūsų pokalbius.

Z.Burokas. Iš tikrųjų daug kas susiję su Mokesčių inspekcijos veikla. Be jų pagalbos mes neištirtume. Taip pat ir tas penkerių metų terminas. Jeigu bus priimta dabartinė pasiūlymo redakcija ir jeigu turtas bus įgytas anksčiau nei prieš penkerius metus, bus laikoma, kad tas turtas teisėtas, nes mes negalėsime to užginčyti.

R.Gylys. Manau, kad prokuratūra arba ikiteisminio tyrimo įstaigos nesiryš reikšti įtarimų asmeniui, jeigu jis bus įsigijęs turto iki šio įstatymo įsigaliojimo. Jeigu jie tai padarys, turės gerai įvertinti savo galimybes patraukti tą asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Nors tas asmuo gali būti įgijęs turto ir iš nepagrįstų pajamų.

Nerimas ir viltis

A.Medalinskas. Vadinasi, tą siūlymą dėl galimybės tikrinti neteisėtai įgyto turto šaltinius tik penketą metų reikėtų pakeisti ilgesniu terminu, kad po beveik du dešimtmečius Lietuvoje trukusio neteisingumo laikotarpio atsirastų daugiau teisingumo, kaip jau ne vieną dešimtmetį yra demokratinėse Europos valstybėse, todėl jiems pakanka ir tų penkerių metų. Būtų puiku, jeigu ir veikas dėl neteisėto turto įsigijimo vertintume trunkamos veiklos požiūriu. Bet sakykite, ar yra kokių nors nerimą keliančių ženklų, rodančių, kad šį svarbų įstatymą gali būti mėginama torpeduoti? Galbūt teikiant nekaltas įstatymo pataisas.

S.Cirtautienė. Man daugiausia nerimo kelia diskusijos, ar reikia kriminalizuoti nepagrįsto praturtėjimo faktą. Ir pasakysiu taip, jei nebus priimtas būtent šis paskutinis straipsnis dėl neteisėto praturtėjimo kriminalizavimo, jokios kitos normos neveiks. Tai yra esminis siūlymas ir jis ten įdėtas tam, kad sklandžiai veiktų visa sistema. Man tikrai daug abejonių kelia kai kurių teisininkų išdėstytos pozicijos, kad neva ši norma yra baudžiamosios teisės perversmas. Iš tiesų mes bendrų normų nekeičiame, principai išlieka tie patys, tad manau, kad tas kaltinimas yra nepagrįstas ir tam tikra prasme rodo, kuo serga mūsų visuomenė.

A.Medalinskas. O kas tuos siūlymus teikia?

A.Gutauskas. Jau pateiktas ir Teisingumo ministerijos projektas. Galiu pasakyti tik tiek, kad jis stokoja kompleksiškumo ir yra parengtas neįvertinus būdų, kuriais neteisėtai praturtėję asmenys slepia savo turtą, įvairovės. Be to, jame atsisakyta idėjos įtvirtinti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą didelės vertės turtu, kurio įsigijimas negali būti pagrįstas teisėtomis pajamomis.

A.Medalinskas. Tai šis projektas ir gali išsprogdinti viso pasiūlymo esmę?

A.Gutauskas. Dar sunku spręsti. Jis ką tik pateiktas.

S.Cirtautienė. Yra daug įvairių naujų formuluočių. Tarp jų ir Teisingumo ministerijos siūlymai. Bet jie, tiesa, daugiau liečia išplėstinio turto konfiskavimą, kurį siūloma taikyti tik įsitikinus, jog turtas gautas iš nusikalstamos veikos, o tai reiškia, kad prokurorui reikės įrodyti, kad tam tikra pinigų suma gauta iš prekybos narkotikais, iš kontrabandos ar dar ko nors kito. Įrodyti konkretų epizodą, kad būtent tas turtas yra įgytas iš nusikalstamos veikos, ir yra didžiausias sunkumas. Jeigu šiandien visi nuoširdžiai paklaustume žmonių, kuo jie labiausiai piktinasi, jie pasakytų, kad mato asmenų, darančių didelius nusikaltimus, nebaudžiamumą. Tai demoralizuoja visuomenę ir neskatina sąžiningo bei garbingo elgesio. Prezidentė sako: "Darykime taip, kad būti sąžiningam apsimokėtų." Kad gerai gyventų tas, kuris sąžiningai ir garbingai dirba, mokėdamas visus mokesčius. Šiandien tokie žmonės jaučiasi baltomis varnomis. Vieną dieną reikia pradėti nuo savęs, tad manau, kad ir mūsų siūlymas, apie kurį čia dabar kalbame, privers tai padaryti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"