TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar kova su kontrabanda yra popierinė?

2010 07 09 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos institucijų kovą su kontrabanda pavadino popierine. Kodėl jų pastangos nusipelnė tokio įvertinimo? Ką apie tai mano pačių institucijų vadovai? Kaip pažaboti kontrabandą?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas MARKEVIČIUS, Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas ŠIPAVIČIUS, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Operatyvinės veiklos valdybos viršininkas Antanas MONTVYDAS ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

Ar pagrįsti priekaištai?

A.Medalinskas. Kodėl prezidentė D.Grybauskaitė įvertino kovą su kontrabanda kaip popierinę? Visi suprantame, kad kontrabandos srautai per Lietuvą nemažėja, o nelegalių prekių kiekis šalies rinkoje didėja ir daro milžinišką žalą valstybei. Kalbėkime tik apie atsakingų institucijų veiksmus, palikdami kitam pokalbiui ekonomines kontrabandos priežastis.

J.Markevičius. Prezidentės nuomone, visa dabartinė kovos su kontrabanda programa yra rutininė, jai taikomos standartinės priemonės, įprastinės procedūros, to šiandien, žinoma, jau nebepakanka. Kontrabanda tapo nacionalinio saugumo problema. Tai rodo ir pastarųjų dienų įvykiai, kai prieš pareigūnus kontrabandininkai panaudojo šaunamąjį ginklą. Neaišku, ar šiandien valstybės institucijos yra nepajėgios, ar neturi noro bei galimybių tvarkai pasienyje užtikrinti. Tai netoleruotina. Programa, kuri buvo pateikta be konkrečių priemonių, resursų skyrimo ir tikslių užduočių, mūsų netenkina. Tikiuosi, tarnybų vadovai kritiką įvertino.

A.Šipavičius. Sutinku, kad situacija sudėtinga. Ką tik grįžau iš Pasaulio muitinių organizacijos kongreso. Jame buvo pateikta ataskaita apie pasaulio muitinių kovą su tabako gaminių kontrabanda. Lietuvos muitinės darbas įvertintas gerai. Jeigu žiūrėtume pagal statistiką, esame tarp šalių, kurių tabako gaminių sulaikymo rezultatai yra vieni geriausių. Dabar šio kongreso medžiagą ruošiamės pateikti visuomenei.

A.Medalinskas. Tai prezidentė buvo neteisi?

A.Šipavičius. Sutinku, kad mūsų prezidentei pateiktame priemonių plane daugiausia yra kasdienių priemonių, nes didžiausias nekasdienių priemonių efektyvumas pasiekiamas dėl jų netikėtumo. Jeigu minėtus veiksmus įtrauksime į priemonių planą, jie neduos laukiamo efekto. Yra daug dalykų, kurie vykdomi vadinamuoju operatyviniu lygmeniu, kai organizuojamos bendros operacijos ar bendri patikrinimai kartu su VSAT, Mokesčių inspekcija, Maisto ir veterinarijos bei kitomis tarnybomis. Institucijos bendradarbiauja nuolat, kuriami nauji kontrolės mechanizmai. Tik dėl tam tikrų priežasčių ne visada apie tai galima kalbėti viešojoje erdvėje.

A.Montvydas. Įstatyme nėra konkrečiai nurodoma, kad VSAT atsakinga už kontrabandos užkardymą. Daugiau domimės nelegalia migracija. Tačiau turime užkirsti kelią ir nelegaliam prekių gabenimui per pasienio postus, kur nėra muitinės, ir per vadinamąją žaliąją sieną. Tai mes ir darome. 2006 metais prie Rusijos sienos neutralizavome 6 organizuotas grupes, jas sudarė 69 asmenys, 2007-aisiais sulaikytos 7 grupės ir 76 asmenys, 2008 metais - 8 grupės ir 84 asmenys, 2009-aisiais - 6 grupės ir 29 asmenys. Šiemet išaiškinta 24 asmenų veikla. Bylos nukeliavo iki apygardų teismų. Baudžiamojon atsakomybėn patraukta 19 pareigūnų, kurie padėjo kontrabandininkams.

A.Šipavičius. Kolegos klausia, kodėl mūsų rezultatai taip akivaizdžiai šoko į viršų? 2009 metais sugavome dvigubai daugiau kontrabandininkų nei 2008-aisiais, o šiemet jau sulaikėme tokį patį nelegalių prekių kiekį, kaip ir pernai. Atsakymas paprastas - atsižvelgdami į kintančias aplinkybes keičiame veiklos metodus. Vienas veiklos pokyčių - nuo praėjusių metų liepos 1 dienos centralizavome rizikos valdymą, jį perkėlėme į Muitinės kriminalinę tarybą. Ten įkurtas specialus skyrius, kuris renka operatyvinę informaciją iš kitų institucijų, ją įveda į mūsų rizikos valdymo sistemą RIKS, taip pat ir į kitas duomenų bazes.

A.Medalinskas. Tačiau Lietuva vis tiek užversta kontrabandinėmis prekėmis. Kai kas sako, kad didžioji dalis kontrabandos eina per uostą. Jūs anksčiau vadovavote Klaipėdos muitinei. Ar ten pavyko užčiuopti stambių kontrabandos srautų?

A.Šipavičius. Uostas yra viena tų vietų, kur kontrabandos tikimybė gana didelė. Klaipėdos uoste buvo sulaikyta konteinerių tiek su cigaretėmis, tiek su narkotikais.

Svarstymai, kad didžiąją dalį kontrabandos atplukdo laivai, nepagrįsti faktais. Kaip ir tai, kad Lietuvoje daugėja cigarečių kontrabandos. Skaičiai rodo, kad šalies rinkoje nuo praėjusių metų lapkričio legalių cigarečių pardavimas stabilizavosi. Dugnas jau pasiektas, ir dabar mums tereikia nuo jo atsispirti. Tai, kad dėl kontrabandos biudžetas patiria didžiulę žalą, yra tiesa, nes mokesčiai už tabako gaminius yra palyginti dideli. Tarnybos deda daug pastangų kovodamos su kontrabanda. Vykdome netikėtus patikrinimus, modeliuojame įvairias operacijas. Galima palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis. 2009 metais Latvijos muitinė sulaikė 52 mln. vienetų kontrabandinių cigarečių, Estijos - apie 18 mln., Lietuvos - net 120 mln. vienetų.

A.Medalinskas. Kiek kontrabandos "praplaukė" į Lietuvą?

A.Šipavičius. Manau, tai, kad sulaikoma daugiau kontrabandos, lėmė 70 proc. gero mūsų darbo ir 30 proc. prasidėję kontrabandos srautai. Latvijoje situacija sudėtingesnė. Ten legalių cigarečių pardavimas smuko daugiau kaip 30 procentų. Kita vertus, Latvijos muitinės pareigūnams aptikus nelegalius tabako gaminių srautus paaiškėjo, kad jie toliau turėjo būti gabenami per Lietuvą į Lenkiją. Daugiau nei 80 proc. mūsų sulaikomų cigarečių paskirties vieta būna ne Lietuva, o kita Europos Sąjungos (ES) šalis.

A.Montvydas. Per mūsų kontroliuojamą vadinamąją žaliąją juostą negabenami dideli kiekiai. Apsiribojama 10-20 cigarečių dėžių. Be to, šiam kontrabandos procesui reikia daugiau pajėgų. Esama ne tik kontrabandos organizatorių, bet ir stebėtojų, gabentojų, kitų padėjėjų. Tai didelis būrys žmonių.

A.Medalinskas. Kaip jums sekasi dirbti kartu? Kaip supratau, vienas prezidentūros priekaištų jums buvo nepakankamas bendradarbiavimas.

A.Šipavičius. Sutinku, kad išaiškinamos kontrabandos mastai ir cigarečių pardavimas rinkoje tikrai kelia nerimą, bet, kita vertus, mes neretai labai supaprastiname kovą su kontrabanda. Pavyzdžiui, pasiekė žinia, kad vilkikas kirto sieną, jis veža kontrabandinį krovinį. Dažno iš mūsų pirma mintis - pareigūnai netikrino krovinio ir nekontroliavo situacijos. Tačiau kartais tokia situacija sumodeliuojama sąmoningai, kad būtų išsiaiškintos nusikalstamos grupuotės. Kitaip tariant, siekiama atskleisti visą nelegalią logistikos grandinę.

A.Montvydas. Kartu su kolegomis įvykdėme sėkmingų operacijų - susekėme neteisėtą cigarečių gamyklą Vilniuje, kontrabandininkų grupuotę, vežusią cigaretes per Medininkų punktą. Tuokart atsakomybėn buvo patraukti ir muitininkai bei pasieniečiai. Įkliuvo ir Tauragės grupuotė, kuri gabeno cigaretes iš Vilniaus į Tauragę. Tai rodo, kad pasienyje su Rusija esama įtakos zonos, jeigu nusikaltėliai iš Tauragės važiuoja į Vilnių pasiimti cigarečių, atgabentų iš Baltarusijos per pasienio kontrolės punktus, kur yra muitinės.

J.Markevičius. Trūksta ne tik institucijų veiklos koordinacijos, bet ir deramo apsikeitimo informacija.

A.Šipavičius: Pritariu, situacija nevisiškai tenkina. Duomenų mainai vyko gana dažnai, trūko tik koordinavimo. Dabar Vyriausybė rengia pataisą, kad muitinė būtų paskirta kaip koordinuojanti kovą su kontrabanda institucija.

Nusikaltėlių atsakomybė ir pareigūnų skatinimas

A.Medalinskas. Vis dėlto tie gražūs skaičiai kelia neaiškumų. Galbūt vienaip viskas atrodo statistiškai, kitaip yra realiame gyvenime. Ar išspręstas atsakomybės už kontrabandos nusikaltimus klausimas? Kodėl neteikiami siūlymai dėl jos griežtinimo? Kodėl iki šiol stambaus masto kontrabanda vilkikais pagal baudų dydį prilyginta vidutinio dydžio kontrabandai, kai "ichtiandrai" plukdo daugiau nei 20 dėžių cigarečių?

A.Šipavičius. Kontrabanda - ekonominis nusikaltimas. Turime siekti, kad jo daryti neapsimokėtų. Suformuotas bendras Kriminalinės informacijos analizės centras, jame analizuojami visi duomenys, kad būtų galima imtis tam tikrų operatyvių ir operatyvinių priemonių. Vienas tyrimų buvo atliktas dėl teisminės praktikos kontrabandos bylose. Paaiškėjo, kad vieno sulaikymo metu užkardyta žala yra 200 tūkst. litų.

A.Medalinskas. Tiek pelno gali gauti kontrabandos organizatoriai tik iš vieno vilkiko, gabenančio cigaretes. O kiek gauna baudos, jeigu sučiumpami?

A.Šipavičius. Teismo sprendimu, vidutinė baudos suma yra 14 tūkst. litų.

A.Medalinskas. Tai puikiai supranta kontrabandos organizatoriai. Ar nereikėtų peržiūrėti baudų dydžio?

A.Šipavičius. Vien tik bausmių griežtinimas neišspręs visų problemų. Tai tik vienas veiksnių. Kitose šalyse plačiai ieškoma galimybių, kaip užkirsti kelią tiems asmenims investuoti gautą neteisėtą pelną. Visomis priemonėmis. Vienas sprendimų gali būti išplėstinė turto konfiskacija.

A.Medalinskas. Tai būtų labai sveikintina. Priimti tokį įstatymą Seimą paragino ir prezidentė, bet parlamentarai išėjo atostogų.

A.Šipavičius: Bausmių griežtinimas rezultatų duos tik tada, jei kontrabandos organizatoriams jis taps ekonomiškai nepatrauklus. Tai galima pasiekti ir įvedus išplėstinę turto konfiskaciją. Nes "ichtiandras" ar vilkikų vairuotojas yra tik vykdytojai, kurie atlieka šią užduotį už tam tikrą atlygį. Bet už jų stovi žmonės, gaunantys pelno. Įrodyti jų santykius nelengva. Dažnai vairuotojai prisiima kaltę sau, o organizatoriai, gavę pelno, gali jį investuoti. Tam reikia, kad veiktų pajamų įrodymo mechanizmas. Jeigu įsigijai turto, turi įrodyti, iš kur turi pajamų. Tai būtų prevencijos priemonė.

J.Markevičius. Prezidentės nuomone, jeigu padaroma nusižengimų, turi būti taikomos realios bausmės ir nuobaudos. Taip pat būtina ieškoti ir pareigūnų motyvacijos galimybių. Tarnybos privalo rasti išteklių, perskirstyti prioritetus ir taip stiprinti savo pajėgumą. Buvo paminėti geri rodikliai, bet šiandien kalbame apie pagrindinį, t. y. žmogiškąjį, veiksnį. Jis - jautriausias. Visos Baudžiamojo kodekso priemonės, visi persekiojimai neveiks be pareigūno, kuris stovi poste ir priima sprendimą.

A.Medalinskas. Gal reikėtų skatinti pareigūnus, sulaikiusius stambaus masto kontrabandą, atsižvelgiant į jos kiekį?

J.Markevičius. Reikia skatinti. Jeigu pareigūnas nemotyvuotas, jeigu jam sudaroma galimybių manipuliuoti tarnyba, nieko nebus. Būta diskusijos apie pareigūnų rotaciją. VSAT atstovai teigė negalintys to daryti. Tai netiesa.

Rotacija - vienas geriausių būdų išvengti korupcijos tarp pareigūnų. Tikėkimės, kad į šią pastabą bus atsižvelgta.

A.Šipavičius. Sutinku, pareigūnai turi būti motyvuoti. Kita vertus, jie turi būti ir pakankamai kontroliuojami. Gerokai sumažinus institucijų darbo užmokesčio fondus, galimybių premijuoti už labai gerai atliekamą darbą beveik nebeliko. Dabar kiekvienas muitininkas kas mėnesį išeina po dvi dienas nemokamų atostogų.

A.Medalinskas. Bet muitinės postai nelieka tušti?

A.Šipavičius. Išeina atostogų susiderinę, pagal grafiką. Tačiau tai gana demotyvuojantis veiksnys. Turi būti sudaryta ne tik pareigūnų kontrolės, bet ir skatinimo sistema, kuri dabar yra apribota. Jau dabar sunaudojome 80 proc. lėšų, skirtų paprastosioms išlaidoms - degalams, elektrai, šildymui, ryšiams. Nuo liepos 1-osios panaikinome dvi teritorines muitines: Panevėžyje ir Šiauliuose.

Kokių priemonių dar reikia?

A.Medalinskas. Užsiminėte apie "skrajojančias" patikrinimo komandas. Anksčiau juk buvo tokia Valstybės saugumo departamento (VSD) komanda, kuri padėdavo muitininkams ir pasieniečiams.

A.Šipavičius. Kadaise VSD vykdė tokią operaciją, kai pareigūnai budėjo pasienio kontrolės postuose ir stebėjo situaciją. Tai buvo prevencija.

J.Markevičius. Prezidentė pasiūlė sudaryti atskiras jungtines pareigūnų grupes. Reikia kontroliuoti pačias tarnybas, nes kontrabandos procesas peržengė toleruotinas ribas. Nešališki jungtiniai padaliniai reikalingi, kad nebūtų požiūrio, esą čia yra mano kolega ar draugas, net jeigu jis padarė nusižengimą.

A.Medalinskas. Nors ir bus sudaromos mobilios grupės, bet staiga kažkas kažkam pasakys: "Ruoškis, tave tikrins." Kaip tada dėl atsakomybės?

A.Šipavičius. Pareigūnai, skiriami į tas grupes, tikrai yra patikimi. Nemanau, kad jie ryžtųsi nutekinti informaciją. Juoba kad sudaryti tokie mechanizmai, kai pareigūnai savo užduotis sužino paskutinę akimirką. Bet mes negalime kurti ir nepasitikėjimo grandinės.

A.Medalinskas. Ar jau turite tokių mobilių kontrolės grupių?

A.Šipavičius. Turime. Ir mes, ir VSAT. Atliekami ir bendri patikrinimai. Tik sunkmetis mus riboja. Kiekviena operacija - tai degalai, atlyginimai, išlaidos komandiruotėms. Ko dar reikia, kad kova būtų sėkminga? Sustiprinti apsaugą prie išorinės ES sienos. Ir ta kova turi būti paremta atitinkamomis techninėmis priemonėmis.

A.Medalinskas. Ar yra tokių techninių priemonių, kurių jūs neturite, tačiau be jų tiesiog neįmanoma garantuoti efektyvios kovos su kontrabanda?

A.Šipavičius. Geriausias įrankis užkirsti kelią kontrabandai - rentgeno sistemų įdiegimas pasienio postuose, ypač tikrinant vilkikų krovinius. Tačiau ne visi pasieniečiai turi modernias rentgeno kontrolės sistemas.

A.Medalinskas. Be jų tikrai neįmanoma užkirsti kelio vilkikais gabenamai kontrabandai?

A.Šipavičius. Turime automatinę automobilių numerių atpažinimo sistemą. Įvedęs numerį pareigūnas, kuris atsako už operaciją arba vykdo priežiūrą, gauna informaciją, kad toks vilkikas kirto sieną. Tada gali būti organizuotos pajėgos, aiškinamasi, kokios procedūros atliktos pasienyje ir kur tas automobilis važiuoja toliau. Svarbu ne tik sulaikyti vilkiką su cigarečių kontrabanda pasienio poste. Tai būtų paprasta, bet už nelegalų krovinį liktų atsakingi tik vairuotojai. Siekiame išaiškinti visą sistemą - nuo vykdytojų iki užsakovų.

A.Medalinskas. Gal kiekvienas vilkikas galėtų pereiti patikros sistemą? Juk daug laiko nesugaištų.

A.Šipavičius. Italijos muitinė visuose "rizikinguose" pasienio postuose įrengė rentgeno kontrolės sistemas. Peršviestų vilkikų vaizdai dar perduodami centrinei valdymo institucijai, kur jie papildomai peržiūrimi. Tai užkerta kelią poste dirbančiam pareigūnui priimti korumpuotą sprendimą, nes reikia kito pareigūno, kurio šis nepažįsta, patvirtinimo. Visa informacija, duomenys perduodami elektroniniu būdu. Mes neturime tiek rentgeno kontrolės sistemų, kiek reikėtų. Turime tik tris reikalavimus atitinkančias kontrolės sistemas.

A.Medalinskas. Kokios sumos reikėtų, kad pasienio su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi punktuose stovėtų techniškai tvarkingos rentgeno kontrolės sistemos?

A.Šipavičius. Apie 80 mln. litų. Vieną rentgeno kontrolės sistemą turėtume įsigyti kitais metais. Pusę šios įrangos pirkimo sumos padengs Europos organizacija kovai su organizuotais nusikaltimais, o kiti pinigai turėtų būti sumokami iš valstybės biudžeto. Tikimės paramos iš kitų ES projektų. Vienas jų - Išorės sienų apsaugos fondas, iš jo prašyti lėšų patarė ir prezidentė. Suprantame, kad sunkmečiu sunku skirti daug pinigų iš valstybės biudžeto.

A.Medalinskas. Tačiau ar ne daugiau įplaukų biudžetas netenka dėl kontrabandos?

A.Šipavičius. Rentgeno kontrolės sistemos būtų statomos ne visuose postuose, o tik pačiuose rizikingiausiuose, kad nesukeltume problemų legaliam verslui. Patikrinimo rentgenu procedūra atliekama per penkias minutes.

J.Markevičius. Kol kas nėra duomenų, kad tam būtų skirta lėšų iš valstybės biudžeto. Tačiau Vyriausybės uždavinys - peržiūrėti prioritetus, bendrą mokesčių politiką, nes šiam tikslui valstybės lėšų yra, tik jas reikia tinkamai nukreipti. Kad būtų gautas reikiamas efektas. Jeigu kova su kontrabanda tampa valstybės prioritetu, turi būti peržiūrėtos ir iš naujo perskirstytos jos lėšos.

A.Montvydas. Mes prie Rusijos sienos, pačiame pažeidžiamiausiame Pagėgių ruože, nuo liepos 1-osios įdiegėme stebėjimo sistemas, kurios palengvins darbą. Tačiau ankstesnė praktika rodo, kad įdiegus panašias sistemas nusikaltėliai persikelia ten, kur tokių įrenginių nėra.

A.Medalinskas. Ar atsiras kas nors panašaus į kovos su kontrabanda priemonių paketą?

J.Markevičius. Bus įvertinta, ar duoda rezultatų dabartiniai pokalbiai ir veiksmai. Ir rezultatai bus matyti artimiausiu metu. Kalbamės su Vyriausybe, su finansų ministre. Jeigu tarnybų lygmeniu nepasieksime rezultato, teks kalbėti apie platesnį priemonių planą, įskaitant įstatymų pataisas.

A.Šipavičius. Per Rygoje vykusį Europos šalių muitinių vadų klubo susitikimą viena pagrindinių temų buvo tabako gaminių kontrabanda. Atkreiptas dėmesys, kad tik muitinės ir pasienio kontrolės stiprinimas neduoda efektyvių rezultatų nė vienoje šalyje. Yra keli sprendimo būdai - techninėmis ir operatyvinėmis priemonėmis sustiprinti sienos kontrolę, taikyti pareigūnų rotaciją ir skatinti jų motyvaciją, kita priemonė - vidaus rinkos kontrolė, institucijų bendri veiksmai. Su kolegomis dalydamiesi patirtimi svarstėme, kokia priemonė davė geriausių rezultatų. Efektyvus yra tik visas jų kompleksas. Įdiegti tik vieną dalyką - kova su vėjo malūnais.

Muitinė turi patvirtintą kovos su korupcija programą ir planus, bet tam tikri punktai dar turi būti peržiūrėti. Būtina taikyti visas galimas priemones. Gerus pareigūnus reikia skatinti, o blogai dirbančius atitinkamai vertinti. Tai mes ir darome.

J.Markevičius. Viena priemonių - prezidentės iniciatyva dėl bausmių griežtinimo. Ar šis siūlymas 100 proc. gali būti įgyvendintas, diskutuotinas klausimas, bet dabartinės baudos nėra atgrasančios. Turime pripažinti, kad kontrabanda - sunkus nusikaltimas ir už jį turėtų grėsti griežta bausmė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"