TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar liepos 17-ąją minėsime Pasaulio lietuvių vienybės dieną?

2013 03 30 8:12
wikipedia.org nuotrauka

Seimas svarstys siūlymą liepos 17-ąją minėti Pasaulio lietuvių vienybės dieną.

Parlamentarai šią savaitę ėmėsi nagrinėti buvusio užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio pasiūlymą šią datą įtraukti į Atmintinų dienų įstatymą.

Savo siūlymą A.Ažubalis argumentuoja tuo, jog liepos 17-oji - lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūties diena, o jų skrydis "tapo nemirtingu žygdarbiu, nutiesusiu tarp išeivijos ir Lietuvos vienybės pasiaukojimo tiltą".

Pataisą A.Ažubalis įregistravo atsižvelgdamas į "Globalios Lietuvos" programos nuostatas, kuriomis siekiama stiprinti užsienio lietuvių ryšius su Lietuva. Šią savaitę pritarus po pateikimo, projektas toliau bus nagrinėjamas Seimo komitetuose.

2013 metais Lietuvoje bus minimos S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą ir žūties 80-osios metinės.

"Lakūnų žygdarbis - tai lietuvių idealizmo ir aukojimosi tautai simbolis. 1932 metų vasario 7 dieną Kaune įkurtos Draugijos užsienio lietuviams remti iniciatyva liepos 17-oji pasirinkta kaip Amerikos, o vėliau ir viso pasaulio lietuvių vienybės minėjimo data", - rašoma pataisos aiškinamajame rašte.

"Ši diena mūsų tautoje įgavo simbolinę prasmę - ji sujungia visame pasaulyje gyvenančius lietuvius ir yra tikslinga ją įtraukti į atmintinų dienų sąrašą", - sako pataisos iniciatorius.

Aiškinamajame rašte pateikiamais duomenimis, skaičiuojama, kad už Lietuvos ribų gyvena apie 1,3 mln. lietuvių kilmės ir iš Lietuvos kilusių asmenų, iš jų - apie 300 tūkst. Lietuvos piliečių.

S. Darius ir S. Girėnas 1933 metų liepos 15 dieną lėktuvu "Lituanica" išskrido iš Niujorko į Kauną. Jų skrydis nutrūko po 37 valandų 11 minučių tuometinėje Vokietijoje, o katastrofos aplinkybės taip ir liko miglotos.

Jie nenusileidę nuskrido 6 tūkst. 411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Lietuvių lakūnai taip pat buvo pirmieji, oficialiai iš Jungtinių Valstijų į Europą skraidinę oro paštą.

BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"