TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar Lietuvą aplenks nutukimo banga

2011 01 31 0:00
Iš praeities, kai dar nebuvo greitojo maisto.
Corbis/Scanpix nuotrauka

Gėlę perlaistyk, pertręšk ir ji ims geibti. Antropologės Janinos Tutkuvienės manymu, panašiai galėjo nutikti ir žmogaus evoliucijoje.

Tik XXI amžiuje paaiškėjo, kad akceleracija - ne toks jau ir teigiamas reiškinys. Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pirmą kartą nutukusių žmonių skaičius žemėje pradėjo viršyti badaujančiųjų skaičių. Vilniaus universiteto (VU) profesorė J.Tutkuvienė prisiminė, kad dar prieš dešimtmetį nelabai tikėjo užsienio kolegų žodžiais, jog netrukus ir mūsų populiacija pradės storėti. Tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad tai gali būti tiesa.

Akceleracija silpsta

Vadinamieji gyvų žmonių tyrimai VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje atliekami nuo XIX amžiaus pabaigos, o nuo XX amžiaus vidurio - jau ir didelės apimties vadinamieji populiaciniai tyrimai. Kaip pasakojo katedros vedėja habil. dr. J.Tutkuvienė, naujausias tyrimas, darytas 2008-2009 metais, nors kai kurie duomenys renkami ir toliau, parodė gana įdomias tendencijas. Maždaug 2000 metais mūsų vaikai, ypač paauglės, buvo labai liesi, net liesesni nei sovietmečiu, praėjusio amžiaus septintąjį-aštuntąjį dešimtmetį, tokio pat amžiaus vaikai. Tačiau pastarąjį dešimtmetį gyvenimo stilių keitė plintanti kompiuterizacija, mitybą - visai kitokie maisto produktai. Nuo 2004-ųjų, kai įstojome į Europos Sąjungą, perėmėme, galima sakyti, visus vakarietiškų šalių gyvenimo būdo ir mitybos ypatumus.

"Žmogaus kūnas, pasirodo, labai greitai reaguoja. Tai ypač matyti tiriant augančius vaikus, t. y. nuo gimimo iki augimo pabaigos, - pabrėžė antropologė. - Naujagimių kūno dydis nelabai pasikeitė, tarkime, per pastarąjį dvidešimtmetį. Tačiau palyginę ankstesnius duomenis matome, kad dabar kūdikiai yra didesni ir sunkesni nei prieš 30 metų. Dar prieš nepriklausomybę įvykęs naujagimių padidėjimas vėliau tarsi stabilizavosi. Lygiai tą patį rodo ir kitų amžiaus grupių vaikų duomenys. Pavyzdžiui, palyginę 1985-1995 metų kohortą, kurios duomenų turime labai daug, nepamatytume beveik jokių poslinkių. Padidėjęs tik ūgis, tačiau labai nedaug - vidurkis didesnis maždaug 0,5-1,5 centimetro. Tai rodo, kad buvusi labai ryški akceleracija ėmė silpti."

Naujausi tyrimai, atlikti po 2005-ųjų, pirmiausia skirti darželinukams. 2006-2008 metų duomenys atskleidė, kad darželinukai jau gerokai putnesni nei prieš dešimtmetį, 1998-2000 metais, tačiau nutukusių vaikų skaičiumi nelenkia sovietmečio pabaigos, t. y. 1985 metų, tyrimų rezultatų. Tokią padėtį antropologė vertina teigiamai. Žinoma, jei vaikai nepradės tukti, kaip nutiko daugelyje Vakarų valstybių.

Kas per daug - nesveika

Kai pasauliniuose kongresuose prof. J.Tutkuvienė pristatydavo 2000 metų Lietuvos vaikų duomenis, užsienio kolegos juos vadindavo iškreiptais. Tokie jie buvo daugelyje Vakarų šalių maždaug prieš 30-40 metų, kai dėl akceleracijos, prasidėjusios XX amžiaus viduryje, vaikai pirmiausia ištįso. Ta karta pasidarė gerokai aukštesnė nei ankstesnės. Per akceleracijos apogėjų į ūgį ištįsę vaikai, kaip pastebėta, dažniausiai būna ir liesesni. Vėliau, matyt, jeigu akceleracijos veiksnys (vienas ar daug jų, dabar ginčijamasi) veikė toliau ir ūgis pasiekė vadinamąjį biologinį optimumą, tiek vaikai, tiek suaugusieji pradėjo tukti. Visame pasaulyje kilo vadinamoji nutukimo epidemija.

"Į Lietuvą viskas atėjo gerokai vėliau, nors didžiausia akceleracija taip pat buvo XX amžiaus viduryje ir antrojoje pusėje. Matyt, apie 2000-uosius pasiektas vadinamasis ūgio optimumas. Tačiau jei akceleracijos veiksniai veikia toliau, jie ne visada yra geri, - kalbėjo mokslininkė. - Atrodytų, pirmiausia akceleruoja vaikai, kurių geros socialinės ir ekonominės sąlygos, bet juk ir gėlės perlaistytos nuvysta. Toliau veikdami akceleracijos veiksniai pažeidžia organizmą. Sutrinka medžiagų apykaita, prasideda tam tikros ligos."

Pastebėta, kad prieš 30-40 metų akceleravę vaikai ir paaugliai, dabartiniai keturiasdešimtmečiai-penkiasdešimtmečiai, gerokai dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu negu tie, kurie liko mažesni, augo pamažu. Pasirodo, tas augimo spartėjimas nebuvo labai naudingas, nors dar prieš 10-15 metų akceleracija vertinta itin teigiamai. Tik XXI amžiuje paaiškėjo, kad akceleracija, kaip rodo prieš kelerius metus atliktų tyrimų duomenys, ne toks jau ir geras reiškinys. Nebent ji būtų buvusi saikinga ir laiku sustojusi, nes žmogus negali augti iki begalybės - tada jis pradeda storėti.

Daugiau, pigiau, greičiau

Jau įvardytos ir akceleracijos priežastys. Pirmiausia, žinoma, drastiškai pakitusi mityba. XX amžiaus viduryje, netikėtai visai mūsų evoliucijai, pradėjome vartoti be galo daug baltymų. Iš tikrųjų tam tikrais evoliucijos laikotarpiais žmogus vartojo taip pat nemažai baltymų, tačiau tiek daug - turbūt pirmą kartą. Todėl apskritai pirmą sykį žmogaus evoliucijoje per tokį trumpą laiką, maždaug per 20 metų, visos tautos padidėjo 5-7, kai kurios - net 8-10 centimetrų. Ankstesniais evoliucijos periodais kartais reikėjo net milijono metų, kad žmogaus ūgis padidėtų 3-4 centimetrais.

Tarp kitų akceleracijos priežasčių buvo nurodomos ir tokios kaip, pavyzdžiui, elektros lemputės atradimas. Atseit ilgiau apšviestoje aplinkoje vaikai labiau auga, nes akių dugnas yra susijęs su tam tikrais galvos smegenų centrais, t. y. per tinklainės ir kankorėžinės liaukos ryšį perduodami signalai į hipotalamą ir hipofizę, o tada paleidžiamas spartesnis augimo mechanizmas.

Akceleracijos priežastimi laikytas ir radijo bangų plitimas, ir saulės aktyvumo kitimas XX amžiaus viduryje. VU Chemijos fakulteto senjorai prof. J.Tutkuvienei neseniai priminė taip pat XX amžiaus antrojoje pusėje suklestėjusią chemijos pramonę. Ūkio chemizavimas, kol nebuvo pasiekta tam tikra taršos riba, galėjo turėti įtakos augimo spartėjimui.

"Mūsų katedra netiria teršalų įtakos augimui, tačiau pasaulio mastu yra straipsnių, kuriuose rašoma, kad minimalus mikroelementų kiekis, jei jį nuolat gauna augantis vaikas, iki tam tikro laiko augimą skatina, o paskui pradeda kaip tik žlugdyti. Be to, tam tikri teršalai ir mažomis dozėmis labai žalingi. Pavyzdžiui, pastebėta, kad vaikų, gyvenančių švinu užterštuose regionuose, prie didžiųjų greitkelių ar intensyvios pramonės rajonuose, augimas yra sutrikęs. Jie mažesni, dažniau būna nutukę, turi kitų problemų", - pasakojo antropologė.

Vis dėlto XX amžiaus antrosios pusės akceleracijos procesas labiausiai aiškinamas pakitusios mitybos ypatumais, kai mėsai auginamus galvijus ir kiaules pradėta šerti dirbtiniais, daug hormonų turinčiais pašarais. Pavyzdžiui, JAV nuo 1970 iki 2000 metų, mokslininkės turimais duomenimis, jautienos didmeninė kaina sumažėjo maždaug nuo 5,3 iki 1,5 dolerio, nors atlyginimai ir gyvenimo lygis kilo. Vadinasi, galvijams auginti nebereikėjo tiek daug pastangų ir išlaidų. Apskritai visa pramonė nuo XX amžiaus vidurio buvo orientuota į tai, kaip kuo daugiau ir per trumpesnį laiką pigiai prigaminti maisto. Antropologai šį reiškinį pavadino atsigriebimu po Antrojo pasaulinio karo, nes daugelį Vakarų šalių jis paveikė itin skaudžiai. Tik vėliau atsikvošėta ir imta griežčiau kontroliuoti maisto gamybą.

Septintoje kartoje?

Vadinamasis atsigriebimo reiškinys pastebėtas ir visose besivystančiose valstybėse: kai ekonomika pradeda augti, daugiau gyventojų ima storėti. Pasak antropologės, žmogus apskritai linkęs tukti, nes porą milijonų metų gamta veikė taip, kad atsirastų vadinamasis taupusis genotipas ir taupusis fenotipas. Paprasčiau tariant, išlikdavo tie, kurių organizmas skurdžiausiomis sąlygomis sugebėdavo sukaupti kuo daugiau maisto medžiagų.

"Dabar jau kalbama ir apie augimo programavimą - ne tik motinos organizme iki kūdikio gimimo, bet ir ankstesnėse kartose, t. y. mums gali atsiliepti senelių gyvensena, jų mityba. Juk ne vienoje senovės kultūroje gyvavo įsitikinimas, kad už protėvių nuodėmes atsako septinta karta, - aiškino prof. J.Tutkuvienė. - Dabar apie tai pradedama kalbėti genetiniu ir epigenetiniu lygmeniu. Genų sandara negali labai greitai pakisti - kinta vadinamoji epigenetika, genų veikimas. Jį, naujausių tyrimų duomenimis, taip pat galima perduoti iš kartos į kartą kaip, tarkime, paveldimą plaukų ar akių spalvą. Augimo programavimo teorijos ir skelbia, kad individo sveikata programuojama jau keliose ankstesnėse kartose."

Danijos mokslininkai atliko tyrimą, kaip buvo paveikti palikuonys tų gyventojų, kurie Antrojo pasaulinio karo metais kentė badą. Žurnale "Nature" paskelbti jo rezultatai parodė, kad tos kartos genomų pokyčių aptinkama ir antroje, ir trečioje kartoje. Gyventojų, kurie stipriai badavo, palikuonys buvo labiau linkę tukti.

VU Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros duomenimis, nuo XX amžiaus pradžios saikingai didėjęs Lietuvos vaikų ūgis 1948 metais sumažėjo, o po kurio laiko ūgio kreivė vėl ėmė kilti. Todėl priežasčių, kodėl XX amžiaus antrojoje pusėje įvyko akceleracija, pasak prof. J.Tutkuvienės, galėjo būti labai daug: ir drastiškai pakitusi mityba, ir ūkio chemizavimas, ir karo metų kartos patirtas badas. Jos visos lėmė tokį efektą.

Šiek tiek optimizmo

"Dabar šį ratą kažin ar įmanoma sustabdyti, ypač Vakarų šalyse, - svarstė mokslininkė. - Jau išsikerojo greitojo maisto kultūra. Atsirado gausybė priedų, kad jis būtų skanesnis ir ilgiau tinkamas vartoti. Tie konservantai dažnai turi estrogeninį, hormoninį poveikį. Iš to daromas didžiulis verslas, todėl labai sunku viską nutraukti." Pavyzdžiui, Vokietijoje pirmieji judėjimai už ekologiją kilo beveik prieš du dešimtmečius, JAV - tik šio amžiaus pradžioje. Lietuvos visuomenėje taip pat vis garsiau kalbama apie sveiką mitybą. Mūsų mokyklose pavyko išsaugoti naminio maisto virtuvėles, o Vakaruose jos prieš 30-40 metų buvo išnaikintos ir dabar už milijoninius projektus grąžinamos atgal. Lietuvos mokyklose uždrausti ir maisto aparatai. Tuo metu Vokietijoje tai padaryta tik po 10 metų kovos, o daugelyje JAV mokyklų tokių aparatų yra iki šiol.

"Nors 2006-2008 metais dr. Eglės Jakimavičienės ir 2008-2009 metais visos katedros atlikti tyrimai parodė, kad mūsų vaikai pastambėjo, esu optimistė, - sakė prof. J.Tutkuvienė. - Pamatę, kaip negerai atsitiko pasaulyje, gal vis dėlto nepradėsime taip žiauriai tukti. Juo labiau kad šiaurinės tautos mažiau į tai linkusios."

PSO rekomendavimu vaikų augimo standartai atnaujinami maždaug kas 15-20 metų. Prof. J.Tutkuvienės 1995-aisiais išleisti Lietuvos vaikų augimo ir brendimo standartai buvo grindžiami 1985-1987 metais atlikto ir 1992-1994 metais pakartoto tyrimo duomenimis. Antropologė, dabar baigianti atnaujinti standartus, džiaugėsi, kad jie, nors per tuos keliolika metų neišvengta bangavimo, labai panašūs į buvusius prieš 10-15 metų. 2000-ųjų duomenys būtų nelabai tikę dėl per didelio vaikų liesumo, tačiau šiandien padėtis vėl susilygino. Pavyzdžiui, JAV vaikų augimo standartai neseniai buvo atnaujinti remiantis 1975 metų duomenimis, nes dabartiniai netiko dėl per didelio nutukimo. Anglai taip pat atnaujino standartus remdamiesi duomenimis tų metų, kai populiacijoje nebuvo didelio nutukimo. Sveika laikoma populiacija, kurioje yra ne daugiau kaip 5 proc. storų vaikų. Tokia padėtis kol kas Lietuvoje.

Per vieną vasarą

"Svorio tendencijas galima pastebėti per kokius penkerius metus, o ūgis yra stabilesnis. Reikia 15-20 metų, kad pamatytum, kokia užaugo karta. Kol ji neužauga, nieko negali pasakyti apie galutinį ūgį. Labai svarbus yra vadinamasis pubertetinis augimo šuolis, kai vaikai, tarkime, per vieną vasarą ūgteli kartais 10-12 centimetrų. Pubertetinis augimo šuolis rodo tikrąjį brendimą ir tai, koks jo tempas. Mūsų turimais duomenimis, XX amžiaus pradžioje vaikai bręsdavo dvejais metais vėliau. Dabartiniai vaikai biologiškai subręsta anksčiau, tačiau socialinė branda yra net vėlesnė, todėl kyla labai daug problemų", - pabrėžė antropologė prof. J.Tutkuvienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"