TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar Lietuvos futbolas pribrendo Europai?

2010 09 03 0:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandien pirmąsias atrankines rungtynes, siekdama kelialapio į Europos čempionatą, pradeda Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė. Kaip pasirengusi ji pasitinka šį išbandymą? Ar jaučia būsimą savo krašto sirgalių ir valdžios palaikymą? Ar gali būti, kad vėl imsime didžiuotis mūsų futbolininkų pergalėmis, kaip prieš 20 metų legendiniais Vilniaus "Žalgirio" laikais?

Prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras VARANAVIČIUS, Lietuvos futbolo nacionalinės rinktinės treneris Raimondas ŽUTAUTAS, buvęs ilgametis Lietuvos futbolo nacionalinės rinktinės treneris Algimantas LIUBINSKAS ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

Anų laikų Vilniaus "Žalgiris" ir šių dienų Lietuvos rinktinė

A.Medalinskas. Lietuvos futbolininkai sieks labai svarbaus tikslo - patekti į Europos futbolo čempionato finalinį etapą. Tikiuosi, atrankinės varžybos dėl teisės patekti į šį čempionatą sulauks ne mažesnio Lietuvos žmonių palaikymo nei mūsų krepšininkų rungtynės. Tačiau susidaro įspūdis, kad anksčiau daug labiau vertinti mūsų futbolininkų laimėjimai, o Vilniaus "Žalgirio" futbolininkus žmonės tiesiog nešiojo ant rankų. Kada įvyko neigiamas lūžis? Ar teisūs sakantieji, kad tada "Žalgiris" buvo stiprus, o šiandien mūsų futbolo lygis krito?

L.Varanavičius. Nenoriu nuvertinti Vilniaus "Žalgirio" nuopelnų, bet jeigu kalbėtume apie laimėjimus tarptautinėje arenoje, dabartiniai Lietuvos klubai yra daugiau pasiekę. Kad ir Kauno klubo pergalė prieš Glazgo "Rangers" ar patekimas į kitus etapus Europos turnyre. Vilniaus "Žalgiris" niekada nežaidė tokiu tarptautiniu lygiu.

R.Žutautas. Ir tada Vilniaus "Žalgiris" buvo praktiškai Lietuvos rinktinė.

A.Liubinskas. Nors "Žalgiris" žaidė labai sėkmingai Sovietų Sąjungos futbolo čempionate, negalime lyginti komandų, kurios dalyvavo rungtynėse tame čempionate, su dabartinėmis ispanų, italų komandomis.

L.Varanavičius. "Žalgiris" laimėjo prieš Kijevo "Dinamo". Dabar Lietuvos rinktinė du kartus laimėjo prieš Ukrainą. Ta praeitis sumitologizuota. Visi sako: "Koks tada buvo futbolas ir koks dabar." Bet realiai dabar esame aukštesnio lygio. Iš tų laikų labiausiai pasiilgstame pilnų stadionų. Pati didžiausia problema ne ta, kad per šį laikotarpį mūsų futbolas suprastėjo, o kad niekas praktiškai neinvestavo į futbolo infrastruktūrą.

A.Medalinskas. Ir dar išgrobstė be atsakomybės ankstesnes sporto bazes. Be jų sunku parengti ir profesionalius futbolininkus.

A.Liubinskas. "Žalgiriui" pinigus skirdavo profsąjungos. Išėjome iš Sovietų Sąjungos - baigėsi finansavimas. Tie, kurie nesugebėjo išvažiuoti į užsienio klubus, čia labai vargo. "Žalgirio" draugija finansavimą prarado, o vėliau ne be Vyriausybės bei savivaldybės žinios pardavė ir stadioną, ir bazes.

L.Varanavičius. Visa tai pardavė žmonės, kurie tuo metu vadovavo "Žalgiriui". Jeigu šis procesas būtų įvykęs normaliai ekonomiškai, pinigai būtų grįžę ir klubai būtų galėję ne tik išgyventi, bet ir normaliai funkcionuoti. Bet gauti už bazių pardavimą pinigai kažkur pradingo. Gaila, kad kai kurie prie to prisidėjusieji drįsta kritikuoti dabartinį mūsų futbolo lygį.

Televizijos transliacijos ir verslo interesas

A.Medalinskas. Kaip ir draugiškų rungtynių su Baltarusija, atrankinių varžybų tarp Lietuvos nacionalinės rinktinės ir Škotijos futbolo komandos netransliuos nei nacionalinė televizija, nei pačios pupuliariausios komercinės televizijos. Kodėl? Juk televizijos transliacijos daug prisidėtų grąžinant ankstesnį dėmesį futbolui?

L.Varanavičius. Teises transliuoti šias varžybas patikėjome "Lietuvos ryto" televizijai, nes ji pasiūlė geriausias sąlygas. Daug televizijų norėjo pasirašyti kontraktą ir rodyti atrankines Europos čempionato varžybas. Ir TV3, ir "Sport1". "Lietuvos ryto" televizija apsiėmė rodyti mūsų šalies futbolo lygos rungtynes, todėl gavo teisę rodyti ir nacionalinės rinktinės varžybas.

R.Žutautas. Metas suprasti, kad Lietuvos futbolo čempionato rungtynės būna ne mažiau įdomios nei tarptautinės varžybos.

L.Varanavičius. Daug ką lemia televizija. Jeigu mūsų Lietuvos čempionatą nufilmuotų tiek kamerų ir tokie režisieriai, kaip pasaulio futbolo čempionatą, kai kurios pasaulio čempionato rungtynės būtų tikrai nuobodesnės.

A.Medalinskas. Pasaulio čempionate iš tikrųjų netrūko nuobodžių rungtynių. Bet dauguma žmonių jį žiūri su malonumu, o Lietuvos čempionatas sulaukia skeptiškų vertinimų. Tad gal pakartokite geriausias nacionalinio čempionato rungtynes, kad galima būtų įsitikinti, jog ir Lietuvos čempionate būna gražių rungtynių.

L.Varanavičius. Tikrai būna. Futbolo sirgaliai tai pradeda suprasti. "Žalgirio" rungtynės su Šiauliais davė geriausius "Lietuvos ryto" televizijos reitingus, tai buvo ketvirtas visų televizijų reitingas tą dieną. Futbolui nufilmuoti reikia daugiau investicijų nei krepšiniui: būtini specialūs stogeliai stadione, kad apsaugotų kameras, kiti dalykai. Šiandien nė viena televizija nėra suinteresuota, o tos, kurios suinteresuotos, galbūt nelabai gali sau to leisti.

R.Žutautas. Vieno Rusijos aukščiausiosios lygos klubo Sankt Peterburgo "Zenito" biudžetas yra 105 mln. eurų. Tiek pinigų nėra skirta visam Lietuvos sportui. Todėl jie gali pasisamdyti ir 16 kamerų. O mes televizijai mokame, kad tik parodytų rungtynes, kai Anglijoje klubams televizija moka po 9 mln. eurų, kad jie žaistų ir leistų rodyti.

A.Liubinskas. Ukrainoje net pirmosios lygos klubas savo rungtynes privalo filmuoti trijomis kameromis.

A.Medalinskas. O keliomis filmuoja mūsų televizija, kai rinktinė žaidžia?

A.Liubinskas. Manau, mažiausiai aštuoniomis. To reikia, norint vėliau daryti analizes, kaip daroma užsienyje.

L.Varanavičius. Bet rungtynes su ispanais transliuos jau 24 televizijos kameros, nes ispanai atsiveš savo techniką.

A.Medalinskas. Televizija futbolui suteikia finansavimo galimybę. Žinoma, jeigu komanda prasiveržia toliau į Čempionų lygos etapą. Ten kova vyksta ir dėl pinigų klubams. Ar gali būti, kad galimybę tobulėti finansiškai gaus ir kuri nors Lietuvos nacionalinio futbolo čempionato komanda?

R.Žutautas. Norint suformuoti Panevėžio "Ekrano" lygio komandą, reikia bent 2 mln. eurų per metus. Jei šiandien į "Žalgirį" kas nors investuos pinigų, tik po trejų metų ši komanda galės žaisti Europos taurės varžybose, bet trejus metus kas nors turi išlaikyti klubą, o norint patekti į Čempionų lygą ketvirtais metais, reikia būtinai laimėti čempionatą. Vadinasi, reikia investuoti apie 15-20 mln., kad klubas pasiektų Europos lygį. Jeigu prašoks pirmąjį etapą, gaus 3 mln. eurų, bet tai nėra pinigai, iš kurių klubas gali išsilaikyti.

A.Liubinskas. Todėl mūsų klubų situacija nuolat keičiasi: vieni klubą pardavė, kiti nupirko, o trečias nebesugebėjo išsilaikyti ir jį teko uždaryti.

A.Medalinskas. Laikai, kai klubą pirkdavo, kad perimtų brangius žemės plotus ir visą klubo infrastruktūrą, jau baigėsi?

L.Varanavičius. Baigėsi. Kai kūrėsi Vilniaus "Žalgiris", ateidavo verslininkai ir klausdavo, kiek procentų per metus jie uždirbs. Kokia grąža? Tačiau principas kitas. Į futbolo verslą turi ateiti žmonės, mėgstantys futbolą. Jie ilgainiui įgyja žinomumą, kontaktus ir gali uždirbti pinigus. Gauna prestižą ir įvertinimą. Todėl skatiname bendruomeninį principą, remiant futbolo klubą Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Tada nėra vieno savininko. Klubą gali palaikyti bendruomenė.

Koks bus mūsų komandos žaidimo braižas?

A.Medalinskas. Koks bus mūsų rinktinės žaidimo braižas? Gintis ir kartais atakuoti, kaip anksčiau, ar kažkas gali keistis? Ar, be rezultato, svarbus ir reginys?

R.Žutautas. Žiūrovui įdomu žiūrėti gražias rungtynes, o ne tokias, kai futbolininkai sustoja lyg bunkeryje ir spardo kamuolį.

A.Medalinskas. Kaip šveicarai pasaulio futbolo čempionate.

R.Žutautas. Daug kas priklauso nuo varžovų. Pradėsi žaisti atvirą futbolą su ispanais, gausi penkis įvarčius, tada visi šauks, kaip jūs žaidžiate. Ką rinktis treneriui? Žiūri pagal situaciją. Kai žaidi su silpnesniu varžovu, pats daugiau atakuoji.

A.Liubinskas. Pabandykime išvardyti žymiausius Lietuvos puolėjus Europos geriausių puolėjų šimtuke ir gausime atsakymą, kodėl ir anksčiau buvo daug ginamasi.

R.Žutautas. Turime sporto mokyklų, kurios individualiai neskatino vaikų, darbo rezultatą. Jie pastatydavo augiausią vaiką, kuris visus išstumdydavo ir įmušdavo įvartį. Jam nereikėjo daug talento, kad gerai pasirodytų per Lietuvos vaikų čempionatą. Štai rezultatas. O kitose šalyse vaikai žaidžia ne dėl rezultato, svarbu, kad tik daugiau žaistų. Pas mus, deja, vaikai nuskriausti sistemos.

A.Medalinskas. O dėl saugų ir gynėjų, matyt, geriau?

R.Žutautas. Pasižiūrėjęs šiandien į gynėjų amžiaus vidurkį supranti, kad 70 proc. jų netrukus reikės ieškoti pamainos. Saugų grandis stabilesnė, jie 25-28 metų. Tai tas laikas, kai turėtų žaisti stabiliai. Dėl puolėjų, be Darvydo Šerno, kuris irgi buvo ne puolėjas ir tik po rungtynių su serbais tokiu tapo, puolėjų amžiaus vidurkis dabar 31-32 metai. Ir tik vienas žaidžia startinėje sudėtyje savo klube. Tačiau kas juos pakeis? Reikia ieškoti visų galimų sprendimų.

L.Varanavičius. Čia ir yra esmė. Dabar mūsų rinktinės komandoje U-21 (iki 21 metų) daugiau nei pusė žaidėjų devyniolikmečiai, nors turėtų būti kitaip.

R.Žutautas. Po šio ciklo į rinktinę galėtų ateiti bent penki U-21 žaidėjai, kurie nebeatitinka šios amžiaus grupės, bet nacionalinei rinktinei tinkančių pagal savo žaidimo lygį bus gal tik du. Du devyniolikmečiai ir vienas 21 metų. Visi kiti yra žemesnio lygio žaidėjai. Taip vėl esi priverstas prašyti žaisti "senelius", nors jie jau verkiančiais balsais prašo, kad jų nekviestume, ir yra labai pavargę.

A.Liubinskas. Atsivežiau Ramūną Radavičių iš Plungės į Vilniaus "Šviesą". Jis buvo perspektyviausias žaidėjas antroje lygoje, bet kiek laiko praėjo, kol jis galėjo debiutuoti rinktinėje. Jam 29-eri. Jis išaugo. Bet kada? Kiek jis dar žais? Kita vertus, yra pavyzdžių, kai žaidėjas vėlai atsiskleidžia. Net nuo 26 metų.

R.Žutautas. Aš žaisti futbolą pradėjau gal 22 metų. Baigiau sporto internatą, nuėjau į verslą ir tik po to pradėjau žaisti. Todėl vėliau ir subrendau. Kai baigiau mokyklą, mano ūgis buvo gal metras šešiasdešimt. Buvau pats žemiausias. Tik vėliau išaugau. Kai susitikau buvusius bendraklasius, jie manęs net nepažino. Tada ir pradėjau žaisti futbolą. Kai pirmą kartą Benjaminas Zelkevičius mane pakvietė žaisti į rinktinę, man buvo 25-eri.

A.Medalinskas. Kodėl užtrunka nemažai laiko, kol potencialų žaidėją pastebi rinktinės treneriai? Ar problema, kad patys žaidėjai vėlai atsiskleidžia?

A.Liubinskas. Būna įvairiai. Kai Lietuvoje buvo du futbolo internatai - Panevėžyje ir Vilniuje, o aš dirbau Vilniuje, septyni žaidėjai iš mano internato pateko į nacionalinę rinktinę. Kodėl taip atsitiko? Nes mes jau tada ruošėme žaidėjus kaip vieną komandą.

L.Varanavičius. Blogai, kad turime tik vieną nacionalinę akademiją. Jeigu turėtume daugiau, susidarytų ta kritinė potencialių žaidėjų masė. Rinktinei ir klubams. Ne visi išvažiuotų. Kai kurie liktų Lietuvoje, nes ne visi iš karto atsiskleidžia.

R.Žutautas. Tačiau niekada nebus taip, kad daugumą sudarys žaidėjai nuo 23 iki 29 metų - stabiliausio, geriausio amžiaus tiek protinio, tiek fizinio išsivystymo prasme. Visada trūks žaidėjo kuriai nors pozicijai. Dažniausiai kairiojo gynėjo. Štai R.Radavičiui jau 29-eri, bet yra Vytautas Andriuškevičius, žaidžiantis Gdansko "Lechia". Jam tik 19 metų, bet pasirašė sutartį su neblogu klubu. Manau, kol Lietuvos čempionato lygis nepakils bent iki Švedijos lygio, tol labai sunku bus nacionalinei rinktinei pasiekti gerų rezultatų.

Ar gerai, kad futbolininkai išvyksta žaisti į užsienį?

A.Medalinskas. Kas geriau: kai rinktinės stuburą sudaro žaidėjai, žaidžiantys Lietuvos nacionaliniame čempionate, nors ir žemesnio lygio, ar kai yra žaidėjų iš kitų šalių aukštesnio lygio čempionatų, bet neretai jie sėdi ant atsarginių suolelio? Ar gerai, kad vos tik paaugę vaikai paimami į užsienio klubų mokyklas?

L.Varanavičius. Lietuvos akademijos auklėtinius jau pradeda verbuoti visokie "Arsenalai". Jie iš Lietuvos išvažiuos anksti.

R.Žutautas. Ir gerai. Ten padarys iš jų gerus žaidėjus, pastatys į teisingas vėžes. Ten ir traumų tikimybė daug mažesnė. Man, kaip rinktinės treneriui, neskamba žiauriai, kad jie ten išvažiuoja. Tegu žaidžia nors ir pirmoje Italijos lygoje.

A.Medalinskas. Kurios lygis labai aukštas.

L.Varanavičius. Nėra blogai, kad keli vaikai išvažiuoja. Blogai, kad pas mus vis nesusikuria didesnio potencialo gerų žaidėjų masė, nes regionuose nėra sąlygų akademijos infrastruktūrai plėtoti.

A.Medalinskas. Valstybėse, kuriose garsios futbolo akademijos, pavyzdžiui, "Ajaks" Olandijoje ar Ispanijoje net ne viena tokia garsi akademija, vienas pagrindinių pinigų šaltinių yra išauginti ir parduoti jaunieji futbolo talentai. Kaip pas mus žiūrima į tokią futbolo kaip verslo sritį?

L.Varanavičius. Ne visos garsios futbolo mokyklos iš to gyvena. Kai Anglijos klubai ruošia vaikus, jei per metus vieną ar du išleidžia, tai gerai.

R.Žutautas. Evertono klubo futbolo mokykla veikia 10 metų. Kasmet ji išleidžia tik po vieną žaidėją, o vienais metais išleido du žaidėjus, kurie buvo pajėgūs lošti jų "Premier" lygoje.

A.Liubinskas. Anglijoje manoma, kad išauginti jauną žaidėją kainuoja brangiau nei nusipirkti. Vieną žaidėją išauginti atsieina 800 tūkst. svarų.

R.Žutautas. Yra ir kita problema. Vaikai negali išvažiuoti, nes kažkoks dėdė nori už juos gauti pusę milijono. Tokios sumos nerealios. Reikia tik džiaugtis, kad kas nors ima tą vaiką ir jį išugdys, o po dvejų metų, kai jį perparduos kitam klubui, gal tas dėdė gaus daugiau pinigų.

L.Varanavičius. Mes dar galime auginti, nes čia pigu, kai dauguma užsienio klubų nebeaugina futbolininkų, o juos perka.

A.Medalinskas. Bet tie, kurie savo šalies čempionato klubams perka žaidėjus, pralošia kaip rinktinė. Tą parodė paskutinis pasaulio futbolo čempionatas. Būtent Olandija ir Ispanija pasižymi savo futbolo mokyklomis. Jeigu auginti futbolininkus Lietuvoje pigu, kodėl to negalėtų daryti tos pačios futbolo akademijos? Juk tada, jeigu tik nebūtų pervilioti į kitas nacionalines komandas, įgavę praktikos geruose užsienio klubuose, jie galėtų sustiprinti ir Lietuvos rinktinę?

R.Žutautas. Už vaikus iki 18 metų pinigėliai labai simboliniai - 10 tūkst. eurų per metus. Jų neužtenka ir parengimo išlaidoms padengti.

L.Varanavičius. Futbolo federacija akademijai išlaikyti kasmet išleidžia apie 2 mln. litų. Jeigu gauni tik 10-20 tūkst. eurų per metus, komercijos nelieka. Jei valstybė norėtų, tos investicijos per trejus ar ketverius metus sugrįžtų. Investuojame tikėdamiesi, kad ateityje pinigai grįš į klubus, kad vaikai kada nors žais rinktinėje, bet suprantame, kad vien federacijos jėgomis nieko nepasieksime.

A.Medalinskas. Kodėl nemažai mūsų futbolininkų žaidė ar žaidžia Rusijoje bei Ukrainoje? Ar dėl to, kad į kitų Europos šalių čempionatus jiems prasimušti dar labai sunku? Nors, pavyzdžiui, Deividas Šemberas žaidžia Maskvos CASK pagrindinėje sudėtyje ir įgavo daug patirties.

R.Žutautas. Ir gerai, kad žaidžia. Ten finansavimas kur kas didesnis nei, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur žaidėjas gauna 3 tūkst. eurų. Bet kai važiuoja į Ukrainą ar Rusiją, kontraktai gali siekti ir 15 tūkst. dolerių.

A.Medalinskas. Tačiau tik vienetai prasimušė kelią į stiprias Europos futbolo šalis.

A.Liubinskas. Jeigu prasimuštų ir į Vakarų Europos šalis, turėtų žaisti žemesnėje lygoje. Ukrainoje žaidžia "Premier" lygoje, kur žaidimo lygis gana aukštas.

R.Žutautas. Vakarų Europoje už tuos pačius pinigus žaistų mažame klubelyje.

L.Varanavičius. Dabar pinigai, skiriami futbolui Ukrainoje ir Rusijoje, neadekvačiai dideli. Net Azerbaidžane žaidėjas gauna didesnį atlyginimą nei antroje Vokietijos Bundeslygoje. Mūsų nacionalinis futbolas pagal reitingą yra trečioje ketvirtoje vietoje kartu su latviais. Jeigu valdžia nesupras futbolo svarbos, ne tik rusai, ukrainiečiai, bet ir kazachai bei azerbaidžaniečiai, kurie daug investuoja ir moka futbolininkams geras algas, kviečia žaisti savo klubuose, mus pavys savo lygiu.

R.Žutautas. Mūsų futbolininkus jie kviečia ir dėl to, kad su jais lengviau susikalbėti. Ir mentalitetas tas pats. Įsivaizduokite, atvažiuos į Maskvos "Dinamo" iš Vokietijos Kevinas Kuranis, kurio šį kartą dėl sunkaus charakterio nepaėmė į Vokietijos rinktinę, nors tai labai aukšto lygio žaidėjas. Kaip susikalbėti su tokiu žaidėju? Kai žaidžiau Vladikaukazo "Alanijoje" 1996 metais, atvažiavo du brazilai, tai iš Maskvos teko vežti vertėją, nes niekas negalėjo su jais susikalbėti. O kas iš to, kai Maskvos "Dinamo" nusipirko 10 žaidėjų iš Portugalijos? Pabuvo metus, užėmė 10 vietą, o paskui rusus grąžino ir ši komanda laimėjo trečiąją vietą Rusijos čempionate.

A.Medalinskas. Kadangi Ukrainos ir Rusijos čempionatai visa galva aukščiau už Lietuvos, gal ir gerai mūsų rinktinei, kad nemažai futbolininkų ten žaidžia.

R.Žutautas. Žinoma, gerai. Svarbu, kad jie ten žaistų, o ne sėdėtų ant atsarginių suolelio. Nuo to, kad pasirašė kontraktą, niekas nesikeičia. Deja, daug mūsų žaidėjų ten sėdi ant atsarginių suolelių ir žaidžia tik su dubleriais, nors ir gauna gerus atlyginimus. O tada atėję į rinktinę turi žaidimo patirties problemų. Geriau būtų silpnesniuose klubuose, bet žaistų.

L.Varanavičius. Geriausias pavyzdys mums yra Baltarusija, kur akivaizdi šios šalies klubų pažanga. Bet ten prieš penkerius metus savivaldybės ėmė remti klubus, prasidėjo konkuravimas tarpusavyje, kas surinks geresnę komandą. Jų komandos net iš mažų miestelių Europos lygoje pasirodo ne blogiau nei dauguma Skandinavijos komandų, nes buvo investuota pinigų, sukurtos bazės, įsteigtos mokyklos. Arba dar geresnis pavyzdys Balkanų šalys. Ten tokia kultūra, kad visi miesto verslininkai remia miesto sporto klubą. Atrodo, kol neateis koks dėdė kaip Romanas Abramovičius, neįmes milijardų, nepastatys struktūros su futbolo bazėmis, nieko nebus.

A.Medalinskas. Taigi jau buvo atėjęs vienas dėdė, kuris po to į Škotiją investavo.

L.Varanavičius. Bet ką jis padarė dėl futbolo ir Lietuvos?

A.Medalinskas. Investavo į Kauno futbolo klubą ir šis tapo Lietuvos čempionu.

L.Varanavičius. Bet ar ten sukūrė kokią nors sporto, treniruočių bazę? Nieko! Tik parodė, kad su pinigais galima laimėti čempionatą. Bet mes tą ir taip žinome. Jis išleido per sezoną 20 mln. litų Kauno klubui ir tai visiems pademonstravo.

R.Žutautas. Bet iš jo pinigų gyveno tik tie, kurie norėjo pasipinigauti. Niekas nepasakė, kad geriau tuos pinigus išleisk protingai, investuok į jaunimą, sporto bazes. Visi pinigai išėjo tiems, kurie ten prisitrynė.

A.Medalinskas. O R.Abramovičius, įsigijęs Londono "Chelsea" klubą, pinigų nešvaisto? Ar Madrido "Realo" ir "Barcelonos" savininkai?

L.Varanavičius. Nešvaisto. Investuoja ir duoda dirbti tiems, kurie nusimano.

R.Žutautas. Klubų noras - kad nevažiuotų 17-mečiai žaidėjai iš Lietuvos. Bet kad galėtume jiems mokėti bent panašiai, kiek jie uždirba Lenkijoje, jau nekalbant apie Rusiją ar Ukrainą, reikia ne tik privačių lėšų. Jei galėtume rasti bent pusę tų pinigų, manau, didžioji dalis žaidėjų sugrįžtų į Lietuvą. Būtų labai gerai.

Pirmas išbandymas: škotai

A.Medalinskas. Ko tikimės iš šios rinktinės pasirodymo atrankinėse varžybose?

R.Žutautas. Svarbiausia, kas gali mums pagelbėti šiose atrankinėse varžybose, tai komandos geras nusiteikimas. Jeigu vyrai sugebės nusitekti rimtai kovai ir jei galėsiu jiems pagelbėti tai padaryti, būdamas prie komandos vairo, tada bus ir rezultatai. Kitose valstybėse dar pažadami ir geri pinigai už pergales, bet mes to negalime žadėti. Nėra iš kur jų paimti. Galima tik nusiteikti kovoti garbingai ir, siekiant geresnio žaidimo, kiek įmanoma būtina atnaujinti rinktinę iš U-21. Po ketverių metų rinktinei jau turėtų būti geriau siekti aukštų rezultatų, nes tose mūsų 17-19 metų vaikinų rinktinėse vaizdas jau neblogas. Tik svarbu, kad šių vaikinų sportinė karjera nežlugtų.

A.Medalinskas. Nesportiškas gyvenimo būdas?

R.Žutautas. Nebūtinai. Dažnai susiduriama su kita problema. Kažkoks agentas negaus savo porcijos ir paliks jauną žmogų kažkokiame klube. Bet kalbėdamas apie atrankines varžybas tikiu, kad mums pavyks gerai jose pasirodyti. Netikėti būtų nusikaltimas. Kiekvienas treneris, atėjęs į tą postą, tiki savo žaidėjais, komanda. Mes tikrai padarysime viską, ką galime, kad nugalėtume ir škotus, ir čekus, ir kad su ispanais kovingai sužaistume. Juk ir anksčiau su pasaulio čempionais ar vicečempionais - italais ir vokiečiais - parodėme gražų žaidimą. Manau, šiais metais taip bus ir su ispanais.

A.Medalinskas. Ar jaučiate prieš varžybas psichologinį palaikymą tiek iš žmonių, tiek iš valdžios? Net per pasaulio futbolo čempionatą ne vienas vaikščiojo vilkėdamas savo mėgstamos komandos marškinėliais. Ar pastebite panašias nuotaikas, palaikančias dabar Lietuvos nacionalinę futbolo komandą, kaip ir krepšininkus?

L.Varanavičius. Lietuviai yra šlovės medžiotojai. Kad ir šūkis, kurį naudojo alaus kompanijos: "Mus vienija alus ir pergalės." Jei kartais pralaimime, tada jau niekas nebevienija. Net alus nepadeda. Bet pažiūrėkime į škotus. Nei jie ką nors laimėjo ar pasiekė, bet sirgaliai visada palaiko savo komandą. Jie supranta, kad žaidžiant futbolą taip būna: vieną dieną laukia pergalė, o kitą gali būti ir pralaimėjimas. Ir negali visada būti kaip Ispanija. Sėdėti nuolat "ant bačkos" ir skinti pergalės laurus.

R.Žutautas. Ir Ispanija tik ketvirti metai "ant bačkos". O kur buvo anksčiau?

L.Varanavičius. Mes jau šiandien pagal situaciją ir investicijas esame iššokę virš savo bambos keliais lygiais. Ir žmonių palaikymą turime. Jie vėl eina į stadionus. Važiuos ir į užsienį. Į Čekiją palaikyti savo komandos vyks autobusais.

A.Liubinskas. Šie metai ir atrankinės varžybos mums gana dėkingos. Čekų futbolas išgyvena šiokį tokį nuosmukį, o su škotais galime žaisti. Su ispanais taip pat.

R.Žutautas. Čekai visus "senius" patraukė iš komandos ir sustatė jaunimą. Vienintelis veteranas - Tomašas Rosickis iš Londono "Arsenalo". Bet ką jie su škotais tada išdarinėjo! Nors pralaimėjo tas rungtynes, vėliau draugiškose rungtynėse amerikiečius nugalėjo 4:2, Latviją įveikė 4:1. Visus čekai tvarkingai sutvarkė. Manau, gal ne šiais metais, bet 2014-ųjų čempionate Brazilijoje čekai bus labai pajėgi rinktinė. Nors ir dabar jų nurašyti nereikia. Škotų, beje, taip pat.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"