TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar Lietuvos pareigūnai, politikai gyvena pagal pajamas?

2010 11 19 0:00

Šis klausimas rūpi ne vienam Lietuvos žmogui, norinčiam, kad valstybės puvimas nuo galvos būtų sustabdytas ir valdžios pareigūnų veiksmai būtų vertinami pagal teisinės valstybės principus.

Kai patikrinus visų pareigūnų deklaracijas penktadalyje jų rasta neatitikimų, kas laukia nusižengusių pareigūnų? Ar valstybės tarnybos gali imtis gerai koordinuotos akcijos prieš šiuos valdžios žmones? Ar dori pareigūnai apsaugoti nuo nesąžiningųjų atsako?

Prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje susirinko pakalbėti prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas MARKEVIČIUS, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Modestas KASELIAUSKAS, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Vitalijus GAILIUS, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas Vidmantas MEČKAUSKAS ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

Ar prasideda reali kova su korupcija?

A.Medalinskas. Ar galima sakyti, kad valstybės institucijos jau realiai pradėjo kovą su korupcija ir pareigūnų piktnaudžiavimu valdžia?

M.Kaseliauskas. Tiek praėjusiais, tiek šiais metais Vyriausybė skiria ypatingą dėmesį kovai su šešėliu, kontrabanda ir korupcija. Šiais metais po Vyriausybės antikorupcinės komisijos iniciatyvos buvo sutelktos visos organizacijos ir buvo svarstyta, ką daryti. Pirmiausia nuspręsta įvertinti tas institucijas, kurios tiesiogiai susiduria su šešėliu ir kontrabanda. Tai Mokesčių inspekcija, Valstybinė sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas. Kai tik gavome, kaip įprasta, gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas ir suvedėme į duomenų bazes, suformulavome rizikos kriterijus ir pradėjome visų valstybės tarnautojų, pareigūnų, teikiančių viešas deklaracijas, atranką, išskyrus tuos operatyvinės veiklos subjektus, kurie viešų deklaracijų viešai neteikia.

A.Medalinskas. Kaip Jūs atrenkate tuos galimai prasižengusius pareigūnus?

M.Kaseliauskas. Už kiekvieną kriterijų buvo teikiami tam tikri rizikos balai nuo vieno iki penkių. Tas minimas penktadalis yra tie, kurie gavo bent vieną rizikos balą. Bet jokiu būdu negalime pasakyti, kad tas penktadalis jau yra korumpuoti pareigūnai ar nusikaltėliai. Atliktas tik pirminis kiekybinis vertinimas, atsižvelgiant į tam tikrus santykinius dydžius, kuriuos apskaičiavo kompiuteris.

A.Medalinskas. Vis dėlto kokie tie kriterijai?

M.Kaseliauskas. Kriterijų yra net 21, bet jie yra suskirstyti į tris pagrindines grupes: kai pajamos neatitinka turto, kai sudaromi rizikingi sandoriai ir vyksta galimai neregistruota veikla. Yra keturios faktorių grupės: pirmoji - nauda, antroji - mentalitetas ir moralė, trečioji - tos sąlygos, kiek yra žabangų apsunkinant korupciją, kad žmogus įkliūtų, bet nesugebėtų panaudoti šių pinigų, o ketvirtoji - sankcijų griežtumas. Reikia, kad veiktų visos šios keturios sritys.

A.Medalinskas. O penktas faktorius, matyt, ne mažiau svarbus - visų mūsų šalies piliečių žinojimas, kad institucijos veikia. Neretai atrodo, kad šie korumpuoti veikėjai neabejoja, kad bus nesučiupti, nes, jų manymu, institucijos neveikia. Kai kurie net pirko turtą savo ar sutuoktinio vardu. Valstybės institucijoms tik reikia ant šio neteisėtai įgyto turto uždėti savo ranką ir turėsime pinigų biudžete. Bet ar atitinkamos valstybės institucijos turi noro, valios ir pajėgumų uždėti ranką ant šio neteisėto turto. Juk kalbame apie galimai labai įtakingus asmenis.

J.Markevičius. Tikimės, kad užteks ir pajėgų, ir noro, ir politinės valios tai padaryti. Bet palaukime rezultatų. Turime pasižiūrėti, kaip dabar seksis VMI, nes iškelti uždaviniai yra tikrai ambicingi. Dabar prioritetas teikiamas tiems valstybės tarnautojams, kurie tiesiogiai įtraukti į kovą su kontrabanda ir korupcija.

A.Medalinskas. Kas laukia pareigūnų, kurie jau įkliuvo?

J.Markevičius. Vienas dalykas yra išskirti grupę pagal rizikos faktorius, o kitas dalykas bus iki galo įrodyti asmenų galimai neteisėtu būdu įgytų pajamų legalizavimą. Tada nepakaks tik VMI. Reikia visos sistemos efektyvių veiksmų.

V.Gailius. Iš tikrųjų vien tai, kad pareigūnas ar jo šeimos narys surinko didesnę rizikos balų sumą, dar nėra pagrindas pradėti baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti operatyvinę veiklą. Bet tai yra pagrindas atlikti išsamesnę kito jo turimo turto kilmės analizę. Galbūt pareigūnas nedeklaravo viso savo turto, galbūt jo pinigai sukasi kokiose nors lengvatinės prekybos zonose esančiose įmonėse. Paaiškėjus, kad pareigūnas turi pajamų ar nekilnojamojo turto, kurio nedeklaravo, baudžiamasis įstatymas nustato tokiems asmenims atsakomybę ir leidžia vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.

V.Mečkauskas. STT dabar tiria korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Iš VMI gauta informacija yra tik dar vienas šaltinis, kuris patvirtina mūsų žinias dėl galimos korupcijos. Ši informacija tokia pat svarbi, kaip operatyviniai tyrimai. Faktas, kad žmogus nesumokėjo mokesčių, įsigijo turto ir disponuoja tuo turtu yra svarbus tiek VMI, tiek STT. Jei nepavyksta nei įrodyti nusikaltimo, nei priversti sumokėti mokesčių, gal tokį asmenį galima eliminuoti per drausminę atsakomybę iš viešojo sektoriaus.

Kol nėra įstatymo ...

A.Medalinskas. Tačiau vien tik žinoti, kad jūs ką nors patikrinsite ar pasidomėsite, žmonėms nepakanka. Žmonės nori realių poveikio priemonių prasižengusių valdžios pareigūnų atžvilgiu - ir ne tik eliminuoti juos iš valdžios per drausminę atsakomybę. Ką galite padaryti tokiems pareigūnams? Ar turite instrumentų, galinčių patikrinti ne tik pačių pareigūnų, bet ir jų šeimos narių turtą?

M.Kaseliauskas. Šeimos nariai į tą 100 tūkst. tikrinamų asmenų sąrašą irgi įtraukti.

A.Medalinskas. Kaip jie gali būti įtraukti, jei dabar, kol nėra įstatymo dėl neteisėto ir išplėstinio turto konfiskavimo, nėra galimybės jų tikrinti, kriminalizuoti jų veiklą?

J.Markevičius. Tik sutuoktiniai įtraukti, nes jie turi prievolę deklaruoti. Antras, trečias ratas artimųjų į šį tikrinamųjų sąrašą kol kas dar neįrašyti.

A.Medalinskas. Nei FNTT, nei STT antrojo rato šiame tyrime dar netikrina?

M.Kaseliauskas. Operatyvinės tarnybos gaus informaciją apie riziką, kurią mes surinkome, ją išanalizuos ir pateiks savo kitais metodais surinktą informaciją apie turtą, perkeltą tretiesiems asmenims, apie turtą užsienyje, apie išlaidas, kurios buvo nedeklaruotos ir jų deklaracijose nesimato.

A.Medalinskas. O ar taikant mokestinį įstatymą egzistuoja senatis?

V.Gailius. Galioja tie patys principai - viskas priklauso nuo nusikalstamos veikos sunkumo. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas yra viena nusikalstama veika, o vadinamasis pinigų plovimas - tai jau kita, sunki nusikalstama veika. Ir jei inkriminuojama sunki nusikalstama veika, tai ir senaties terminas yra ilgesnis.

J.Markevičius. Džiaugiuosi, kad dabar FNTT neteisingo deklaravimo požymius vertina ir per pinigų plovimo prizmę.

V.Gailius. Norint įsigyti nekilnojamojo turto iš nusikalstamos veikos, visų pirma reikia legalizuoti pinigus. Šį nusikaltimą vertiname kaip pirminį, o tolesnius veiksmus - kaip pinigų plovimą. Pirminis nusikaltimas gali būti kvalifikuojamas kaip apysunkis, o nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas - tai jau sunki nusikalstama veika.

A.Medalinskas. Įstatymas dėl neteisėto ir išplėstinio turto konfiskavimo, matyt, labai palengvintų visas pastangas užtikrinti teisingumą?

V.Mečkauskas. Tai, kad gyvenama ne pagal pajamas, įrodyti tikrai sunku. Be to, nėra ir mechanizmo tą neteisėtai įgytą turtą konfiskuoti. Įstatymą priėmus galėtume aiškiai matyti, kokios buvo asmens pajamos per metus, kiek ėmė paskolų iš banko, kokia mašina važinėjasi. Korupciniai veiksmai daromi siekiant tam tikros materialinės naudos. Ar žemės sklypais, ar pinigais - ne taip ir svarbu. Ilgainiui viskas vis tiek iškyla į paviršių, nes viso to turto įgijimas turi atsispindėti dokumentuose. Taigi išplėstinio turto konfiskavimo mechanizmas turi būti nukreiptas ne tik į patį objektą, bet ir į veikos rezultatus. Šis įstatymas būtų labai naudingas.

V.Gailius. Labai svarbus ne tik įstatymo projektas dėl išplėstinio turto konfiskavimo, bet ir Baudžiamojo kodekso papildymas 1891 straipsniu dėl neteisėto praturtėjimo. Akivaizdu, kad vien turėti pinigų nėra nusikaltimas. O šis įstatymas būtų nukreiptas į atvejus, kai žmogus netikėtai praturtėja. Ir jeigu jis negalės pagrįsti savo praturtėjimo šaltinio, bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn kartu su turto konfiskavimo galimybe.

A.Medalinskas. O kol to įstatymo nėra, ką Jūs galite padaryti, pagelbėjant VMI, kuri neturi operatyvinės veiklos potencialo.

M.Kaseliauskas. Pagal Lietuvos institucinę sąrangą VMI nėra operatyvinės veiklos objektas, todėl ir nuo kitų institucijų priklauso, kaip sprendžiamos problemos.

Anksčiau FNTT duodavo duomenis apie asmenį, kurį, jiems atrodė, reikia perduoti VMI, arba tik apie konkretų asmenį ar įmonę, jei mes užklausdavome. Dabar FNTT duoda mums visų metų visą informaciją. Mes ją dedame į informacines sistemas ir jungiame prie savo rizikos kriterijų. Atranka vyksta masiniu būdu, nebe individualiai.

V.Gailius. Mes galime naudoti tik tuos instrumentus ir veikti tik pagal tuos įstatymus, kuriuos dabar turime. Kartu su VMI išplatinome nurodymus apskričių skyriams, kad tirdami nusikalstamą veiką atliktų ir mokestinį tyrimą, taip atsiras galimybė palyginti tiriamojo išlaidas su pajamomis. Ir tą skirtumą apmokestinsime.

V.Gailius. Dabar konfiskuoti neteisėtai įgyto turto dar negalime. Baudžiamojo kodekso 72 str. numato konfiskavimo galimybių ribas. Konfiskuoti galime įrankius, priemones ir nusikalstamos veikos rezultatą. Tokia yra baudžiamosios teisės doktrina. Viso kito, ko nesiejame su nusikaltimu, konfiskuoti negalime.

A.Medalinskas. Todėl tie, kurie darė nusikaltimus, sugebėjo per tuos dvidešimt metų iš neteisėtos savo veiklos pinigus legalizuoti ir investuoti į verslą. Nesvarbu, ar tai būtų banditai, kontrabandininkai ar baltosios apykaklės.

V.Gailius. Dažnai iš nusikalstamos veikos gautos lėšos investuojamos į verslą, prieš tai užmaskavus jų kilmę. Šiandien pagrindinis FNTT įrankis yra Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymas, pagal kurį mes iš finansų įstaigų ir kitų subjektų gauname informacijos apie grynuosius pinigus, viršijančius tam tikrą ribą, bei įtartinus sandorius. Ir pagal tą informaciją pradedame tyrimus. Nuo rugpjūčio mes šiais duomenimis keičiamės su STT, kuri juos lygina su savo tyrimo objektais, ir jau pradėjome tam tikrus bandomuosius projektus, viešindami tuos duomenis, pateikdami juos VMI. Organizuotas nusikalstamumas gauna didžiulį pelną. Ir jei mes šioje srityje kažko nesureguliavome, nesulaikėme, nenuteisėme, tai šie nusikalstamu būdu įgyti pinigai galėjo būti investuoti, legalizuoti.

M.Kaseliauskas. Todėl svarbiausia gyventi Europos Tarybos šūkiu: "Nusikalsti turi tapti nepelninga."

V.Gailius. Lengviau yra neleisti nusikalsti, nei kovoti su pasekmėmis. Žmogui niekaip nesugrąžinsi atimtos sveikatos ar gyvybės, o finansų sistemoje sudėtinga išieškoti tuos pinigus, kuriuos jau pavogė. Geriau neleisti, kad juos pavogtų.

V.Mečkauskas. Kalbame apie prevenciją. Reikia padaryti taip, kad valdžios pareigūnams nesinorėtų imti kyšių ar kitaip nusikalsti. Kad net minčių tokių nekiltų.

Mokestinių tyrimų senatis

A.Medalinskas. Kiek laiko gali užtrukti dabar jūsų pradėti tyrimai dėl pareigūnų ir kitų asmenų, galimai praturtėjusių iš kontrabandos ir šešėlio?

M.Kaseliauskas. Antikorupcinėje komisijoje sutarta, kad kai visos institucijos pamatys pareigūnų pavardes ir įvertins, per tris mėnesius turi būti rezultatai.

A.Medalinskas. O mokestinį tyrimą dėl visų valdžios galimų nusikaltimų, ar galite atlikti už dvidešimt metų. Štai atsibunda Lietuva ir nusprendžia apsivalyti. Ar yra koks nors šio mokestinio tyrimo limitas?

M.Kaseliauskas. Penkeri ir dešimt metų. Penkeri metai yra senaties terminas mokesčiams perskaičiuoti, o dešimt metų - tiems atvejams, kai būtina apskaičiuoti mokesčius, kad būtų nustatyta galima žala valstybei.

A.Medalinskas. O prezidentūros pasiūlyta senatis šio įstatymo nepalietė?

J.Markevičius. Ji lietė tik baudžiamuosius įstatymus.

A.Medalinskas. Gaila. Juk pagal teisės principus, tiesa, visiškai nepritaikytus pokomunistinėms korumpuotoms šalims, tokioms kaip Lietuva, įstatymas neveikia į praeitį. Per kiek laiko galima išvalyti tą korupciją, ateinančią iš praeities? Dešimt metų irgi šis tas. Pusė atkurtos nepriklausomos valstybės gyvenimo. Tik svarbu, kad visos atitinkamos institucijos norėtų apvalyti kraštą. Ar nereikėtų mobilizuoti visų valstybės institucijų ir nukreipti jas šia linkme? Juk nusikaltimams, kurie buvo padaryti net 2001 metais, netrukus sueis senatis.

V.Gailius. Ši patirtis, apie kurią dabar kalbame, buvo praktikuota ir per tuos metus. Daugelyje baudžiamųjų bylų žmonėms teko sumokėti milijonines baudas, pinigai pateko į biudžetą.

Gal reikėtų patikrinti savivaldybių vadovų turtus?

A.Medalinskas. Džiaugiuosi, kad mūsų valstybės institucijos sugebėjo išieškoti iš tam tikrų asmenų milijonines baudas į valstybės biudžetą. Bet ar tarp jų buvo prasižengusių įtakingų valdžios pareigūnų? Dabartinė Jūsų iniciatyva yra sveikintina, bet jeigu rinkotės iš visų pareigūnų deklaracijų, tai juk buvo labai didelis skaičius. Galėjo būti daug paklaidų, atsitiktinumų, paimant tą, o ne kitą pajamų deklaraciją atidesniam tyrimui. Ar nebuvo svarstoma išskirstyti pareigūnus į tam tikras grupes hierarchiniu požiūriu? Štai ateina savivaldos rinkimai. Žmonėms iš tikrųjų būtų naudinga žinoti merų, vicemerų, kitų aukštų savivaldybės politikų pajamų deklaracijų pagrįstumą. Praėjo šių politikų kadencija, jie vėl nori būti renkami į valdžią, bet ar tai sąžiningi politikai, ar sukčiai. Ar valstybės institucijos neturėtų to pasakyti žmonėms, nepalikdamos tik žiniasklaidai?

M.Kaseliauskas. Skaidrumo ir kontrolės valstybėje turi būti pakankamai, bet tai tikrai neturi būti proginis dalykas ar reitingo sudarymas.

A.Medalinskas. Aš kalbu ne apie proginį tikrinimą, bet valstybės interesą, kad rinkėjai galėtų maksimaliai teisingai išrinkti politikus, turėdami kaip galima tikslesnę informaciją. Rajonuose, kur savivaldybės valdžia gali būti susijusi su kontrabanda, gal dabar ir sužinosite, ar meras bei vicemeras gyvena pagal pajamas. Kodėl nepatikrinus visų savivaldybės vadovų pajamų, jiems baigiant kadenciją? Ar Jūs pajėgtumėte tokį patikrinimą padaryti ar reikėtų kokių nors papildomų pajėgų? Žinoma, jeigu tokį uždavinį Jums iškeltų aukščiausia šalies valdžia.

M.Kaseliauskas. Rinkimų kampanijos kontrolės mechanizmai veikia pagal atskirą įstatymą, todėl reikia žiūrėti, kaip ten visas procesas sureguliuotas. Aš manau, kad šiems savivaldybių rinkimams jau nebespėsime. Bet šitą idėją reikėtų apsvarstyti.

A.Medalinskas. Bet juk einant į savivaldybių rinkimus svarbu žinoti, ar meras ir vicemerai gyvena pagal pajamas. Juk taip būtų ginamas valstybės interesas ir neturėtų kilti kalbų, esą valstybės institucijos kišasi į rinkimus. Reikėtų patikrinti visus aukščiausius Lietuvos savivaldybės politikus, nes jeigu atrinksite pagal rizikos faktorius, tai išlįs kas nors pasipiktinęs, esą tikrina jį, o ne ką nors kitą. O čia pasakytumėte: tikriname visus merus, vicemerus, frakcijų vadus visose savivaldybėse.

J.Markevičius. Be abejonės, toks žingsnis būtų svarbus. Tai yra ir mūsų tautinės savimonės klausimas. Kaip ir partijų skaidrumas. Daugelį šių klausimų galėtų išspręsti ir geras partijų finansavimo įstatymas. Šie reikalai turėtų būti sutvarkomi ir pačių politinių partijų viduje. Ar jos sutinka būti skaidrios, ar ne? Ar sutinka keisti įstatymus ir būti atviros? Juk pats politinių partijų finansavimo įstatymas gana ilgai dūlėjo Seimo stalčiuose, o per tą laiką buvo daug įvairių pasiūlymų iš įvairių institucijų ir net iš tam tikrų jėgos struktūrų, kaip tą procesą padaryti skaidrų ir atvirą.

A.Medalinskas. Šis įstatymas tikrai yra labai svarbus, bet aš kalbu ne tik apie politinių partijų skaidrumą, bet ir šių partijų atstovų, deleguotų į valdžią, gyvenimą pagal pajamas.

J.Markevičius. Žmogus, pilietis, atėjęs į valdžią, tampa jos tarnautoju, pareigūnu. Ir jis patenka į tą 100 tūkst. asmenų sąrašą, kuris būtų prioriteto tvarka žiūrimas ir tikrinamas. Deklaracijos turėtų būti kruopščiai peržiūrimos. Turėtų nuolat egzistuoti ir visuomenės spaudimas. Labai svarbu prieš skiriant žmogų į pareigas žinoti, ar nebuvo neigiamos informacijos apie jį. O prieš rinkimus visi privalo deklaruoti savo interesus ir pajamas. Tai kiekvieno kandidato pareiga.

A.Medalinskas. Būtent todėl jų pajamas galima nesunkiai patikrinti jiems baigus kadenciją. Tačiau jeigu bus naudojami atrankos principai pagal rizikos faktorius, tai koks nors meras ar vicemeras pro tą tikrinimą gali ir praslysti. Tada žmonės sakys, kad tikrinimai nieko neduoda, ir vėl reikės braidyti po visą tą purvą visus įtikinėjant, esą pasirinkta taktika ir veiksmai geri, tik atrankos būdai nuvylė.

M.Kaseliauskas. Mes taikome tokius pačius atrankos būdus, kaip ir kitur pasaulyje. Ten yra du metodai. Arba atsitiktinė, arba pagrįsta nusistatytais rizikos faktoriais atranka.

A.Medalinskas. Nedaug trūksta, kad savivalda Lietuvoje būtų paskelbta korupcijos židiniu, tai jau STT reidai bei šalies korupcijos žemėlapis rodo. Tačiau baltąsias apykakles nuteisti yra daug sunkiau nei tą, kuris pavogė vištą ar net buvo stambios banditų gaujos žmogus.

M.Kaseliauskas. Baltosios apykaklės savivaldybėse jau yra pasiekiamos. Tik klausimas, kokiu mastu. STT jau pradėjo ne vieną ikiteisminį tyrimą, kur kaltinami savivaldybių politikai ir pareigūnai. Šie tyrimai vyksta keletą metų. Tai rezonansiniai įvykiai, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės veikėjų byla ar byla dėl "Vilniaus vandenų" ir pan.

J.Markevičius. Dažnai girdime, kad įstatymų trūksta arba jų yra per daug. Pinigų plovimo prevencijos įstatymas galioja daugiau nei penkerius, Korupcijos prevencijos įstatymas daugiau nei aštuonerius metus. Mokestinio administravimo įstatymas galioja turbūt 10 metų. Ši teisinė bazė sukurta prieš 5-10 metų, bet kam nors tų įstatymų vis tiek trūks.

Problema - ne tik įstatymų trūkumas. Trūksta ir valios bei pasiryžimo atlikti dalykus iki galo. Baudžiamasis kodeksas išleistas 2003 metais, iki šiol jis tobulinamas ir tikslinamas.

A.Medalinskas. Jis buvo taip nutobulintas, pasinaudojus stojimu į Europos Sąjungą, kad dabar pagal jį niekas baltųjų apykaklių net pasodinti negali.

J.Markevičius. Sutinku, kad jis buvo padarytas labai liberalus. Bet problema yra ir absoliutus vykdomosios valdžios dėmesio trūkumas. Kovoti su korupcija dabar yra madinga. Paskelbti tokie metai ir visi puolė kovoti. Įsitraukė net Vyriausybė, kuri, atrodo, anksčiau net nežinojo, jog ši problema egzistuoja. Programų, galiojančių nuo 2005-2006 metų, prirašyta daug, bet Korupcijos prevencijos programa, patvirtinta Seime, jau paseno. Iš tikrųjų tos valios, vykdomosios valdžios valios, nuolat trūko ir trūks. Ir kol jos nebus iki galo išreikštos, pavienės institucijos niekada neįveiks tokio reiškinio kaip korupcija. Nei VMI, nei FNNT, kuri irgi jau egzistuoja dešimt metų ir tik dabar kažkodėl pradėjo dirbti. Kol visos valstybės tarnybos nebus sujungtos į vieną kumštį, kol jos nebus pajungtos bendriems prioritetiniams tikslams, tol to rezultato ir nebus.

Ar sąžiningus pareigūnus saugo valstybė?

A.Medalinskas. Aišku, reikalingos sutelktos pajėgos, nes jeigu tik vienas kurios nors institucijos vadovas pradėtų ką daryti, kitą dieną jo gali ir nelikti poste. Kaip atsitiko buvusiam STT vadovui Valentinui Junokui, kurį atsistatydinti paprašė prezidentas Valdas Adamkus. Prisimename dar liūdnesnį Vytauto Pociūno likimą. Darydami gerus darbus valstybei institucijos ir jų vadovai turi jausti tvirtą užnugarį, kad jų nepultų kokie nors politikai ar partijos. Priimti reikėtų ir antikorupcinių priemonių paketą Seime, o tada prižiūrėti, kad nebūtų bijoma tų įstatymų įgyvendinti. Ar ne čia būtų kelias į realią kovą su korupcija ir pareigūnų piktnaudžiavimu valdžia?

J.Markevičius. Pagal mūsų valstybės konstitucinę sandarą viešas saugumas yra Vyriausybės kompetencija. Prezidentas išreiškia politinius lūkesčius, valią ir siekius.

A.Medalinskas. Bet yra dar ir Valstybės gynybos taryba prie prezidento, o korupcija jau tampa nacionalinio saugumo grėsme, nes griauna žmonių pasitikėjimą valstybe. Vis dažniau suvokiame, kad į valdžią, ypač savivaldybėse, veržiasi ir tie, kurie nori prisikimšti asmenines ir savo partijų kišenes.

J.Markevičius. Puikus klausimas, ar jau laikas kviesti Valstybės gynybos tarybą. Jeigu šitaip keltume klausimą, tai reikštų pripažinimą, kad valdžia jau yra visiškai neįgali.

A.Medalinskas. Būtent taip šį klausimą ir keliu. Juntu pilietinį norą net tik paprastų žmonių, bet ir vis didesnio būrio atsakingų valstybės institucijų vadovų ir žemesnio rango darbuotojų pradėti realų mūsų valstybės apvalymo procesą nuo korupcijos. Tačiau jaučiu ir jų baimę, kad tokius žingsnius žengusieji gali greitai netekti kėdės. Kaip atsitiko V.Junokui, kai jis norėjo papurtyti žemgrobių reikalus ir "Rubikono" bylą. Ne vienas institucijų darbuotojas V.Junoko likimą prisimena. Visi puikiai supranta, kad po vieną nieko nepadarys. Reikia jei ne Valstybės gynybos tarybos, tai kito bendro junginio valstybėje, kad po metų, dvejų būtų patikrinta visų aukščiausiųjų pareigūnų gyvenimo lygio atitiktis pajamoms ir taip apvalytas politinis valstybės institucijų gyvenimas. Atskirti sąžiningi asmenys nuo nesąžiningų.

J.Markevičius. Šis klausimas turėtų būti adresuojamas ne valstybės institucijų vadams, o politikams. Tai, kad korupcijos ar kovos su kontrabanda klausimas turėtų būti Vyriausybės dienotvarkėje, yra absoliuti tiesa. Gerai, kad dabar užsibrėžtas konkretus tikslas - ištraukti milijardą iš šešėlio. Tam reikia pasitelkti visas priemones, ne tik institucijas, ne tik VMI, bet ir įstatymų bazę peržiūrėti. Nes jei paakinsime institucijas pradėti baudžiamąjį persekiojimą, ieškant to mistinio milijardo, tai ir pats rezultatas gali būti nebūtinai tenkinantis. Kol kas tai, ką mes matome, rodo, kad, deja, masinė kova su korupcija nėra efektyvi, ir kova su kontrabanda taip pat. Deja, laimi kriminalas. Jeigu paaiškės, kad ir pareigūnai į korupciją įsitraukė, vadinasi, sistema supuvo iš vidaus ir yra netinkamai prižiūrima. Už tai turi atsakyti tiek politikai, tiek pareigūnai.

A.Medalinskas. Pareigūnai, kurių sistemoje yra netvarka, iš tikrųjų turi atsakyti, bet gal reikėtų įvertinti ir sąžiningus pareigūnus, paskatinti tuos, kurie išaiškina stambaus masto finansinius nusikaltimus, pačiumpa baltąsias apykakles. Ar nereikėtų reabilituoti V.Junoko? Išsiaiškinti, kodėl jam V.Adamkaus buvo pasiūlyta palikti savo pareigas. Tada ir kiti pareigūnai bus saugesni, išaiškindami nusikaltimus?

J.Markevičius. Jeigu kuris nors pareigūnas bijo dirbti, tai galbūt jam reikėtų keisti tarnybą. Kiekvienas pareigūnas yra sąmoningas ir jis duoda priesaiką, suprasdamas, kad turi tarnauti valstybei, nepriklausomai nuo politinės situacijos. Tačiau sutinku, kad labai svarbi yra ir šių institucijų pareigūnų motyvacija atlikti savo pareigą.

Ar visuomenė gali pagelbėti?

A.Medalinskas. Ar jūs pasisakote už glaudesnį dialogą su visuomene kovojant su korupcija? Jeigu taip, kokias formas, jūsų nuomone, tas dialogas galėtų įgauti?

V.Gailius. Policijos sistemoje visose apskrityse yra įsteigtos visuomeninės tarybos, į kurių sudėtį įeina žinomi žmonės: kunigai, mokslininkai, išėję į atsargą policininkai. FNTT kaip tokį bendradarbiavimo forumą turi labai gerus kontaktus su Lietuvos bankų asociacija. Taip pat nustatėme ir bendrus tikslus su Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir kriminologijos katedra. Kiekviena konkreti institucija turi mąstyti, kaip įtraukti visuomenę į savo institucijos veiklą.

M.Kaseliauskas. Tas forumas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Tik taip galima įveikti korupciją ir šešėlį valstybėje. Reikia visuomenės sąmoningumo. Mes tą darbą dirbame pirmiausiai su mokesčių mokėtojų grupe, su asociacijomis, analitikais, mokslininkais, investuotojų forumu, su "Baltąja banga" ir kitomis organizacijomis.

V.Mečkauskas. Mes irgi turėjome idėją steigti tarybą prie STT, bet jos taip ir neįgyvendinome. Tiesa, nežinau, ar toks formalizavimas būtų naudingas. STT yra atvira visiems pasiūlymams. Žmonės į mus kreipiasi, vyksta diskusijos ir be tarybos.

J.Markevičius. Be abejo, visuomenės įsitraukimas, pasitikėjimo formavimas yra būtinas. Bet yra ir kita problema - visuomenė dar nėra pakankamai susiformavusi. Nėra daug ir nevyriausybinių organizacijų, jos nepakankamai stiprios. Trūksta tos brandos, kad jos galėtų būti lygiavertės partnerės institucijoms ir teikti siūlymus.

Parengė Alvydas MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"