TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar mes išliksime saugūs? Sunerimusio pilečio nuomonė

2014 02 12 9:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius paskelbė, kad Lietuva jau turi valios statyti atominę elektrinę (AE). Algimantas Čekuolis referendumą įvertino taip: ką apie atominę elektrinę gali pasakyti Varėnos daržų ravėtoja. Aš vasarą Dzūkijoje raviu daržus, šienauju, globoju bitutes, tai dabar tinkamas laikas pasakyti, kodėl mes, balsavusieji prieš AE, labiau vertiname valstybės, anūkų, savo pačių saugumą nei centu pigesnę elektrą.

Pirma. Vokietija ir Japonija, aukščiausią ekonominį išsivystymą pasiekusios šalys, pirmos suprato, kad AE yra nesaugios. Jos atsisako jau veikiančių AE dėl savo valstybės, piliečių saugumo, nežiūrint, kad tai didžiuliai nuostoliai. AE statybos entuziastai Lietuvoje tiki savo sėkme, nors pasaulyje jau registruoti 30 didesnių ar mažesnių AE incidentų, iš kurių Černobylio ir Fukušimos avarijos labai didelės. AE entuziastai mano, kad dvi siaubingos avarijos 500 pasaulyje veikiančių AE yra nedaug, o išlošti dvi mašinas iš 500 loterijos bilietų yra daug. Tiki, kad gal planuojamoje AE darbuotojai nesuklys, kaip Černobylio ir kitose AE. Gal piliečiai savo rašliavomis ar piešiniais, arba Lietuva, kariaudama musulmoniškuose kraštuose, neįžeis Alacho, ir pagreitintai mes neiškeliausime pas jį su AE. Ar teroristai pasigailės, kadangi mes labai norime gyventi? Kiek kainuos išpirka už pasigailėjimą? Net Ukrainoje mitinguotojai jau grasino užpulti atomines elektrines. Kasmet Lietuvoje nusižudo maždaug tūkstantis piliečių. Gal iš 60 tūkst. Lietuvos piliečių, savo valia pasitrauksiančių iš gyvenimo per 60 AE veikimo metų, neatsiras tokių, kuris norės pasiimti kartu ir Lietuvą. Gal internetiniai įsilaužėliai nepažeis AE darbo negrįžtamai. JAV tai padarė su Irano sodrinimo įranga. Gal entuziastai apsaugos AE nuo teroro aktams naudojamų skraidyklių, lėktuvėlių, raketų. Gal jie žino, kaip apsaugoti AE nuo didelio saulės aktyvumo poveikio, dėl kurio sutriktų AE valdymas. Pasaulis to bijo. Kanadoje, Švedijoje, Suomijoje nuo to degė transformatoriai, perdavimo linijos. Klimatas Žemėje keičiasi sparčiai. Dėl žmogaus veiklos tirpsta ledai šiaurėje, tai gal Golfo srovė nebenorės šildyti Europos. Nežinome, ar mes sušalsime, ar perkaisime, ar paskęsime ir ar reikalinga tokia didžiulė AE, kai Lietuva jau išsivaikščioja. Ar entuziastų vaikai, anūkai įsipareigoja pirmieji aukotis įvykus AE avarijai? Yra daugybė ir kitų neatsakytų klausymų. AE entuziastai teigia, kad visa tai gal neįvyks. Balsavusieji „prieš“ teigiame, kad tai nepateisinama rizika, paremta „gal“. Piliečiai turi teisę jaustis saugūs.

Antra. Per karus, epidemijas valstybės greitai atsigaudavo, nes gamyba nebuvo taip sukoncentruota. Mažytė Lietuva, nusipirkusi vieną nukainotą didžiulį reaktorių, neturėdama savų rezervinių galių, savų specialistų, vietoje entuziastų skelbiamo saugumo būtų labai pažeidžiama, įklimptų į didžiulę bėdą. Nedoras teigimas, kad turėtume pigios elektros, kai dauguma AE pasaulyje yra dotuojamos valstybių, kai nežinome, kaip kis elektros kaina biržoje, kokios bus atliekų laidojimo išlaidos, kaip per kelis dešimtmečius bus patobulintos AE, kai mokslininkų išvado neigiamos. Viskas paremta „gal“.

Trečia. Jau ketvirti metai nesugebame pastatyti net laikinos branduolinių atliekų saugyklos, nors turime ES finansavimą. Joje atliekas laikysime tik 50 metų, tačiau jos pavojingos išlieka iki 100 tūkst. metų. Kur po to jas laidosime, niekas nežino. Tai pasaulinė problema, tik aišku, kad Lietuvai tai kainuos 6-9 mlrd. litų. Dori lietuviai savo palikuonims neužkrauna vargų, skolų, susitaupo laidotuvėms. Mes branduolines atliekas be jokių skrupulų paliekame ainiams. Ignalinos AE elektrą pardavinėjome po kelias kapeikas, atliekų laidojimui nieko nesutaupėme. Jei būtų pastatyta nauja AE, tai atliekų konteineriai turėtų būti vardiniai: Andriaus Kubiliaus, A.Butkevičiaus, Latvių, Estų ir kt.,kad palikuonys tūkstančius metų žinotų, ką prakeikti.

Puiku, kad Premjeras A.Butkevičius svarsto, abejoja, kuria komisijas. Tik abejojantys suranda geriausią variantą. Neramina, kad klystama priimant galutinį sprendimą. Drąsos ar išminties trūkumas? Lyg turėtų būti viskas aišku, nes pagrindiniai teiginiai yra prieš AE statybą, net Estija ragina Lietuvą atsižvelgti į savo piliečių išreikštą valią. Delsimas atsisakyti AE stabdo biokuru kurenamų kogeneracinių jėgainių statybą. Norisi paklausti Ministro Pirmininko, kas davė teisę keisti Tautos valią, išreikštą referendume. Ar tuos, kuriems nesvarbi valstybės ateitis, nesiteikia balsuoti, galima vadinti piliečiais ir teigti, kad referendume išreikšta ne visos tautos valia? Teigimas, kad reaktoriaus statybos nupiginimas gali pakeisti piliečių nuomonę bei žinojimą, kokie laukia pavojai, yra visos tautos žeminimas. Manau, kad pasirinkti netinkami reformų vykdymo būdai.

Prieš Rimanto Dagio įbruktą naują pensijų reformą pasisakė beveik visi geresnieji ekonomistai ir socialdemokratas Algirdas Sysas. Dabar „Sodra“ skendi skolose, bet privalės dar skolintis ir pervedinėti kasmet beveik milijardą litų privatiems pensijų fondams, kad būtų „soti senatvė“ uždirbantiems daugiau kaip 2000 Lt. bei patiems fondų darbuotojams. Ministrė Algimanta Pabedinskienė ir kiti teigė, kad tiems, kurie uždirba mažiau nei 2000 Lt, domėtis pensijų pakopomis neverta. Šita pensijų reforma, esant deficitiniam biudžetui, užkerta kelią tiek dabarties , tiek ateities pensijų didinimui. Bet A.Butkevičiui labiau tiko bankininkų, o ne patarėjo Stasio Jakeliūno, A.Syso ir kitų specialistų patarimai. Vengimas įvesti automobilių ir nekilnojamo turto protingo dydžio mokeščius rodo pataikavimą rinkėjams. Gal 0,05 ar 0,1 proc. dydžio visuotinis turto mokestis butų ne per didelis visiems. Juk miesto paslaugomis, infrastruktūra naudojasi visi gyventojai. Išliktų Konstitucinio Teismo vertinamas proporcingumo principas, nes savininkas, turintis dešimt kartų brangesnį namą, mokėtų dešimt kartų didesnį turto mokestį. Juk mes velkamės Europos gale.

Kartais gerb. Vytautas Landsbergis švelniai išreiškia A.Kubiliui priekaištus dėl darbo stiliaus, savo klaidų nepripažinimo, kitų kaltinimo. Manu, kad dar svarbesnis A.Kubiliaus, kaip vadovo trūkumas yra priimtų sprendimų pasekmių nenumatymas. Daug painiavos ir ašarų atnešė A.Kubiliaus proteguotas įstatymas žemę paversti kilnojamu turtu. Turbūt ir pats nesitikėjo tokios sumaišties. Mėginimas „prastumti“ įstatymą, leidžiantį pase rašyti pavardes nelietuviškais rašmenimis su diakritiniais ženklais, yra antikonstitucinis, net nusikalstamas, pačiam nesuprantant, kokios būtų pasekmės lietuvių kalbai. „Hitachi“ reaktoriaus pirkimo, žemės gelmių „Chevronui“ atidavimo epopėja rodo įžvalgumo trūkumą. Mėginta atiduoti be tikslesnių įstatymų, įsipareigojimų, sutartų kainų, tikintis, kad gal nieko blogo neatsitiks. Puiku, kad Žygaičių bendruomenė, Algimantas Salamakinas sugebėjo pristabdyti šią avantiūrą. Parazitai tik prisičiulpia kraujo iš kraujagyslės, bet savo ekskrementų neprileidžia. „Chevron“ iščiulpęs dujas planavo palikti tūkstančius tonų nuodingo mišinio žemėje bei ant žemės. Išgaunant dujas iš skalūnų pasaulyje jau registruoti tūkstančiai geriamo vandens, dirvožemio užteršimo atvejų. Koks būtų žemdirbių gyvenimas tarp 600 gręžinių, kai nežinai, ar vaikams duodi ne apnuodytą vandenį. A.Kubilius teigė, kad Lietuva turėtų pigių dujų dar nesuderinus, kiek „Chevron“sutinka mokėti. „Chevron“ viešai skelbė, kad Lietuvai dujas pardavinės rinkos kainomis. Susprogo Saulės baterijų, namų renovacijos, pensijų mažinimo ir kiti burbulai, susprogo ir viltis, kad A.Kubiliaus priimami sprendimai bus logiški, paremti ekonominiais skaičiavimais. Manau, A.Kubiliaus atsistatydinimas iš partijos pirmininko posto būtų tinkamiausias nekenkti savo partijai kelias. Su nauju partijos vedliu, nekonfrontuojančiu, sugebančiu susitarti ir priimti valstybei naudingus sprendimus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai vėl taptų lydere,vėl balsuotume už ją, nes ji turi stipriausią įdėjinį pagrindą, norą dirbti Tėvynei, ji sudaryta daugiausia iš patriotiškai nusiteikusių, aktyviai valstybės atkūrime dalyvavusių piliečių.

Estija mus paliko tolokai dėl dviejų pagrindinių priežaščių. Pirma. Estai teigė, kad pagrindas yra ekonomika, kartu neatsisakydami pagrindinių vertybių. Prie tuščio šaldytuvo ideologinių vertybių aiškinimas vaikams yra neefetyvus.

Antra. Jie žinojo, kad geri santykiai šeimoje, bendruomenėje, tautoje bei su kitomis valstybėmis yra klestėjimo pagrindas. Estai sakė , kad jų per mažai, jog persikąstų vieni kitiems gerkles. Nusikaltę tautai turi atsakyti, bet suklydę gali doru darbu įrodyti savo lojalumą Tėvynei. Pas mus nebuvo nei vieno, nei kito. Kol 15 metų aiškinomės, ar pavojingi keli sąrašuose aptikti KGB rezervininkai, dar ir dabar įrodinėjame, kurie didesni patriotai, nepajutome, kai kaime nebeliko nei karvių, nei kiaulių, net nežinome, kieno nuosavybėn pateko žemė, ir tik stebimės, kad kai kurie politikai derinti veiksmų jau važinėja į Maskvą. Estams pavyko išvengti klaidų, o mes klampojame po pelkes iki šiol. Seimo narys prof. Benediktas Juodka pareiškė, kad kai kas Seime turi jau ne psichologinių, bet psichinių problemų. Prieš porą dešimtmečių buvo paviešinta žinia, kad prieš Lietuvą bus panaudotas psichotroninis ginklas, kuris naudojamas visuomenės valdymui, žmogaus elgesio formavimui, nepageidaujamo elgesio ribojimui. Sunku nuo jo apsisaugoti, kadangi jis veikia nematomos spinduliuotės pagalba per mobiliuosius telefonus, kompiuterius, palydovus ir kt. Mokslininkai tegia, kad šiais laikais valdymą atiduoti į vieno ar kelių asmenų rankas yra pavojinga, nes pavieniai lengviau pažeidžiami pinigais, prievarta, įtaiga, zombinimu ir kitaip. Manoma, kad net kai kurių valstybių derybinių delegacijų sudėtyje yra specialistų, sugebančių daryti įtaką kitų elgesiui. Gal jau esame paveikti? Lietuva sunkiai išsivadavo nuo prezidento Rolando Pakso. Kaip teigė žiniasklaida, jis negalėjo be psichologijos mokslų daktaro laipsnį turinčio Jurijaus Borisovo leidimo net pasirašyti prezidentinių dekretų bei privalėjo du kartus per savaitę su J.Borisovu žaisti tenisą. Dar ir dabar R.Paksas tebepropaguoja stebuklingas „įdėjas“, kad Lietuvoje reikia įteisinti „tiesioginę demokratiją“, t.y. visus svarbius Lietuvai klausimus turi spręsti piliečiai balsuodami internetu. Gal Viktoro Uspaskicho kreiva šypsena žiūrint į Artūrą Paulauską ir Gediminą Vagnorių reiškia: jūs jau mūsų, jūsų pasirinkimas teisingas. Netelpa į proto ribas ankščiau pateiktas įstatymo projektas, pagal kurį tėvų pensijų dydis priklausytų nuo vaikų uždarbio. Pagal jį bankininko tėvas turi gauti žymiai didesnę pensiją nei bibliotekininko, nes jis užaugino geresnį vaiką. Neramina nepamatuotas, kažkieno koordinuojamas, žiniasklaidos ir politikų puolimas prieš gerb. Prezidentę. Visuomenė, pasaulio valstybės ją vertina gerai, pastebi daug nuveiktų gerų darbų ir tik pavienius suklydimus. Bet valstybinė televizija į laidas kviečia tik tuos, kurie apie Prezidentę kalba tik blogai. Ar gerb. Prezidentė atsilaikys prieš tokį totalinį puolimą? O gal mums nuolatinė sumaištis jau primetama. Gal Zigmas Vaišvila ir kiti panašūs nebesupranta, kam tarnauja, ar supranta, bet nebegali kitaip. Įvykusiuose referendumuose piliečiai pritardavo tik pamatuotiems pasiūlymams, ir atmesdavo avantiūristinius. Prieš naujos AE statybą pasisakė net 62,68 proc. balsavusių piliečių. Tikėtina, kad piliečiai ir šį kartą supras, koks neapgalvotas ir jau pavėluotas raginimas drausti užseniečiams pirkti žemę.

Kelia nerimą keliami pasiūlymai mažinti Seimo narių skaičių, rinkti tiesiogiai merus, suteikiant jiems didžiulius įgaliojimus. Čia tolstame nuo demokratijos. Įtartina, kad pirmieji iniciatoriai buvo prorusiškos partijos. Jeigu meras Artūras Zuokas turės galią, Vilnių jis gaivins pastatydamas apie 300 mln. litų kainuojantį Guggenheimo muziejų su 900 darbuotojų ir kitais pasaulį juokinančiais sprendimais. Jo sprendimą pakeisti ar jį patį nušalinti iš posto būtų praktiškai neįmanoma. Turime Loretą Graužinienę, turėtume ir daug meriukų Viktoriukų, paklusniai vykdančių kažkieno valią.

Nebuvau komunistas, nesu jokios partijos narys, nesu „Gazprom“ ar kitų nupirktas. Sprendimų klaidas išvardijau su liūdesiu ir viltimi, kad jos nebus kartojamos. Norėjau ir noriu, kad sektųsi visiems, dorai dirbantiems, nepriklausomai nuo politinių įsitikinimų, tautybės. Nedarykime „kaip nors“, kaip buvo su prabangos mokeščio įvedimu. Juk Ministrė Ingrida Šimonytė buvo perspėjusi, kad išeis šnipštas. Bet rinkimai į Seimą dar toli, dar daug laiko pertvarkyti gretas. Vertinsime pagal darbus, o ne pagal pažadus. Siūlau valdžios žmonėms dažniau važiuoti į Dzūkiją daržų ravėti. Rečiau bus svarstymų, ar tiltą statyti skersai upės, ar išilgai.

Tai mano, daržų ravėtojo, nuomonė. Gal klystu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"