Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Ar NATO pasirengusi atremti „Zapad 2017“ grėsmes?

 
"Zapad 2013" pratybos / "Scanpix" nuotrauka

NATO būstinėje Briuselyje – persikraustymo nuotaikos. Jau šį rudenį visos 29 valstybių atstovybės ir visas NATO biurokratinis aparatas kraustysis į naują 8 stiklinių korpusų pastatą kitoje gatvės pusėje. Bet kraustymasis – ne didžiausias galvos skausmas, labiausiai NATO neramina taip pat rudenį vyksiančios Rusijos pratybos „Zapad 2017“ („Vakarai 2017“).

Daugiau, galingiau, plačiau

„Šių metų „Zapad“ scenarijus toks pats – atkirsti Baltijos šalis, panaudoti taktinį branduolinį ginklą, bet viskas vyksta daug didesnėje teritorijoje ir į pratybas įliejami nauji elementai – logistika, neseniai sukurta Rusijos nacionalinė gvardija ir t.t.“, – teigė NATO būstinėje dirbantis kariškis.

„Zapad 2017“ įvyks rugsėjį ir truks apie mėnesį. Vyks nuo Karelijos regiono iki Ukrainos pasienio. Taip pat bus įtraukta Baltarusija. Manoma, pratybos bus didžiausios nuo Šaltojo karo laikų ir juose dalyvaus 250–350 tūkst. kareivių.

Rusija bando parodyti, kad yra šeimininkė regione.

Tiesa, kai kurie ekspertai pažymi, kad turint omeny „rusišką betvarkę“ dalis kareivių, dalyvaujančių pratybose, bus tik „ant popieriaus“, t.y. realiai niekur nedalyvaus. Tačiau Kremliui būtina išpūsti pratybų mastą dėl dviejų priežasčių: paerzinti NATO ir pagąsdinti Baltijos šalis bei Ukrainą, o Vladimirui Putinui prieš artėjančius Rusijos prezidento rinkimus parodyti liaudžiai Rusijos galią ir savo nuopelnus „pakeliant Rusiją nuo kelių“.

„Rusija bando parodyti, kad yra šeimininkė regione“, – teigė kariškis.

Pagrindinis „Zapad 2017“ veiksmas vyks Rusijos teritorijoje. Vis dėlto ir Baltarusijoje prie 10 tūkst. baltarusių turėtų prisijungti iki dviejų brigadų (4–6 tūkst. karių) iš Rusijos su 250 karinės technikos vienetų, tarp jų – 150 tankų.

Įžanga jau padaryta

Kaip pastebi Sergejus Suchankinas iš Tarptautinio politikos studijų centro Kijeve, birželį Baltarusijoje vykusias pratybas „Slavų brolybė“ pratybas galima laikyti „Zapad“ įžanga. Juose dalyvavo apie 1000 ypatingo parengimo kariškių (oro desantininkai) iš Baltarusijos, Rusijos ir Serbijos. Tai buvo puolamųjų taktinių operacijų repetavimas.

„Karinių pajėgų įvedimas į tam tikrą valstybė, siekiant užtikrinti regiono stabilumą“, – oficialiai apibūdintas pratybų tikslas. Neatmestina, jog desantininkai treniravosi būti smaigalyje puolimo su tikslu perimti taip vadinamo „Suvalkų koridoriaus“ kontrolę. Tai atkirstų Baltijos šalis nuo kitų NATO valstybių.

Panašiu metu, bet jau Lietuvos sienos pusėje vyko kitos pratybos – „Geležinis vilkas“, kurių tikslas – priešingas apsaugoti „Suvalkų koridorių“. Pasak oficialių pareiškimų, abejose pratybose pasiekti užsibrėžti tikslai.

Kas pirmasis susidoros su logistikos iššūkiais?

Vis dėlto neoficialiai pažymima, kad logistikos iššūkiai, apie kuriuos dar pernai kalbėjo JAV pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas, niekur nedingo. Po „Anakonda“ pratybų Lenkijoje jis BBC prisipažino, kad didžiausias iššūkis NATO pajėgoms – gebėjimas greitai permesti karius ir techniką, o „rusai gali perdislokuoti didžiules pajėgas bei labai daug technikos itin greitai ir dideliais atstumais.“

Rusijos logistikos grandinė trūkinėja. Todėl Rusija galėtų ryžtis tik trumpalaikei operacijai

Pagal NATO strategiją, pirmoji gynybos linija – Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti tarptautiniai batalionai ir vietos kariuomenės. Agresijos atveju jie pirmieji turėtų sulaikyti priešą, kol ateitų į pagalbą NATO greitojo reagavimo pajėgos. Ir galiausia – „sunkioji kavalerija“ – tai didžiosios NATO pajėgos. Būtent jų logistika ir perkėlimas į Baltijos regioną ir yra didžiausias iššūkis.

Bėdų dėl logistikos turi ir Rusija. Nepaisant pastaraisiais metais padarytos didžiulės pažangos modernizuojant armiją, operacija Sirijoje yra viena pavyzdžių, su kokiomis problemomis susiduria Rusija aprūpinant karines pajėgas, esančias toliau nuo namų.

„Rusijos logistikos grandinė trūkinėja. Galima prisiminti dūmuose paskendusį lėktuvnešį „Kuznecovas“. Todėl Rusija galėtų ryžtis tik trumpalaikei operacijai“, – kalbėjo NATO būstinėje dirbantis diplomatas.

Siekis patikrinti gebėjimą transportuoti didelį skaičių karių ir sunkiosios karinės technikos į Baltarusiją ir yra vienas iš „Zapad“ pratybų tikslų.

„Patriot“ – kol kas trumpalaikis sprendimas

„Dar viena silpnoji vieta – Rusija kontroliuoja Baltijos regiono oro erdvę (A2/AD panašumas). Tad oro gynybos stiprinimas – prioritetas“, – apie dar vieną silpnąją NATO gynybos vietą Baltijos regione užsiminė diplomatas.

Amerikiečiai paprastesni – jie pasakė: „Turime greitą sprendimą – „Patriot“. Imkite!“

Tam tikras atsakas – jau liepos mėnesį Lietuvos teritorijoje pasirodysiančios oro gynybos sistemos „Patriot“. Oficialiai – tai seniai suplanuotų pratybų „Tobruko palikimas“ dalis, kuriose, pasak Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, bus „treniruojami antžeminiai oro gynybos padaliniai veikti kartu su sąjungininkais iš Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos pagal NATO sutarties 5 straipsnį.“

„Tai parodymas, kad mes turime priemones atsakui į Rusijos A2/AD pranašumą, – kalbėjo NATO dirbantis diplomatas. – Ilgalaikio sprendimo vis dar ieškoma – tarptautinėse organizacijose užtrunka laiko priimti sprendimus. Amerikiečiai paprastesni – jie pasakė: „Turime greitą sprendimą – „Patriot“. Imkite!“

Kiek ilgai „Patriot“ liks Lietuvoje – oficialiai neskelbiama. Gali būti, kad šios raketinės sistemos užsibus mažiausia iki „Zapad“ pabaigos, nes būtent šių pratybų planai ir nulėmė galutinį sprendimą dėl „Patriot“ bent laikino dislokavimo Lietuvoje. Tai būtų rimtas argumentas atvėsinant Rusiją nuo avantiūrų pratybų metu.

Didžiausia grėsmė – neplanuoti incidentai

„Rusija žaidžia ant pražangos ribos. Matydama langą galimybei, ji gali juo pasinaudoti“, – įspėjo kariškis iš NATO.

Didžiausia grėsmė, kuri kylą „Zapad 2017“ metu, pasak jo, yra neplanuoti incidentai, „kurie peraugtų į nevaldomą situaciją.“ Niekam ne paslaptis, kad pastaraisiais metais Rusijos kariškiai ypač agresyviai elgiasi Baltijos regione.

Tuo pat metu Švedijoje vyks didžiausios pratybos per 20 metų, kuriose dalyvaus apie 20 tūkst. karių

Didelio masto pratybos tik padidina rizikas, turint omenį „rusišką betvarkę“ ir galbūt kai kurių avantiūristų norą įsiteikti Kremliui. Be to, tuo pat metu Švedijoje vyks didžiausios pratybos per 20 metų, kuriose dalyvaus apie 20 tūkst. karių (tarp jų – ir iš NATO šalių). Tad incidentų tikimybė tikrai išlieka didelė.

„NATO naudoja 2 metodus: rodomas pasiryžimas ginti savo nares ir dialogas su Rusija“, – apibendrino Šiaurės Atlanto aljanso priemones ir pastangas išvengti konflikto diplomatas, dirbantis NATO būstinėje Briuselyje.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"