TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar po Naujųjų metų neateis balanos gadynė?

2009 10 16 0:00
Vatesi.lt nuotrauka

Po Naujųjų metų Lietuva turės uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE), kuri šiuo metu tenkina iki 80 proc. šalies elektros energijos poreikio. Kiek elektros energijos teks pirkti iš kitų valstybių? Ar netapsime pažeidžiami ir visiškai priklausomi? Su kokiomis kliūtimis galime susidurti?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijos biure, Nepriklausomybės aikštėje, susirinko pakalbėti energetikos viceministras Romas ŠVEDAS, buvęs energetikos ministras prof. habil. dr. Leonas AŠMANTAS, "Lietuvos energijos" Rinkos administravimo departamento direktorius Edvardas VAŽGĖLA, Energijos realizavimo centro (ERC) komercijos direktorius Vidas ČEBATARIŪNAS, Kauno technologijos universiteto Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Elektros sistemų katedros docentas dr. Anzelmas BAČAUSKAS ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

Skirtingos šalys, bet energija rusiška?

A.Medalinskas. Kaip Lietuvos Vyriausybė ruošiasi užpildyti elektros energijos trūkumą po Naujųjų metų?

R.Švedas. Šių metų liepos 27 dieną Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriame numatyta bendra valstybės tolesnių veiksmų kryptis, grafikai. Po sausio 1-osios planuojama, kad elektros energijos suvartojimo poreikis Lietuvoje bus apie 9 teravatvalandes. Vartojimas krito. Anksčiau buvo 10 teravatvalandžių. Pusę elektros energijos kiekio reikės importuoti iš kitų valstybių.

A.Medalinskas. Kokie numatomi elektros energijos importo į Lietuvą keliai? Kas juos lemia? Pasiūla ar esama ir geopolitinių priežasčių?

R.Švedas. Planuojame po 1 teravatvalandę importuoti iš Estijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Liks dar mažytė dalelytė importuoti elektros energiją iš Suomijos per 350 megavatų jungtį, kurią turime per Estiją. Bet jei sutarsime iš kur nors importuoti daugiau energijos ir geresnėmis kainomis, planai gali būti koreguojami. Rusijos kompanija "Inter RAO JES" siūlo itin didelių kiekių. Ukraina ir Estija taip pat teigia, kad gali tiekti dar daugiau. Tad trūkumo nebus. Reikės tik pasirinkti geriausią variantą.

E.Važgėla. Iš užsienio į Lietuvą elektros energiją tieks nepriklausomi tiekėjai. Nėra jokių apribojimų, išskyrus elektros poreikį ir tarpvalstybinių linijų pralaidumą.

A.Medalinskas. Kas bus, jei viena šalis ir jos partneriai patieks elektros energijos taip pigiai, kad savo kaina nustelbs kitus siūlymus? Tokia šalis mūsų pašonėje yra. Ji dėl įvairių priežasčių net gali dempinguoti kainą. Oficialus Rusijos kompanijos "Inter RAO JES" atstovas Lietuvoje - ERC - tapo ir Rusijos elektros energijos milžino atstovu visoms Baltijos šalims.

V.Čebatariūnas. ERC galimybės tiekti elektros energiją yra nuo 5-6 teravatvalandžių. Galėtume patenkinti beveik visą importuojamos elektros energijos poreikį, nes šį kiekį dalytume tarp visų Baltijos šalių. 1 teravatvalandė, kurią Lietuva ruošiasi importuoti iš Rusijos, yra labai mažai. Tiek mes patiekdavome per mėnesį, kai Ignalinos atominė elektrinė neveikdavo. Žvelgiant į kitų valstybių patirtį, pavyzdžiui, į Skandinavijos šalių, reikia pažymėti, kad ten iš pradžių užsitikrinama elektros energija iš pigių šaltinių, o paskui perkama iš tokių elektrinių, kaip esanti Elektrėnuose.

R.Švedas. Suprantu atskirų įmonių interesus, ypač tų, kurios turi daug galimybių. Tačiau čia esama ir politinio aspekto.

L.Ašmantas. Bet jei mes liberalizuojame rinką, ar bus būtina pirkti tą 1 teravatvalandę elektros energijos iš konkrečios valstybės, kaip numatyta. Iš Estijos taip pat gali pasiekti rusiška elektros energija. Ir iš Suomijos. Kas atskirs, kur "žali", o kur "raudoni" elektronai.

R.Švedas. Jūs jau kalbate apie fiziką.

L.Ašmantas. Bus pateikta, kad ta energija pagaminta iš estiškos žaliavos, bet niekada nebus jokios garantijos, kad taip ir yra.

E.Važgėla. Estija vienintelė iš Baltijos šalių turi iškastinio kuro ir iki 2015 metų gali deginti savo skalūnus. Mūsų sutartyje su Estija pabrėžiama, kad elektros gamybos šaltinis turi būti Estijoje išgautas kuras. Ir tai yra vienas patikimų elektros energijos šaltinių, kuris neturi jokių ryšių su Rusija.

A.Medalinskas. Ar energetikoje yra toks dalykas, kaip prekės kilmės dokumentas?

E.Važgėla. Taip, yra.

A.Medalinskas. Bet ar elektros energijos kilmę galima atsekti? Galbūt manysime, kad gauname elektros energiją iš Estijos ar iš kitos valstybės, bet ji bus iš rusiško kapitalo įmonių.

A.Bačauskas. Tai pasakytina ir apie Suomiją. Jos elektra taip pat gali būti nupirkta iš rusų.

A.Medalinskas. Ar estai parduoda energetikos objektus Rusijai, kaip Lietuva pardavė Kauno termofikaciną elektrinę?

V.Čebatariūnas. Estai neparduos savo elektros energijos gamybos iš skalūnų Rusijos kapitalui. Jie dabar stato naują skalūnų elektrinę. Ten - ne rusiškas kapitalas. Estai nori apkrauti savo "Est Link" galias Rusijos elektros energija ir tai gali būti vienintelis šaltinis. Tada Estija iš Rusijos pirktų elektros energiją, kuri eitų ir į Suomiją. Kodėl ne į Lietuvą? Estams siūlome savo importuojamą elektros energiją ir juos, kaip ir latvius, labai domina naktinė elektros energija. Ji, matyt, sudomins ir lietuvius, nes daugiau niekur regione nėra tokių didelių kainų skirtumų tarp dieninės ir naktinės elektros energijos. Net "Nord Pool" elektros energijos biržoje.

A.Medalinskas. Ar Latvija gali parduoti Lietuvai elektros energijos?

V.Čebatariūnas. Latviai patys ją importuoja. Nebent gali pasiūlyti potvynių elektros energijos.

E.Važgėla. Kai birželį sustojo Ignalinos atominė elektrinė ir Lietuva nebuvo tam pasiruošusi, nes planinis jėgainės remontas turėjo vykti kitu metu, iš pradžių gavome didelį elektros energijos kiekį iš Rusijos. Po savaitės latviai sugebėjo palyginti maža kaina pasiūlyti nemažai elektros energijos. Tada būta konkurencijos tarp Rusijos ir Latvijos tiekėjų.

V.Čebatariūnas. Tuo metu Latvijai trūko 300 megavatų, juos latviams reikėjo importuoti iš Estijos. Vadinasi, Latvija ir Lietuvai tada patiekė estiškos elektros energijos. Gali būti ir toks atvejis, kai visa Estijos elektra išeis į Rusiją, jei bus remontuojama Leningrado atominė elektrinė. Tada būtų išjungtas vienas šios jėgainės blokas, Rusijos šiaurėje susidarytų didžiulis elektros energijos deficitas.

L.Ašmantas. Energetikai žino, kad jau dabar žiemos sąlygomis suomiai yra pratę negauti elektros energijos iš Rusijos. Sutartys yra, o energijos - ne.

A.Medalinskas. O elektros energija iš Ukrainos? Ji į Lietuvą tikriausiai keliaus per Baltarusiją?

E.Važgėla. Šią elektros energiją pirksime ne prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, o prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos. Ukrainiečiai patys turės susitarti su Baltarusija ir Rusija, kad elektra mus pasiektų.

V.Čebatariūnas. Iš Ukrainos apie 80 proc. elektros energijos eina per Rusiją. Pagal Rusijos įstatymus, jei elektra patenka į šalį, ji turi būti realizuota aukcione Rusijoje ir tik tada ją galima parduoti kitur. Rusija neprieštarauja, kad iš Ukrainos elektros energija eitų į Baltarusiją. Baltarusiai iš Rusijos importuoja iki 600 megavatų elektros energijos, apie 400 megavatų - iš Ukrainos.

E.Važgėla. Baltarusija turi savo galių ir siūlo mums.

V.Čebatariūnas. Bet tada jie ims iš Rusijos.

E.Važgėla. Mes turime su "Belenergo" galiojančią sutartį, kurią pratęsime ir kitais metais.

Kliūtys elektros energijos kelyje

A.Medalinskas. Po IAE uždarymo būsime labai priklausomi ne tik nuo Rusijos naftos ir dujų, bet ir nuo elektros energijos. Jos didžioji dalis, kuri ateis ne iš Rusijos, gali būti rusiška. Ar galime šią situaciją lyginti su pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, kai turėdama visus svertus savo rankose Rusija paskelbė Lietuvai ekonominę blokadą? Tada verslininkai cisternomis vežė naftą, mazutą ir aprūpino Lietuvą energetiniais ištekliais. Kaip bus dabar? Vėl verslininkai išgelbės nuo elektros energijos bado? Ar netapsime pažeidžiami?

L.Ašmantas. Jei ne Subačiaus (Kupiškio r.) degalų saugykla, kurioje buvo apie 100 tūkst. tonų benzino ir kurią saugojo sovietų kareiviai, blokados metais nebūtų pakakę verslininkų atvežtų degalų. Dabar situacija kita. Dabar yra daugiau galimybių importuoti elektros energiją į Lietuvą.

A.Bačauskas. Šiandien esama kitos bėdos. Daug kalbama apie elektros rinką, tačiau kalbantieji dažnai nelabai žino, kaip ta rinka veikia. Nuspręsta, kiek ir iš kur bus perkama elektros energijos, bet nepagalvota apie elektros tinklų pralaidumą - ar jis pakankamas, kad elektros energija patektų į Lietuvą. Nors rinka bus liberali, tiekimas priklausys ir nuo kitų dėsnių. Jei technologiniai parametrai tos energijos nepraleis, niekas nepadės.

E.Važgėla. Kai kuriose šalyse pirmiausia išsiperkami pralaidumai, o tada elektros energija tiekiama tiems, kas tuos pralaidumus išpirko. Lietuvoje bus kitaip. Tik ta elektra pateks į mūsų rinką, kuri čia realiai bus parduota, ir pigiausia kaina.

L.Ašmantas. Kai "Mažeikių naftos" vamzdį Rusija užsuko, visi Lietuvoje ėmė šaukti, kad tai - politinis užsakymas. Gal ir politinis, kas žino. Tačiau akivaizdu, kad ten seniai viską reikėjo keisti ir remontuoti, nes daug metų nieko iš esmės nebuvo daroma.

A.Medalinskas. Blogos būklės naftotiekių esama net tik kelyje į Lietuvą. Tačiau kiti naftotiekiai toliau veikia.

L.Ašmantas. Ar kas nors Lietuvoje žino, kokios būklės yra elektros perdavimo linijos, jungiančios mūsų šalį su Rusija? Kokios būklės yra Smolensko linija? Ir kokios garantijos, kad ja atitekės mums reikiamas elektros energijos kiekis? Bijau, kad šiuo metu niekas negali to pasakyti.

A.Medalinskas. Pagal susitarimus net Rusijos ginkluotę galima inspektuoti. Kodėl ne energetikos objektus, nuo kurių priklauso elektros energijos tiekimo patikimumas į Lietuvą? Ar Energetikos ministerija ėmėsi žingsnių, kad būtų galima įvertinti minėtos linijos techninę būklę ir pralaidumą?

R.Švedas. Mes žinome, kad galimos problemos dėl pralaidumo ir kur yra siauri kakleliai. Kartu su "Lietuvos energija" esame atlikę daug skaičiavimų, kaip viskas turėtų veikti, jei staiga kuris nors elektros energijos tiekimo variantas atkristų.

A.Medalinskas. Ar galite garantuoti, kad nebus trukdžių perduodant elektros energiją į Lietuvą elektros linijomis, kurių būklė kelia daug klausimų?

R.Švedas. Energetikos ministerija dėlioja planus, kad energijos mums po Naujųjų metų nepritrūktų, o "Lietuvos energija" prisima už tai atsakomybę ir riziką. Atsakydamas į klausimą dėl perdavimo linijų patikrinimo tegaliu priminti naftotiekio "Družba" atvejį. Į mūsų prašymus nereaguota. Siūlėme, kad "PKN Orlen" savo lėšomis pašalintų tuos gedimus. Į siūlymus nesulaukėme jokio atsako.

A.Medalinskas. Gal šį klausimą būtų galima iškelti kaip esminį vykstant Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos dialogui dėl energetikos?

R.Švedas. ES energetikos komisaras Andris Priebalgas rašė laišką Rusijos energetikos ministrui dėl "Družbos" naftotiekio. Vėliau šis klausimas buvo iškeltas ES ir Rusijos viršūnių susitikimo metu. Kas gali būti veiksmingiau? Būta ir Europos Komisijos pirmininko rašto Rusijos prezidentui. Niekas nepadėjo.

A.Medalinskas. Ar Energetikos ministerija, o gal "Lietuvos energija" jau kreipėsi į Rusiją ir paprašė leidimo susipažinti su Smolensko linijos technine būkle.

R.Švedas. Kreiptis šiuo klausimu į Rusiją Vyriausybės ar ministerijos lygmeniu būtų lazdos perlenkimas. Tada viskas nukeliautų į politikos sritį. Tas klausimas turėtų būti sprendžiamas elektros energijos perdavimo operatorių lygmeniu. Ne aukščiau. Tuo ir užsiima "Lietuvos energija".

L.Ašmantas. Energetikos ministerija turi skatinti "Lietuvos energiją" glaudžiai bendrauti su Rusijos kolegomis techniniais klausimais ir apie tai informuoti ministeriją. Kas padaryta? Ar esama kliūčių? Jei taip, kokių?

E.Važgėla. "Lietuvos energija" dirba su visomis energetinėmis sistemomis ir operatoriais. Ekstremaliais atvejais, pavyzdžiui, jei nutrūksta linija, numatytos rezervavimo schemos, kurių šaltiniai yra Lietuvoje. Tai ir Kruonio elektrinė, kuri gali 800 megavatų (MW) pateikti per dvi minutes, ir kitos.

Vasarą šalies poreikis yra apie 700 megavatų. Vien Kruonio elektrinė gali pateikti gerokai daugiau. Žiemą poreikis yra net 1800 megavatų.

A.Medalinskas. Sausio 1-oji ir yra žiemą.

E.Važgėla. Smolensko linijos rūpi ne tik Lietuvai. Iš ten elektra teka ir į Baltarusiją. Jeigu nedirba Kaliningrado elektrinė, tai per Smolensko liniją elektra teka į Kaliningradą. Ir jie patys suinteresuoti, kad visa tai veiktų be sutrikimų.

L.Ašmantas. Kai būna trumpalaikis atsijungimas, jis kompensuojamas rezervine elektros energija. Tai aš suprantu. Viskas yra numatyta Lietuvoje. Bet mes kalbame apie situaciją, jei Smolensko linija nebeveiktų kaip "Družbos" naftotiekis. Ne be reikalo priminiau tą naftotiekį. Tokia galimybė yra.

V.Čebatariūnas. Elektros energijos ir naftos tiekimo negalima lyginti. Naftą užsukai, ir viskas, o elektros negalima užsukti. Lietuva pirmiausia turi savo problemas išspręsti.

A.Medalinskas. Kokių problemų Lietuva dar neišsprendė?

V.Čebatariūnas. Pavyzdžiui, reikia pastatyti naują elektrinę. Jei Kaliningrade iškils jėgainė, Smolensko linijoje Rusija turės vien Kaliningrado sričiai rezervuoti 600 MW.

A.Medalinskas. Smolensko linijos pralaidumas dabar tik 1200 MW? Dalis tenka Baltarusijai. Kiek lieka Lietuvai?

V.Čebatariūnas. Lietuvai lieka apie 600 MW. Jei Ukrainai būtų skirta elektros energijos iš šios linijos, Lietuvai tiekiamos energijos kiekis būtų dar mažesnis. Gerai, kad pati Baltarusija pasigamina 600 MW ir dar gauna iš Ukrainos 400 MW, todėl jai per šią liniją jokie energijos srautai neina. Nežinau, kaip Baltarusija galės Lietuvai duoti elektros energijos, jeigu ji visą gautą energiją pati suvartos.

E.Važgėla. Todėl ir tariamasi dėl skirtingų elektros energijos tiekimo krypčių, kad jos po Naujųjų metų Lietuvai pakaktų. Antra vertus, jau būta atvejų, kai Ignalinos jėgainė buvo sustojusi. Trūkstama energija sėkmingai importuota, taip pat ir iš Rusijos.

A.Bačauskas. Vienas JAV profesorius sakė: "Energetika yra per daug svarbi, kad ją būtų galima palikti tik politikams." Geriausia, kai ją tvarko patys energetikai ir nereikia politikams rūpintis, kad kokia nors linija gali būti išjungta. Tai yra kasdieninis energetikų rūpestis. Prieš 10 metų, kai buvo nutarta, kad reikia pasirašyti susitarimą su "RAO JES" vadovu Anatolijumi Čiubaisu, kilo didelis triukšmas. Tada visi rašė, kad Rusija norėjo to susitarimo. Ne, tai mums reikėjo to susitarimo,vos prikalbėjome A.Čiubaisą atvažiuoti. A.Medalinskas. Anksčiau būta daug kritikos, kad Lietuvos energetikos sistema niekaip negali žengti į Europą, o yra stipriai pririšta ir reguliuojama kažkur prie Volgos. Ar po Naujųjų metų toliau liksime pririšti prie tos rusiškos sistemos?

A.Bačauskas. Ši problema yra sugalvota. Rusijai elektros energijos dažnis yra lygiai taip pat svarbus, kaip ir mums. Tą dažnį reguliuoja ne rusai, o reguliatoriai automatiškai. Ir taip bus, vis tiek, prie kurių būsime prijungti. Jei ne prie rusų, tai prie lenkų ar dar prie ko nors Europoje. Tik prisijungę prie Lenkijos galime prekiauti elektra su Vakarų Europa.

A.Medalinskas. Tai jūs visi nematote problemos, kad esame pririšti prie Rusijos elektros energijos reguliavimo dažnių?

A.Bačauskas. Visada režimus reikia derinti su kaimynais. Jeigu norime turėti laisvą rinką, jungtyse reikia keitiklių galios srautams reguliuoti, kad nevaržytų elektros prekybos.

R.Švedas. Mums svarbu, kad energijos perdavimo į Lietuvą sistema būtų išplėtota ir galinga. Bet tokia valstybės priklausomybė nuo Rusijos energetikos operatorių, kaip anksčiau, yra neleistina. Ir tai turi būti keistina.

Ar išgelbės Vakarai?

A.Medalinskas. Kaip tai galima pakeisti?

R.Švedas. Reikia turėti jungtis su Švedija, Lenkija ir Suomija. Dabar bendros mūsų perdavimo sistemos galios Baltijos valstybėse yra apie 3000 MW, ir mes galėsime susisiekti su Europos energetine sistema.

L.Ašmantas. Bet pasakykite, kada tai gali būti. Ne anksčiau kaip 2025 metais. Kalbos apie jungtis yra senos. Aš būdamas energetikos ministras apie tai kalbėjau prieš 20 metų. Ministerija turi galvoti, kas bus 2010 metais.

R.Švedas. Kas bus nuo 2010 metų, yra juodu ant balto surašyta šių metų liepos 8 dienos Vyriausybės nutarime. To nedarė jokia kita Vyriausybė. O kalbėti apie jungtis ir kabelius ir jų siekti yra būtina. Atsiradus jungtims, bus galimybė alternatyviai nusipirkti elektros. Ir tada Smolensko žiedas mums mažiau rūpės.

L.Ašmantas. Bet žmonėms reikia išaiškinti, kas jų laukia nuo 2010 metų, o ne tada, kai tos jungtys atsiras. Kad nekiltų minčių, jog energijos gali pritrūkti. Ir nereikia užkalbėti dantų svarstant, kas bus 2015-2018 metais ar vėliau.

R.Švedas. Pirma elektros jungtis su Lenkija turėtų atsirasti 2015 metais. Tik ten elektros energijos gali būti nedaug. Elektros jungtis su Švedija turėtų atsirasti 2016-2017 metais, o antra jungtis su Suomija dar metais keliais anksčiau. Prisijungimas prie europinių elektros energijos dažnių - atskiras klausimas. Dabar turime jungčių maždaug 3 tūkst. MW. Ir viskas su Rytais. Jungčių su Vakarais neturime. Kai atsiras tos jungtys, iš viso su Vakarais bus 4, iš jų dvi per Estiją. Apie 1 tūkst. MW į Suomiją. Į Švediją apie 700 MW ir į Lenkiją apie 1 tūkst. MW. Įgyvendinus elektros jungčių į Vakarus projektus, įgausime pusiausvyrą. Bus galima elektros energiją importuoti ir iš Rytų, ir iš Vakarų.

A.Bačauskas. Briuselis dažnai sako, kad net ir uždarius IAE be elektros Lietuva neliks, nes yra rinka ir nusipirkti galima. Bet norint nusipirkti elektros energijos reikia, kad rinkoje jos dar ir būtų.

A.Medalinskas. O jos gali ir nebūti? Yra teigiančiųjų, kad ir Švedijoje nėra energijos pasiūlos, o jungtys su šia valstybe bus visų pirma naudingos elektros energijos kompanijoms Lietuvoje transportuoti į Švediją rusišką energiją.

A.Bačauskas. Skandinavai priklauso nuo lietaus arba nuo Dievo. Jeigu lietaus arba sniego yra, tada jie turi elektros energijos. Iš Rusijos skandinavai jos ima labai nedaug. Dabar dar nėra problemos dėl rusiškos elektros. Bet jeigu po kelerių metų ekonomika Rusijoje kils, ji pati elektros energijos gali pritrūkti.

A.Medalinskas. Kai bus jungtys į Vakarus, ar būsime saugūs, kad mums nepritrūks elektros energijos, kai ekonomika Rusijoje atsistos ant kojų?

A.Bačauskas. Vakaruose taip pat nėra elektros energijos pertekliaus. Todėl siekdama ateityje netokoti elektros energijos Lietuva turi pati turėti pakankamai elektrinių.

Parengė Alvydas MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"