TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar priesaika dar turi vertę?

2008 11 18 0:00
Konservatorė Agnė Bilotaitė į Seimą prisiekti atėjo pasipuošusi tautiniu kostiumu: "Ne kasdien ir ne kiekvienam žmogui tenka tokia didelė garbė bei atsakomybė."
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Vakar išrinktieji Seimo nariai tris valandas prisiekinėjo sąžiningai tarnauti Lietuvai ir jo žmonėms. Tačiau moderniais laikais viešai duotas žodis, anot istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus, dažnai būna netvirtas ir menkai tepaisomas.

Prieš priimdamas Seimo narių priesaiką, Konstitucinio Teismo pirmininkas Kęstutis Lapinskas pabrėžė, kad šis veiksmas nėra vien formalus ar simbolinis aktas. "Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas", - teigė K.Lapinskas. Tik davę priesaiką rinkimų nugalėtojai tampa visateisiais parlamentarais ir tautos atstovais. Tačiau visuomenės stebėtojai teigia, kad šiais laikais priesaikos institutas yra nuvertėjęs ir nebetekęs tos pirmykštės, riteriškos vertės.

Trys valandos priesaikų.

Perskaityti priesaikos tekstą laikant ranką ant Konstitucijos, ją pasirašyti ir užantspauduoti. Tokia procedūra vakar per tris valandas buvo pakartota 138 kartus, kitiems parlamentarams kantriai stovint ir laukiant savo eilės. Trys išrinktieji neprisiekė, nes atsisakė mandato ir turės perleisti jį partijų bičiuliams.

Prisiekdami parlamentarai dažniausiai klydo kirčiuodami žodžius "prisiekiu", "sąžiningai" ir "demokratijos", tačiau pasitaikė ir tokių, kurie priesaikos tekstą pasiryžę padeklamuoti jį tiesiog pamiršo. Štai vidury žodžio užsikirtusi parlamentarė Inga Valinskienė klaidą palydėjo šypsena ir atsiprašymu, kad yra susijaudinusi. Tuo metu jos partijos bičiuliai Linas Karalius ir Donalda Meiželytė priesaiką mintinai pasakė nesuklysdami. Bėda ištiko ir Darbo partijos narę Loretą Graužinienę, kuri prieš ceremoniją pasijuto blogai ir buvo priversta kreiptis į Seimo medikus.

Seimo socialdemokratų frakcijos nariai Vytenis Andriukaitis, Česlovas Juršėnas, Stanislovas Giedraitis bei Algirdas Sysas neištarė paskutinės neprivalomos sakyti priesaikos frazės "Tepadeda man Dievas!" V.Andriukaitis LŽ sakė nutylėjęs pastarąjį sakinį, nes jis neva yra "sudėtingas žmogaus teisių požiūriu". "Viešose vietose reikėtų stengtis vengti tokių intymių, sudėtingų dalykų, nes tarp garsiai ištarusiųjų "Tepadeda Dievas!" vargu ar yra daug tikėjimą praktikuojančiųjų ir įsigilinančiųjų. Taip susidaro prieštaringas įspūdis", - mano parlamentaras.

Ceremoniją papuošė jaunoji konservatorė Agnė Bilotaitė, kuri priesaiką davė apsirengusi tautiškai. "Tai yra gražu, teikia pasididžiavimo ir iškilmingumo. Jaučiausi pakylėta, bet drauge ir jaudinausi,"- dalijosi priesaikos davimo įspūdžiais Seimo naujokė.

Priesaikos defliacija

Nežinia, kas vyksta Seimo narių galvose duodant priesaiką. Užtat istorikas Egidijus Aleksandravičius mano, kad šiais laikais šis institutas yra nuvertėjęs. "Priesaika tampa tuščiu žodžiu. Toks jausmas, kad šiandien viešai duodamos priesaikos idėja, žmogaus pasiryžimas laikytis duoto žodžio tvyro tarp sovietmečiu per prievartą duotų priesaikų kariuomenei ir prezidento Rolando Pakso sulaužytos priesaikos. Kitaip sakant, ji padaryta ritualiniu, protokoliniu, teatriniu formalumu", - mano E.Aleksandravičius.

Anot profesoriaus, moderni XXI amžiaus priesaika nėra konvertuota į žmogaus vidujybę ir nepadeda gyventi dorai. "Ar lietuvis pasižadėjęs lietuviui, pilietis - piliečiui graužiasi dėl sulaužyto žodžio ir principų? Dabar nerimaujama būti demaskuotiems ir pasodintiems į cypę. Jeigu pasitaiko korupcinis atvejis, politikas sodinamas ne už priesaikos sulaužymą, o už kyšininkavimą", - teigė E.Aleksandravičius.

Jis pažymi, kad priesaika iki šiol yra besąlygiška tik mafijos gretose ir tarp vaikų, prisiekiančių net savo gyvybėmis. "Gal ji dar veikia kariuomenėje ir, tikėkimės, Valstybės saugumo departamente", - svarstė pašnekovas.

E.Aleksandravičiaus vertinimu, priesaika buvo gyva tik anuomet, prieš amžius: didele dalimi senosios kultūros ir jų tvarka laikėsi tik dėl širdingai duodamo žodžio. "Kuo giliau į praeitį, tuo labiau buvo vertinama priesaika. Jos žodžiuose buvo didžiausia žmogiškumo ir kilniadvasiškumo koncentracija", - pasakojo E.Aleksandravičius.

Teisininkas Audrius Skaistys, rašantis daktaro disertaciją priesaikos tema, pridūrė, kad nors priesaikos institutas teisiškai yra įpareigojantis, bet "niekas į tai nežiūri". "Priesaika prisimenama tik epizodiškai; ilgainiui ji pamirštama, nes nėra prisiekusiųjų monitoringo - stebėjimo sistemos", - sakė jis.


Seimo nario priesaikos tekstas:

Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai;

prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"