TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar reikia, kad Seimo nariai būtų lygesni už kitus?

2011 05 20 0:00
Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Ar valstybės tarnybos pajėgios kontroliuoti neskaidrią Seimo narių veiklą, jeigu juos saugo teisinė neliečiamybė? Ar Seimas netampa politikams skydu nuo teisėsaugos? Ar Seimo narių teisinė neliečiamybė nėra per plati, palyginti su kitomis Europos valstybėmis? Ką daryti, kad Seimas vėl neatsidurtų gėdingoje situacijoje, kaip buvo žlugus bandymui atimti teisinę neliečiamybę iš Evaldo Lementausko?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma, partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis, Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas, Darbo partijos frakcijos narė partijos pirmininko pavaduotoja Loreta Graužinienė ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Kaip kontroliuoti Seimo narių veiklos skaidrumą?

A.Medalinskas. Kaip valstybės tarnybos, jeigu norėtų ir būtų pasirengusios, galėtų patikrinti Seimo narių, kuriuos saugo teisinės neliečiamybės principas, veiklos skaidrumą?

J.Olekas. Klausimas ir paprastas, ir sudėtingas. Kiekvienas, kuris rimtai apsisprendžia rinktis politiko, Seimo nario gyvenimą, norėtų būti vertinamas pagal savo veiksmus, elgesį ir kad kuo mažiau purvo būtų prie jo lipinama. Bet specialiosios tarnybos turi daug galimybių susipažinti, tikrinti - Seimo nariai deklaruoja savo pajamas, viešuosius ir privačius interesus. Ir tai daro ne vienus metus. Tad galima patikrinti.

A.Medalinskas. Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sužiūri tik tai, kad deklaracijose sutaptų skaičiukai, o ar toks žmogus, juo labiau jo šeima, artimieji gyvena pagal pajamas, privalėtų sužiūrėti ir prokuratūra. Esant reikalui, kilus įtarimui dėl neskaidrios veiklos, prokuratūra gali apklausti kiekvieną žmogų, bet ne Seimo narį.

V.Žiemelis. Ne visai taip. Iš tikrųjų tokia situacija buvo, kai vyko Vytenio Andriukaičio, Arvydo Vidžiūno byla ir buvo minimos kitų politikų pavardės. Tada dar tikrai nebuvo teisinės normos, leidžiančios apklausti Seimo narį.

A.Medalinskas. Turite omenyje garsiąją "Rubicon" bylą, kuri taip ir nuvedė į niekur? Iki šiol niekas nepaaiškino žmonėms, kaip ten galėjo būti. Nors visi girdėjome, matėme pokalbių išklotines, kuriose lyg Seimo nariai, ne tik jūsų įvardyti, užsiima neteisėta veikla, bylos rezultatai nuliniai. Per daug įtakingus asmenis palietė? O kas pasikeitė?

V.Žiemelis. Per praėjusią Seimo kadenciją po šios bylos priėmėme įstatymo pataisą, leidžiančią Seimo narį apklausti vadinamuoju specialiojo liudytojo statusu.

J.Razma. Specialiojo liudytojo statusas gali būti tik esant pradinei tyrimo stadijai.

A.Medalinskas. Ir, remiantis šiuo įstatymu, Seimo narys, atrodo, nėra įpareigotas sakyti prokuratūrai tik tiesą, neįspėjamas dėl atsakomybės už melagingus parodymus.

V.Žiemelis. Seimo narys nepasirašo tokio pasižadėjimo, bet galimybė apklausti Seimo narį prokuratūrai ir nepanaikinus teisinės neliečiamybės dabar jau yra. Jei ateityje paaiškėtų, kad sakė netiesą, Seimo nariui kiltų labai daug nemalonumų. Bet turiu atkreipti dėmesį, kad prokuratūra beveik nesinaudojo šia įstatymo pataisa.

A.Medalinskas. Nes nežinia, ką ta pataisa duoda, jeigu per apklausą Seimo narys gali sakyti ką nori, kai nėra jokios teisinės atsakomybės. Kad ir gindamas savo kailį.

V.Žiemelis. Nesikoncentruokime tik į Seimo narių teisinę neliečiamybę. Ją turi ir teisėjai. Bet kai buvo sprendžiamas klausimas dėl Panevėžio teisėjo - prašoma Seimo leidimo jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn toje garsioje byloje, - net tada prokuratūra nepasinaudojo šios pataisos suteikta galimybe. Nors ten buvo tokie menki kaltinimai, kad būtų pakakę paprastos apklausos ir daug kas būtų išaiškėję.

J.Olekas. Kita vertus, nusikaltimą ar nusižengimą dažniausiai daro ne vienas asmuo. Specialiosios tarnybos turi daug galimybių stebėti politiko, Seimo nario elgseną bendraujant su kitais nusižengėliais ar nesąžiningais žmonėmis. Juk ir prezidento Rolando Pakso istorijoje buvo sakoma, kad sektas ne jis. Jei informaciją surinko prezidento atžvilgu, Seimo nario atveju tai padaryti net paprasčiau.

L.Graužinienė. VMI turi teisę tikrinti visus duomenis. Kiekvienas Seimo narys, jeigu kyla klausimų, privalo įrodyti išlaidų pagrįstumą. Tas pajamų deklaracijų tikrinimas parodo, kad parlamentaras nėra izoliuotas, apgaubtas nekaltumo šydu. Tarnybos turi įrankių ir jais naudojasi, o Seimo nariai yra "peršviesti", ir dar po kelis kartus.

A.Medalinskas. Jūs tikra, kad parlamento nariai peršviečiami, ar jie ir jų šeimos gyvena pagal pajamas? Kaip dabar leidžia ir Neteisėto išplėstinio turto konfiskavimo įstatymas? Per ankstesnį LŽ pokalbį prie kito apskritojo stalo pasiūliau VMI, kad būtų nustatytos tam tikros kategorijos pareigūnų, politikų, nesvarbu, kuriai partijai

jie priklauso, ir patikrinti, ar jų pajamos yra skaidrios, o į šią kategoriją pasiūliau įtraukti Seimo bei savivaldybių narius. Bet buvau paklaustas, kodėl šias kategorijas reikia tikrinti. Nors korupcijos žemėlapis rodo, kad būtent šiai politikų kategorijai kyla korupcijos rizika.

L.Graužinienė. Pirmiausia pažiūrėkime, kaip tas mechanizmas veiks, nes įstatymas priimtas neseniai. VMI kol kas atlieka tyrimus atrankos tvarka.

V.Mazuronis. Tas įstatymas galioja tik tada, kai padaromas nusikaltimas.

A.Medalinskas. Ir kai kyla pagrįstų įtarimų, kad gali būti padarytas nusikaltimas. Kitaip minėtų asmenų VMI nebūtų tikrinusi. Jų nusikaltimas - dažnai kerta valstybės sieną.

V.Mazuronis. Turi būti padarytas nusikaltimas. Tada jis turėtų galioti ir Seimo nariams. Bet niekas nekliudo ir šiandien Seimo nariui oficialiai pareikšti įtarimo.

A.Medalinskas. Ir Seimas balsuodamas neleidžia tokio Seimo nario patraukti teisinėn atsakomybėn. Kaip atsitiko jūsų buvusio partijos vicepirmininko, tapusio Seimo nariu, atveju.

V.Mazuronis. Praėjusią savaitę įregistravau Seimo statuto pataisas. Jeigu Seimo nariui pareiškiami įtarimai pagal Baudžiamąjį kodeksą, t. y. dėl kriminalinio nusikaltimo, dėl sunkaus, ypač sunkaus ir vidutinio nusikaltimo, kad galiotų ta pati tvarka, kuri taikoma, kai parlamentaras užklumpamas darantis nusikaltimą. Tokio Seimo nario imunitetas būtų panaikintas be jokio balsavimo. Nors, aišku, esama rizikos, kad prokuratūra gali įsivelti į nešvarius politinius žaidimus.

J.Olekas. Prokuratūra iš tikrųjų gali žaisti politinius žaidimus, kaip buvo V.Andriukaičio ir kitų Seimo narių byloje. Jie net atsisakė mandato, kad tik prasidėtų tyrimas, o vėliau paaiškėjo, jog tyrimo medžiagoje yra labai daug klaidų ir netikslumų. V.Andriukaitis ir į teismą kreipėsi dėl savo garbės gynimo. Kaip man sakė, vėliau paaiškėjo, kad jie viena kalbėjo, o kita buvo surašyta stenogramose, prisegtose prie kaltinimo. Po tokių dalykų politikai stipriai sugadina savo biografiją ir tampa kalti. Bet, nepaisydami viso to, kalbėdami apie E.Lementausko atvejį pasakykime labai aiškiai, kad šio balsavimo rezultatai mums visiems nedaro garbės.

J.Razma. Nežinau, apie kokius čia susidorojimo su politikais faktus kalbate. Nemanau, jog taip buvo. O čia faktas akivaizdus: asmuo, neseniai tapęs Seimo nariu, dar anksčiau paskutinės teismo instancijos jau buvo nukreiptas į kalėjimą, ten sėdėjo, o dabar Seimas balsavo, kad toks asmuo gali likti Seimo narys. Todėl daug balsavime nedalyvavusių Seimo narių dabar aimanuoja dėl tokio rezultato. Bet mūsiškiai, kurie buvo salėje, balsavo už tai, kad teisinę neliečiamybę reikia atimti.

Kodėl žlugo balsavimas dėl E.Lementausko?

A.Medalinskas. Ko dabar Seimo nariai aimanuoja? Juk, atrodo, buvo ir tokių frakcijų, kurių politikai išklausė E.Lementauską, o paskui spruko iš salės, kad pritrūktų balsų. Ir konservatoriai nesugebėjo mobilizuoti savo partijos, kad visi jos nariai dalyvautų balsavime. Taip sakė ir Jūsų partijos įtakinga narė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

V.Mazuronis. Dabar jau norima daryti iš šio balsavimo politiką. I.Degutienė taip pat pareiškė, kad balsavimas dėl E.Lementausko žlugo, nes buvo dvi blogos frakcijos.

A.Medalinskas. Blogos tai - Darbo partija ir partija "Tvarka ir teisingumas"? Bet kodėl Jūs pykstate, juk jūsiškiai gana masiškai nedalyvavo šiame balsavime?

L.Graužinienė. Bet masiškai iš salės tikrai nebuvo einama. Gal vienas kitas. O tokį svarbų klausimą reikėjo palikti balsuoti tuo metu, kai jis numatytas pagal darbotvarkę.

V.Mazuronis. Šiame balsavime iš viso nedalyvavo net 72 Seimo nariai. Ir konservatorių - 10, nors komandiruotėje buvo tik 3. Ir kitų frakcijų taip pat. Todėl nereikia klijuoti etikečių, kad tik "darbiečiai" ir "tvarkiečiai" viską padarė. Tačiau sprendimą, kaltas ar nekaltas asmuo, turi priimti teismas. Todėl imunitetą reikėjo panaikinti. Kodėl sveikatos apsaugos viceministrą už kyšį nuteisė per dvi savaites, o čia kyšio davimas užfiksuotas įrašu, bet byla trunka jau 3 metus, ir dar pirmos instancijos sprendimo nėra.

A.Medalinskas. Gal kartais ir partijos pasamdo labai įtakingus advokatus, kurie moka vilkinti politikų bylas. Bent jau taip aiškina teisėsaugininkai, kai jų klausi, kodėl vilkinamos šios bylos. O sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas lyg ir pats viską prisipažino. Tai ir byla buvo trumpa.

V.Mazuronis. Ir vis dėlto, ar čia nėra politikos. Neretai tokių bylų nagrinėjimas suaktyvėja prieš rinkimus, bet po jų nurimsta.

V.Žiemelis. Kalbėjausi su Seimo nariais, kurie klausė E.Lementausko kalbos. Pavyzdžiui, su Juliumi Sabatausku. Yra teigiančiųjų, kad ši byla susiūta baltais siūlais. Išklausius jo kalbą ir pačiai komisijai kilo labai daug įtarimų.

A.Medalinskas. Tai ir dauguma jūsų sąmoningai nedalyvavo balsavime? O konservatoriai? Jūsų partijos narė Seimo pirmininkė lyg ir pripažino, kad ir jūsiškių dalis nebalsavusiųjų nebuvo jokiose komandiruotėse. Taip pat išėjo iš salės? Irgi protestas prieš prokuratūrą?

J.Razma. Iš mūsų keturi penktadaliai dalyvavo ir balsavo "už". Kitoms frakcijoms palinkėčiau pasiekti tokį procentą. Seimo pirmininkė buvo komandiruotėje, ji nežino situacijos. Aš ją galiu apibūdinti tiksliai: 3 Seimo nariai buvo komandiruotėse, 2 ministrai turėjo svarbių darbų Vyriausybėje, kiti nebuvo dėl rimtų dalykų, ligos... Taip, teoriškai 3 mūsų Seimo nariai gal ir galėjo ateiti... Jeigu mūsų frakcija galėtų viską išspręsti viena, galima taip samprotauti. Tačiau aš siūlyčiau frakcijų vaidmenį šiame balsavime vertinti objektyviai ir sąžiningai.

J.Olekas. Nežinau, ar tikrai dalis Seimo narių išėjo iš salės balsavimo metu. Bet tikrai žinau, kad dalis atėjo į posėdžių salę balsavimui jau pasibaigus. Šiuo atveju buvo pasielgta labai neatsakingai. Balsavimas vyko ne tuo laiku, kaip buvo numatyta mūsų patvirtintoje darbotvarkėje. Į tai turėtų atkreipti dėmesį Seimo vadovybė. Tai - rimta pamoka tiems, kurie sudaro darbotvarkes, nes visam parlamentui užtraukė dėmę. Balsavimo laiką paankstino Seimo posėdžio pirmininkas savo valia.

A.Medalinskas. Galbūt reikėtų aiškiai parlamentarams pasakyti, kad šis balsavimas sužlugo dėl posėdžiui pirmininkavusiojo kaltės, o kitos frakcijos sąmoningai išėjo iš balsavimo dėl aplinkybių, kai teisėsauga tiria jų pačių partijos asmenų veiklą.

L.Graužinienė. Bet gal dar reikia įvertinti, ar buvo padaryta žala valstybei? Ar nusikaltimas buvo sunkus: nužudymas, išprievartavimas, didžiulė finansinė žala valstybei? Aš buvau salėje, bet nebalsavau, kad būtų atimta teisinė neliečiamybė iš E.Lementausko. Ir nebijau to pripažinti. O frakcijoje mes nediskutavome tuo klausimu. Kiekvienas apsisprendėme, ką daryti.

A.Medalinskas. Todėl, kad ir jūs kaltinimus savo partijai laikote politiniu užsakymu? Ir čia įžvelgiate panašių dalykų?

L.Graužinienė. Manau, kad ir ten, ir čia esama politinio atspalvio. Ką Seimo nariai girdėjo? Susidūrė du politikai. Vienas davė kyšį, o kitas suskaičiavo ir sakė, kad neėmė.

Gal jam per mažai buvo? Bet ar valstybė nuo to nukentėjo? Procese dalyvavo du politikai. Ar tai nebuvo politinis klausimas? Reikėtų į viską žiūrėti atsargiai. O Konstitucija man leidžia apsispręsti, kaip balsuoti. Aš neprivalau balsuoti taip, kaip kas nors kitas norėtų.

A.Medalinskas. Tai dalis jūsiškių sąmoningai išėjo iš salės?

L.Graužinienė. Dalis liko sėdėti salėje, o dalis gal ir išėjo.

J.Olekas. Mes frakcijoje surengėme argumentuotą diskusiją. Kai kurie dalykai tikrai kelia abejonių. Bet nusprendėme nesikišti į teisinius reikalus. Tai yra politinis, parlamentinis sprendimas, ir mes sutinkame, kad tie faktai būtų ištirti. Visi, kurie buvome salėje, balsavome už teisinės neliečiamybės atėmimą iš E.Lementausko.

A.Medalinskas. Ar Seimo valdyba negalėtų atlikti vidinio tyrimo, dėl kokių priežasčių Seimo nariai nedalyvavo šiame svarbiame balsavime, kuris dar labiau kirs Seimo, kaip svarbios valstybės institucijos prestižui? Kiekvieno reikalas, kaip balsuoti, bet problema buvo ta, kad reikiamo skaičiaus Seimo narių salėje nebuvo.

J.Razma. Gal ir reikia atlikti tokį tyrimą, tačiau bet kuriuo atveju būtina taisyti ir Seimo statutą. Balsuojant dėl teisinio imuniteto atėmimo 2/3 Seimo narių turi būti salėje, to nelengva pasiekti Seime. Galbūt reikėtų numatyti pakartotinį balsavimą, jeigu per pirmąjį 2/3 seimūnų nesusirenka.

A.Medalinskas. O dabar toks balsavimo pakartojimas yra teisiškai negalimas?

J.Razma. Ne. Nebent tik, jeigu prokuroras ateitų į Seimą su naujais argumentais.

J.Olekas. Dabar žingsnį gali žengti tik pats E.Lementauskas, jeigu jis tikrai yra teisus. Padėti mandatą, kad apgintų savo vardą teisme. Kaip padarė jau minėti Seimo nariai.

Neskaidriai stumiami įstatymai

A.Medalinskas. E.Lementausko pavyzdys rodo, kad į Seimą veržiasi politikai, kuriems gresia teismas. Tačiau gali būti ir taip, kad kuris nors Seimo narys pažeis įstatymą, ir tai bus nustatyta teisėsaugos. Arba įtartinai stums kokį nors įstatymo projektą. Dabar panašių abejonių kilo dėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno veiklos. Jis pareikalavo, kad būtų paneigti jam mesti kaltinimai. Bet ar Seimo Etikos komisija gali tirti, ar Seimo narys nepiktnaudžiavo padėtimi?

V.Žiemelis. Nusikaltimo atveju ji nieko nesprendžia ir net negali pasiųsti žinios, kad reikia pradėti ikiteisminį tyrimą.

J.Razma. Ir vis dėlto Lietuvoje interesų konflikto institutas pakankamai išplėtotas. Net Vakarų Europoje nėra tokių deklaravimo reikalavimų ir institucijų kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Galime svarstyti, kad Seimo narių interesų klausimą spręstų ne Seimo Etikos ir procedūrų komisija, o VTEK. Nes dabar žmonėms atrodo, kad Seime varnas varnui akies nekerta. O jei iš tyrimo aiškėja, kad nusižengimas yra korupcinio pobūdžio, Seimo nariai neturi turėti privilegijų. Galimi ir operatyviniai tyrimai.

V.Mazuronis. Jeigu kyla abejonių, ar kuris nors Seimo narys nestumia įstatymo, turėdamas neaiškių interesų, niekas netrukdo STT to tirti. Jie negali pareikšti įtarimo be Seimo leidimo, bet tirti ir naudoti operatyvines priemones, rinkti medžiagą - gali. Taip Lietuvoje su visais piliečiais elgiamasi gana dažnai. 2008 metais mūsų tarnybos pateikė per 85 tūkst. prašymų patikrinti piliečių naudojimąsi komunikacijos priemonėmis, taip pat pokalbių mobiliaisiais telefonais išklotines. Estijoje per tuos pačius metus buvo tik 4900 tokių prašymų. Mūsų specialiosios tarnybos yra visiškai nekontroliuojamos.

J.Olekas. Seime juokaujama, kad mums nereikia rašyti dienoraščio. Jis rašomas už mus.

A.Medalinskas. Ar žinome, kas parengia įstatymų projektą, kurį pristato Seimo nariai?

L.Graužinienė. Mūsų komiteto tyrimas atskleidė, kad neretai įstatymų projektus rengia atitinkamos kontoros arba privačios institucijos, o ministerijos juos pateikia kaip savo darbą. Neatskleidžiama, kas juos parengė. Tai ir yra problema.

J.Olekas. Įstatymų rengimo tvarka ir dabar reikalauja atskleisti įstatymų rengėjus.

L.Graužinienė. Reikalauja. Bet jie paprastai nurodo ministeriją kaip įstatymo rengėją, ir viskas. Pavyzdžiui, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas antrą kadenciją Seime nepatvirtinamas. Ministerija jį gina, bet nesupranta, ką gina. Kai pradedi aiškintis, kas rengė, paaiškėja, kad tai darė patys turto vertintojai. Kieno gerovės jie siekė - valstybės ar savo? Todėl ir tie įstatymų projektai dažnai gina ne valstybės, o kokių nors grupių interesus.

Ar ES parlamentarai slepiasi nuo teisėsaugos?

A.Medalinskas. Tai ką galima padaryti, kad apsaugotume visuomenę ir valstybę nuo neskaidria veikla užsiimančių Seimo narių? Ką daryti su tuo teisinio imuniteto principu?

J.Olekas. Taip susiklostė istorinė situacija, kad politikai visuose parlamentuose (tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose) yra šiek tiek apsaugoti nuo specialiųjų tarnybų, kad jos nepiktnaudžiautų savo padėtimi. Ir kitose valstybėse specialiosios tarnybos kartais panaudojamos prieš politikus, kaip politinė priemonė. Todėl riba yra neaiški: kur yra per didelis specialiųjų tarnybų kišimasis, o kur yra per didelis politikų saugojimasis. Teisinės parlamento narių neliečiamybės principas atėjo į Lietuvą iš labai seniai. Europos Taryboje ne kartą diskutuota, ar būtina parlamento narių teisinė neliečiamybė, bet nežinau kraštų, turinčių ilgą demokratijos istorija, kur tai būtų pakeista.

A.Medalinskas. O susiaurinta? Kaip yra dalyje ES valstybių?

J.Olekas. Galbūt.

A.Medalinskas. Kaip rodo Seimo narių grupės "Už piliečių talką, kuriant Lietuvą be korupcijos" informacija, tik daugumoje naujųjų ES narių, taip pat Graikijoje ir Ispanijoje tam, kad panaikintų parlamentaro teisinį imunitetą, reikia viso parlamento sutikimo. O Anglijoje toks imunitetas panaikinamas, jeigu pats parlamento narys paprašo. Kodėl taip negalėtų būti ir Lietuvoje? Beje, net vienuolikos ES valstybių narių deputatai visai neturi imuniteto baudžiamojo ir administracinio persekiojimo bei civiliniams ieškiniams, kaip ir paprasti piliečiai. Kodėl mūsų Seimo nariai yra taip saugomi nuo teisėsaugos?

V.Žiemelis. Konstitucijos 62 straipsnis aiškiai sako, kad Seimo narys negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn be Seimo sutikimo. Jeigu padarysime priešingai, iš mūsų parlamentinės valstybės teliks griaučiai. Seimo narys turi turėti tam tikrą statusą: kad galėtų ramiai dirbti ir žinotų, kad su juo nebus susidorota. Geriausia būtų pataisyti Baudžiamojo proceso kodeksą, kad laikas, kai Seimo narį neleidžiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, būtų neįskaičiuojamas į patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatį. Baigėsi Seimo nario kadencija ir teisėsauga tegu dirba su šituo žmogumi.

J.Razma. Šiuo metu Konstitucijoje plačiai įformintą teisinio imuniteto klausimą reikia siaurinti. Keistai atrodo, kai teisminio ar ikiteisminio tyrimo nusipelniusiam piliečiui tapus Seimo nariu reikia leidimo, kad tyrimas būtų tęsiamas. O jeigu tas Seimo narys yra svarbiausias proceso dalyvis, kaip procesas vyks be jo? Taip gali sulaukti ir senaties.

V.Žiemelis. Nesulauks. Bus laiko įvykdyti teisingumą. Nėra tragedijos.

J.Razma. Nereikia išlygų ieškoti per tą senaties skaičiavimo laiką. Aišku, kad per platus yra tas teisinis imunitetas, kuris galbūt atėjo iš laikų, kai buvo monarchija ir reikėjo tik gimstančius parlamentus, kaip institucijas, bei jo narius apsaugoti nuo susidorojimo ir laisvės atėmimo. Manau, verta pagalvoti apie Konstitucijos pataisą, nustatant apsaugą ypatingesniais atvejais, kai yra sprendžiamas Seimo nario laisvės suvaržymo klausimas. Nors visi prisimename Seimo nario Audriaus Butkevičiaus atvejį, kai Seimas balsavo, kad kalėjime sėdintis pilietis gali išsaugoti Seimo nario mandatą. Dėl to, manau, visuomenė abejos, ar tas imunitetas apskritai reikalingas.

V.Mazuronis. Bet Seimo statute jau yra padaryta išimtis. Ten parašyta, kad išskyrus atvejus, kai Seimo narys sulaikomas darantis nusikaltimą. Todėl aš ir parengiau tą įstatymo pataisą. Aišku, jeigu Seimo Teisės departamentas pasakys, kad reikia keisti Konstituciją, tada reikėtų užregistruoti pataisą dėl Konstitucijos keitimo.

J.Razma. Būtent taip ir pasakys. Prieš šešerius ar septynerius metus bandžiau pateikti Seimo statuto pataisas, siūlydamas, kad patraukimas baudžiamojon atsakomybėn būtų interpretuojamas, kai tai įvyksta teismo stadijoje. Kad būtų suprantama, kaip kaltinimo pateikimas teisme. Deja, Teisės departamentas išaiškino, kad patraukimas baudžiamojon atsakomybėn vis dėlto turi būti suprantamas kaip ikiteisminio tyrimo inicijavimas, ir mano pataisa buvo atmesta. Pagal dabartinę Konstituciją nieko labiau sugriežtinti dėl Seimo narių teisinės neliečiamybės atėmimo proceso neįmanoma. Tačiau galime pradėti diskusiją dėl Konstitucijos pakeitimo: ar reikia Seimo nariams tokio griežto imuniteto. Manau, jei ir liktų kokia nors apsauga, tai tik tuo atveju, kai norima suvaržyti Seimo nario laisvę - sulaikyti, uždaryti. O galimybė pradėti ikiteisminį tyrimą be Seimo balsavimo gali būti tikrai nustatyta Konstitucijoje ir tokius Konstitucijos pakeitimus po skandalingo atvejo, balsuojant dėl E.Lementausko, reikėtų svarstyti.

A.Medalinskas. Konstituciją pakeisti yra sunku, tai ilgas procesas. O jeigu mūsų valstybės tarnybos pasiryš tikrinti ir aukštų politikų veikos skaidrumą, ne tik savivaldybės lygiu, tai kas nors iš Seimo narių gali ir pakliūti. Ar nebūtų vėl po panašaus balsavimo Seime nepasiryžta panaikinti teisinė neliečiamybė? Ar yra dar kitų, tarpinių kelių, kol bus apsispręsta keisti Konstituciją, kad Seimas po panašaus balsavimo negriūtų į purvą?

J.Razma. Tokiais atvejais kaip E.Lementausko, manau, galime susitvarkyti ir Seimo statuto lygmeniu. Jeigu būtų balsuojama ir balsų dauguma būtų paranki įtariamajam, tai, aišku, toks sprendimas negali būti atšaukiamas. Tačiau E.Lementausko atveju buvo kitaip: didžiule balsų persvara nuspręsta leisti pradėti teisminį nagrinėjimą, bet nebuvo reikiamo 71 balso. Tad būtų svarbu pakeisti Statutą taip, kad balsavimas būtų kartojamas, siekiant, kad dalyvautų daugiau Seimo narių. Vis dėlto aš būčiau ir už Konstitucijos keitimą. Negali Seimas įsijausti į teisėjo vaidmenį. Todėl reikia keisti Konstituciją.

J.Olekas. Bet tada reikia taisyti ir punktą, susijusį su teisėjų imunitetu.

V.Žiemelis. Ir prokurorų. Kaip dabar generalinis prokuroras gali apsiginti nuo kaltinimų neskaidria veikla? Iki šiol aukštų pareigūnų skaidrios veiklos kontrolė yra labai silpna Lietuvos teisėsaugos vieta. JAV ir kitose valstybėse tam sukurta specialiojo prokuroro institucija. Toks prokuroras galėtų tirti ir Seimo nario, ir teisėjų, ir tų pačių prokurorų galimus nusižengimus.

 

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"