TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar šis kelias tikrai į Vakarus?

2011 09 15 0:00
Petro Malūko nuotrauka

Smetoniškoje Lietuvoje patogiausia, patikimiausia ir pigiausia kelionė į Europą buvo geležinkeliu - sėdęs vakare į traukinį Kaune, ryte išlipdavai Berlyne (greitis būdavo 80-90 km/val.). Lietuva tikrai buvo Europos dalis. Atkūrus nepriklausomybę, be perstojo keitėsi valdančiosios partijos ir jų šūkiai, bet pakanka pabandyti pasiekti traukiniu Varšuvą, kad suprastum - per dvidešimt metų šia linkme nieko nepadaryta, esame izoliuotas užkampis. Europos Sąjungos (ES) anklavas.

Keliauti traukiniu - smagu ir romantiška. Bet tik ne tada, jei iš Lietuvos į Vakarus važiuojama vieninteliu ten vedančiu geležinkelio koridoriumi - per Lenkiją. Sunku patikėti, bet XXI amžiuje kelionė iš Vilniaus į Varšuvą trunka visą dieną.

Trijų keleivinių vagonų traukinukas iš Vilniaus Lenkijos link pajuda prieš vidudienį. Jis veža tik iki Šeštokų, o kelionė trunka lygiai 3 valandas. Šeštokuose reikia išlipti ir persėsti į kitą traukinį, kuris stotyje pasirodo maždaug po 20 minučių. Jis per beveik 7 valandas nuveš į centrinę Varšuvos stotį. Iš ten traukiniu galima pasiekti kitas Europos šalis - pasirinkimas tikrai didelis. O jei iki kito traukinio išvykimo rasis kelios laisvos valandos, nebūtina visą tą laiką tūnoti stotyje. Mat ji įsikūrusi centrinėje Lenkijos sostinės dalyje, kur gyvenimas tiesiog verda, todėl galima pasivaikščioti po Varšuvą ar užsukti į greta esantį prekybos ir pramogų centrą. Aplankyti kultūrinius objektus vargu ar pavyks, nes traukinys iš Vilniaus atvyksta vakare, apie 9 valandą vietos laiku, kai valstybinės įstaigos jau užvėrusios duris.

Lietuvių nematyti

Bet prieš tai, kad iš Vilniaus atsidurčiau Varšuvoje, turėjau apsišarvuoti ištverme ir kantrybe. Pirmuosius nuovargio ženklus pajutau jau važiuodamas traukiniu iš Vilniaus į Šeštokus. Nors kelionė trunka tik 3 valandas, išsėdėti kėdėje nėra paprasta. Vadinamieji minkštasuoliai ne tokie jau minkšti, po kelių kelionės valandų nenoromis pradedi muistytis arba vaikštinėti iš vieno vagono į kitą.

Šeštokuose įsėdęs į lenkišką traukinį apsidžiaugiau - krėslai čia minkštesni ir patogesni. Beliko įsitaisyti ir paėmus į rankas knygą toliau leistis į kelionę. Tačiau sąstatui pajudėjus apėmė keistas tuštumos jausmas - aplink beveik nematyti žmonių, tik kartais iš vieno vagono į kitą kulniuojantys konduktoriai, tarytum keliautum vietinio užkampio siauruku, o ne tarptautiniu maršrutu. Keleivių migracija prasidėjo tik gerokai nutolus nuo Lietuvos, Balstogės stotyje. Akivaizdu, kad traukiniu į Lenkiją lietuviai važiuoti vengia. Įtarimus patvirtino dar Lietuvoje sulipę keleiviai - iš keliolikos į Lenkiją susiruošusių važiuoti keleivių pusė buvo čečėnų tautybės, kiti, sprendžiant iš mantos ir tarpusavio bendravimo, - į tėvynę grįžtantys lenkai.

Tiesa, sutikau net vieną angliškai kalbantį užsienietį, kuris desperatiškai blaškėsi po Šeštokų stotį ir vis klausinėjo, ar čia tikrai atvažiuos traukinys, vežantis į Varšuvą. Matyt, nedidelė stotis ir vienintelis joje stovintis sąstatas jam kėlė įtarimų, ar tai tikrai kelias, vedantis į Vakarus.

Europos Sąjungos anklavas

Kelionė nuo Šeštokų iki Varšuvos trunka kone visą darbo dieną, nors atstumas tarp šių miestų važiuojant traukiniu - ne daugiau kaip 400 kilometrų. Per tas 7 valandas, praleistas "ant bėgių", nenoromis pradedi suprasti, kodėl tautiečiai nemėgsta keliauti po Europą traukiniais, o Lietuvą vadina anklavu, izoliuotu nuo Senojo žemyno. Savotišku ES Kaliningradu.

Paaiškinti šį fenomeną nesunku - tiesiog neturime patogaus susisiekimo geležinkeliu, tad važiuoti traukiniu iš Vilniaus į Varšuvą (o iš ten ir į kitas Europos sostines) gali tik arba labai ištvermingi avantiūristai, arba marias laiko turintys keliautojai. Kitais atvejais rinktis traukinį kaip susisiekimo priemonę - didžiausia nesąmonė, nes 10 valandų dundėti bėgiais (ką jau kalbėti apie nepatogų persėdimą Šeštokuose) nėra šiuolaikiniam žmogui priimtinas būdas keliauti.

Du kartai - per daug

Kai po 10 valandų kelionės pagaliau išlipau centrinėje Varšuvos stotyje, apėmė neapsakomas palengvėjimas. Nors ausyse dar zvimbė dundančių bėgių garsas ir traukinio stabdžių cypimas, žinojau, kad varginanti kelionė pagaliau baigėsi. Tačiau jei būtų reikėję iš Varšuvos tęsti kelionę į Europos gilumą, matyt, būčiau nusispjovęs ir bėgęs ieškoti artimiausios autobusų stoties arba oro uosto.

Vaikštinėjant po stotį ramybės nedavė vienintelis klausimas - kodėl technikos stebuklų amžiuje norėdamas įveikti traukiniu kiek daugiau nei 500 kilometrų atstumą turiu net dešimt valandų dundėti vagone? Net automobiliu ar autobusu, važiuojant ne tuščiais lenkiškais keliais, Varšuvą galima pasiekti per gerą pusdienį. Čia prisiminiau draugų porą iš Ispanijos, kurie kadaise pasakojo, kaip išmaišė visą Pietų Europą traukiniais - greitai, patogiai, nebrangiai. Apėmė saldus pavydas.

Grįžti atgal į Lietuvą traukiniu neberizikavau. Purtė vien nuo minties, kad vėl 10 valandų teks prakiurksoti vagone. Susiradau autobusą, vežantį į Vilnių, ir po 7 valandų jau buvau gimtosios sostinės stotyje.

Milijardinis miražas

Kad ir kieno rankose atsiduria Lietuvos valdžia, ji jau 20 metų postringauja, kaip svarbu turėti patogų susisiekimą geležinkeliu su Vakarais. Kaip burtažodis nuolat kartojamas projekto "Rail Baltica" pavadinimas, kurį įgyvendinus esą skrietume traukiniu su vėjeliu, o Lenkijos ar Vokietijos sostines pasiektume greičiau, pigiau ir patogiau, nei važiuodami automobiliu.

Tačiau politikų kalbos apie tai, kad europinės vėžės projektas sėkmingai stumiasi į priekį, labiau primena ne tikrovę, o miražą. Ir nesvarbu, kad prieš mėnesį tautai buvo pompastiškai ir su fejerverkais pristatytas 7,5 kilometro ilgio rekonstruotas geležinkelio ruožas Šeštokai-Mockava, kainavęs beveik 22 mln. litų. Nors ir šios valdančiosios koalicijos saulė jau slenka vakarop, jos visos kadencijos triūso transporto sektoriuje rezultatas- tik šie vargani 7,5 kilometro bėgių kelio. Dėl to kelionė iš Vilniaus į Varšuvą nė kiek nesutrumpėjo.

Ekspertai skaičiuoja, kad visas "Rail Balticos" ruožas Lietuvoje kainuos 2 mlrd. litų ar net daugiau. Planuojama, kad 2013-aisiais europinė vėžė sieks Kauną, o 2015-aisiais bus nutiestas visas Lietuvoje planuojamas "Rail Balticos" ruožas, kurio ilgis - 335 kilometrai. Tačiau net ir po šių grandiozinių darbų nėra garantijų, kad keliauti traukiniu iš Lietuvos į Vakarus taps patogu ir greita.

Lenkams neaktualu

Geležinkelio paslaugų asociacijos GELPA narės, bendrovės "Vestaka" valdybos pirmininko Virgilijaus Arlausko nuomone, jei lenkai nesutvarkys geležinkelio ruožo Trakiškiai-Varšuva, o jie to daryti neskuba, nes šis maršrutas jiems nėra prioritetinis, Lietuvoje įgyvendinto ambicingo "Rail Baltica" projekto dalis didelės naudos keliautojams ir verslui (krovinių gabenimui) neduos. "Kas iš to, kad mūsų valdžia garsiai šaukia, jog projektas "Rail Baltica" sėkmingai juda pirmyn, o milijonai litų kišami į vėžės atnaujinimo darbus. Mes Lietuvoje galime nutiesti kad ir auksinius bėgius, bet iš to nebus naudos, jei iniciatyvos neparodys kaimynai lenkai. O jie turėtų iš esmės atnaujinti maršrutą Trakiškiai-Varšuva, kad traukiniai galėtų važiuoti bent vidutiniu 110 kilometrų per valandą greičiu. Tada maršrutas taps patrauklus ne tik Lietuvos keliautojams ir verslui, bet ir Latvijos ar Estijos. Tačiau nepanašu, kad lenkai artimiausiu metu puls investuoti milžiniškus pinigus ir pradės šio ruožo rekonstrukciją. Jiems tai neaktualu, nes ruožas nuo Šeštokų iki Varšuvos lenkams nėra reikšmingas. Tai daugiau vietinio susisiekimo linija, tad ir lenkų požiūris į ją dabar atitinkamas", - LŽ sakė V.Arlauskas.

Atrodo, lenkai ir rusai gali pasirinkti kur kas pigesnį būdą sujungti europietišką ir rusišką (platesnę) vėžę, - keisti ne bėgių kelią, o jam pritaikomus traukinių riedmenis. Pašnekovo teigimu, Rusijos geležinkeliai kartu su Lenkijos atitinkamomis žinybomis rimtai svarsto, kaip iš Maskvos į Varšuvą (atstumas - 1350 kilometrų), panaudojus ispanišką technologiją ir ispaniškus riedmenis, nukakti per 12, o iš Maskvos į Berlyną - vos per 18 valandų. Rusams paleidus šiuos šiuolaikinius traukinius į Vakarų Europą, Lietuva vėl atsidurtų nuošalėje, kaip ir dujotiekio atveju. Dabar, nors atstumas nuo Vilniaus iki Varšuvos yra perpus trumpesnis, kelionė iš Lietuvos sostinės trunka net 10 varginančių valandų.

Bedantė diplomatija

Kad geležinkelio maršrutas Vilnius-Varšuva taptų patrauklus, kelionės laikas turėtų sutrumpėti iki 5 valandų. Tačiau jei lenkai neinvestuos į bėgių kelio atnaujinimą, to pasiekti nepavyks. V.Arlauskas įsitikinęs, kad Lietuvos valdžia, konkrečiai Susisiekimo ministerijos ir Vyriausybės vadovai, užuot bastęsi po Naująją Zelandiją ir kitus egzotiškus kraštus, turėtų mesti visas politines ir diplomatines pajėgas į Varšuvą bei Briuselį ir įtikinti kaimynus atnaujinti esamą infrastruktūrą. Vėliau prie šio projekto galėtų prisidėti ir rusai. "Pirmiausia, ką turi padaryti mūsų politikai, - skuosti į Briuselį ir ten bandyti rasti užtarimą. Kitaip sakant, svarbiausia užduotis - bendromis jėgomis įtikinti lenkus, kad jie atnaujintų geležinkelio maršrutą Trakiškiai-Varšuva, nes tai vienintelis kelias, jungiantis Lietuvą su Vakarais. Be to, prijungus prie šio projekto Sankt Peterburgo regioną, jis taptų ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai naudingas, keleivių ir krovinių srautas iš Rusijos šiaurinės dalies į Europą padėtų mažinti ir infrastruktūros išlaikymo sąnaudas", - tvirtino V.Arlauskas.

Po šimto metų ir anapus begalybės

Iš nuobodulio tuščiame vagone skaičiavau: nuo Vilniaus iki Šeštokų yra 198 km, nuo Šeštokų iki Varšuvos - 380 km, iš viso - 578 km. Jeigu kiekvieną Seimo kadenciją, kaip šią, bus rekonstruojama 7,5 km geležinkelio, per metus - 1,875 km. Taigi europinė vėžė Vilnių su Šeštokais sujungs po 105,6 metų. O Varšuvą tokiu tempu pasiektume po... 712,5 metų. Planai anapus begalybės.

Nei keliaudamas traukiniu į Varšuvą, nei grįždamas namo autobusu, niekur Lenkijoje į Lietuvos pusę nemačiau nei atnaujinamo geležinkelio darbų, nei mažiausių požymių, kad būtų rengiamasi tiesti elektros tiltą ar dujotiekį. Kas čia, Lietuvoje, kuri politinė partija garsiausiai šaukia apie mūsų nepriklausomybę nuo Rytų? Mane, kaip ir tą sutrikusį vienišą užsienietį Šeštokuose, apėmė nerimas: ar tikrai šis kelias veda į Vakarus?

Vilnius-Varšuva-Vilnius

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"