TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar skalsus genetiškai modifikuotas maistas?

2010 06 09 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Dėl globalizacijos pasaulis tampa vis mažesnis, ir naujausios biotechnologijos pasiekia kiekvieną, sukeldamos tiek visuomenės, tiek politikų susirūpinimą.

Kol eksperimentai su augalais, siekiant padidinti jų derlingumą ir atsparumą įvairiausiems kenkėjams, nebuvo peržengę mokslininkų laboratorijų ir uždarų bandymų sklypelių, kol informacija apie jų poveikį gamtai bei žmonių sveikatai buvo akylai saugoma, nuo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) jautėmės saugūs ir mes.

Šiandien prie apskritojo stalo diskutuoja Europos Parlamento (EP) narys Zigmantas Balčytis, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas dr. Almantas Kranauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė ir žurnalistė Valentina Jakimavičienė.

Kukurūzai, soja, ryžiai, bulvės... Kas toliau?

V.Jakimavičienė. Jau kurį laiką EP jaučiame aktyvėjančias diskusijas dėl GMO skvarbos į mūsų kasdienį gyvenimą. Kas kelia didžiausią Jūsų susirūpinimą?

Z.Balčytis. Esu naujas EP narys, ir nors pirmąjį pusmetį nebuvo lengva susigaudyti gausybėje nagrinėjamų klausimų, labiausiai išryškėjo vienas, kurį Europos Komisija (EK), nepaisydama milijonų žmonių įvairiose Europos valstybėse prieštaravimo, priėmė prieš Lisabonos sutarties įsigaliojimą. EK leido auginti GM "Amflora" veislės bulves. Pradėjau rinkti įvairią informaciją apie GMO. Buvo ir įdomu, ir neramu, nes yra ir labai daug gerų, teigiamų GMO savybių, tačiau yra ir tam tikrų baimę keliančių klausimų, į kuriuos mokslininkai kol kas negali atsakyti. Tai susiję su tam tikromis rizikomis dėl ateities kartų sveikatos. Gyvenimas parodys, ar tikrai pagrįstai nerimauta, bet kol kas neturime atsakymų, kaip GMO gali paveikti kai kurių gyvūnų, kurių pašarams bus naudojami GM augalai, bičių ir kitų vabzdžių elgesį ir būklę, o juo labiau - kokios įtakos turės dabar gyvenančių ir ateinančių kartų žmonių sveikatai. Tarkime, bulvės "Amflora", kurios, kaip teigiama, yra labai krakmolingos ir būtų tinkamos popieriaus gamybai bei pašarams, turi antibiotikams atsparų antigeną. Tai kelia didžiulį ir pagrįstą susirūpinimą. Suprantu, nerealu būtų stabdyti mokslo pasiekimus, tačiau pagrindinis mano tikslas, kad tas GMO traukinys, kuris jau yra pajudėjęs, būtų pastatytas ant tokių bėgių, kurie nekeltų mums baimės ir abejonių. Nenorėčiau, kad mes šiandien kalbėtume, jog reikia stabdyti GMO, ir nemanyčiau, kad tai reikia daryti. Tik aš, kaip vartotojas ir politikas, norėčiau aiškios informacijos, kaip GM maisto produktai gali paveikti mano ir ateities kartų sveikatą, ir kad galėčiau ramia sąžine atsakyti į šiuos klausimus klausiantiesiems.

Kolega iš SAM prieš mūsų diskusiją pasakė, kad visą politiką formuoja Europos Sąjunga (ES), o Lietuvai lieka tik vykdyti tam tikrus sprendimus. Tačiau jeigu mes esame išrinkti atstovauti ES, taip pat ir Lietuvos interesams, manau, turime siekti, jog atsakingos Lietuvos institucijos galėtų pasakyti, kad tam tikri sprendimai yra nepriimtini, o mes, politikai, pajėgtume apginti šiuos sprendimus.

Gerovės siekis ir vartotojo teisė žinoti

V.Jakimavičienė. Globaliame pasaulyje viskas yra labai susiję. Tarkime, 95 proc. sojos pupelių ir 80 proc. kukurūzų JAV, kur karaliauja didžiausias GMO gamintojas "Monsanto", teigiantis, jog tik taip galima išgelbėti pasaulį nuo bado, yra genetiškai modifikuoti. Net jeigu tokie produktai į mūsų valstybės rinką nepatenka tiesiogiai, jie patenka per įvairiausius maisto produktus bei pašarus. ES siekiai - gerovės, vartojimo - irgi panašūs. Išeitų, kad svarstydami, ar įsileisti GMO į ES, mes tarsi abejojame tais iš esmės kilniais ir teisingais siekiais, bandome laviruoti tarp konservatyvaus požiūrio ir pažangos... Ar galima pasirinkti kitą kelią?

Z.Balčytis. Gerovės siekis - sveikintinas. Tačiau jį deklaruoja privačios kompanijos, kurių pagrindinis tikslas - pelnas. Minėtoji kompanija "Monsanto" įgyvendina tarsi iškilų uždavinį - aprūpinti žmones maistu, tačiau ten gyvenančius vietos fermerius išstumia iš jų žemių, jas užvaldo ir apsėja modifikuotomis sojomis. "Monsanto" diktuoja daug keistų dalykų: ūkininkas kaskart turi pirkti iš jų sėklas, nes antrą kartą iš jų derlius neišauga, privalo naudoti ir tos pačios kompanijos parduodamus herbicidus ir t. t. Žodžiu, norom nenorom turi tapti priklausomas. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad Europos gyventojai galėtų maitintis natūraliai išaugintais maisto produktais, kurie evoliucionavo milijonus metų. Tačiau juos puola įvairūs vabzdžiai, bulves graužia pelės. O štai GM bulvių kenkėjai neliečia. Turime gerai pasvarstyti: ar verta mums Europoje eksperimentuoti, jeigu ir be to galime gana neblogai apsirūpinti maisto produktais?

Antra - mažos valstybės, tarp jų Lietuva, ypač saugotinos, nes nėra galimybių užtikrinti tinkamos GMO kontrolės. Kur rasti tokį plotą auginti GM bulves, kukurūzus ar kt., kad 5 kilometrų spinduliu nuo jo nebūtų bityno? Mažoms valstybėms turėtų būti rekomenduojama - neeksperimentuoti. Aišku, pati valstybė turi teisę priimti savo sprendimus.

Tačiau svarbiausia - informacija vartotojui ir GMO žymėjimas, reiškiantis pagarbą jo teisei rinktis. Kai GMO produktus sudėliosime į pažymėtas parduotuvių lentynas, tuomet matysime, ką pirkėjai renkasi.

Ir ne tik apie GMO. Kas Lietuvos žmonėms aiškina, kaip veikia maisto priedai, kad ir sotumo jausmą slopinantis maisto priedas E621? O jų po keletą rasime kiekviename produkte? Anksčiau nebuvo kalbama apie GMO, bet buvo metami didžiuliai pinigai jiems sukurti ir įteisinti. Tarkime, kompanija BASF 15 metų bandė įteisinti GM bulves, nors Vokietijoje prieš GMO vyko didžiuliai protestai. Olandijos mokslininkai kryžminimo būdu išvedė bulvių rūšį, beveik analogišką "Amiflorai", bet įteisinta šita... Gyvename šiuolaikinėje ES valstybėje, žinių visuomenėje, ir tik informacija gali apsaugoti žmones nuo daugelio problemų ateityje. Jaučiu atsakomybę, todėl esu įsitikinęs, jog informacija ir atvirumas yra svarbiausia.

V.Jakimavičienė. Ar galima būtų parašyti, jog EP nariai ir Lietuvos politikai, suvokdami GMO problemą, imasi atsakomybės, kad biotechnologijos būtų plėtojamos protingai, jaučiant atsakomybę už savo piliečių ateitį ir kad Lietuvoje bus laikomasi savos pozicijos, o ne aklai vykdomos ES direktyvos?

Z.Balčytis. ES nepriimami vienašališki sprendimai, be mūsų valstybės atstovų nuomonės. Europos reikalų komitete visi klausimai derinami. Už kitus politikus negaliu sakyti, bet aš pats, Z.Balčytis, manau, kad kol kas nėra užtikrinta GMO auginimo kontrolė, nėra garantijų, kad GM augalai neišplis į aplinką, nesikryžmins su natūraliai augančiais augalais, pagaliau, dar neišaiškintas poveikis žmonių sveikatai juos vartojant maistui arba galvijų pašarams. Dėl viso to jaučiu susirūpinimą ir manau, jog tai labai svarbus klausimas, kurį būtina nuodugniai išdiskutuoti. Sieksiu, kad jis būtų grąžintas svarstyti EK.

Ar biurokratinės užkardos įstengs sulaikyti GMO?

L.Budrys. Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje įteisintos griežtos GM augalų sambūvio taisyklės, o jos yra rimta užkarda norams auginti šias kultūras. Kaip galėtų praktiškai koks nors ūkininkas imtis auginti kad ir modifikuotas bulves arba kukurūzus? Pirmiausia jis turėtų kreiptis pritarimo į Aplinkos ministeriją. Jis turi gauti sertifikatą, kad gali auginti GMO, turėti registruotą žemės sklypą, nuo kurio 5 kilometrų spinduliu nėra bityno. Jis turi sudaryti sutartis su besiribojančių sklypų savininkais, gauti jų sutikimą. Sėklos turi būti laikomos ir transportuojamos atskirai, kad nesusimaišytų su kitų veislių sėklomis ir t. t. Taigi biurokratai savo "šventą" darbą lyg ir padarė. Teko kalbėtis su ūkininkais, jie sako, kad turi pakankamai lietuviškų bulvių veislių. Bet GM veislė gali patekti ir pas mus, aplenkdama visus tuos barjerus, jeigu koks nors žmogelis "dėl įdomumo" parsiveš keletą bulvių lagamine... Mūsų ir VMVT pareiga - kontroliuoti, ar laukuose nėra kukurūzų ar kitų GM kultūrų pasėlių. Man teko šiemet pirkti prancūziškų šviežių bulvių, kurių taip ir nepavyko iškepti - iš viršaus apdegė, o viduje taip ir liko neiškepusios.

V.Jakimavičienė. O kaip dėl labai gražiai geltonai žydinčių, švarutėlių rapsų pasėlių, kurių tiek daug Lietuvoje? Ar jie nėra tokia "netyčia" išplitusi kultūra?

L.Budrys. Kasmet imame 20 mėginių iš laukų, kur kyla įtarimų, kad gali augti GM augalai. Mėginiai tiriami specializuotoje nacionalinėje laboratorijoje. Kol kas neradome, bet kad nėra ar nebus kur pasėta tyčia ar netyčia, negalime garantuoti.

Z.Balčytis. Jūs pasakėte pačią didžiausią problemą - biurokratai labai sugriežtino sąlygas, kad tų bulvių ūkininkai negalėtų auginti. Bet jeigu žmogus norėtų užsidirbti, augindamas bulves krakmolo gamybai... Tai juk susiję su dideliais pinigais. Todėl ir kyla didžiausias nerimas, kad Lietuvoje gali atsirasti neoficialių augintojų, kurie apeis visą kontrolės mechanizmą, niekieno neįtariami. Taigi mūsų uždavinys - pakeisti GMO auginimo principus ir kontrolę. Turėtų būti didžiuliai aptverti ir griežtai saugomi GM kultūrų plotai, produktai su GMO būtų ženklinami atitinkamomis etiketėmis, ir kad tie reikalavimai būtų vienodi visiems - ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, ir Bulgarijoje, kurioje, beje, už šių kultūrų auginimą nustatytos didžiulės bausmės. Ir tegul atveža tą produktą į Lietuvą, tačiau - tik tinkamai paženklintą, tik sumokėję atitinkamus mokesčius. Aš matau tokią ateities perspektyvą - informacijos ir kontrolės, o ne vien draudimų, dėl kurių būtume apkaltinti biotechnologijų mokslo pažangos stabdymu primityviausiu būdu.

L.Budrys. Visiškai sutinku, kad draudimas ar slėpimasis nieko gero neduoda. Pati didžiausia GMO grėsmė - ekologinė. Kas bus, kai GM augalai pradės kryžmintis su natūraliai augančiais, kaip pasikeis jų ekosistema? Kaip tai paveiks vabzdžius ir dirvožemį? Tai nerimą keliantys ir atskirų diskusijų reikalaujantys klausimai.

Lietuvoje sukurta GMO valdymo sistema prieš keletą metų buvo įvertinta kaip viena geriausiai veikiančių. ES šalyse yra per 2 tūkst. GMO bandymų laukų, daugiausia - Prancūzijoje. Jų nėra septyniose ES šalyse, tarp jų - Lietuvoje. Į mus tris kartus kreipėsi įvairios bendrovės, tarp jų ir "Monsanto", kuri norėjo atlikti bandymus, tai yra išleisti į aplinką kukurūzus, bulves. Nė vienas leidimas nebuvo duotas. Jau kelinti metai tokių prašymų neturime, bet esame išdavę devynis leidimus Lietuvos mokslo institucijoms tirti GMO uždarose patalpose, laikantis specifinių reikalavimų. Nors kai kam GMO atrodo didžiausias baubas, man teiginys, kad mums visai nereikia GMO, nepriimtinas. Kad ir dėl to, kad daugiausiai pačių stipriausių vaistų, gydančių sunkiausias ligas, sukurta būtent genų inžinerijos pagrindu.

Ar sulauksime gydymo... bulvėmis

Z.Balčytis. Bet būtų negerai, jei vietoje vaistų gydytojas išrašytų bulvės gabalą arba jeigu valgytume GM bulves, atsparias antibiotikams, o susirgę nebeturėtume kuo gydytis.

A.Kranauskas. SAM laikosi maksimaliai atsargios pozicijos GM maisto atžvilgiu, ir EK Lietuva balsuoja "prieš". Tačiau tai negali nulemti sprendimų, išduodant leidimus maistui naudoti GM produktus. Šiuo metu tokių yra keletas: sojos, rapsai, kukurūzai, cukriniai runkeliai.

V.Jakimavičienė. Bet juk tai - kasdieniai produktai: aliejus, margarinas, cukrus, konditerijos gaminiai... Be abejo, dalis žmonių pastaraisiais metais stengiasi maitintis kuo sveikiau, ieško ekologiškų produktų. Tačiau šiuo metu, kai daliai žmonių Lietuvoje stinga lėšų kasdieniam maistui, tokių - mažuma. Pagaliau, net ir tam tikros pastangos ne visuomet padeda išvengti GMO maiste dėl informacijos trūkumo. Kaip paprastam pirkėjui atskirti, kurie produktai pagaminti iš GM augalų? Tarkime, vienos šeimininkės perka tik alyvų aliejų, nes jis joms skaniausias ir atrodo sveikiausias, o kai kurios pirmenybę atiduoda pigesniam rapsų arba sojų aliejui.

A.Kranauskas. Teisingai, pagal riebiųjų rūgščių santykį alyvų aliejus yra pats geriausias ir palankiausias organizmui. Vienas pagrindinių GM produktų požymių - jie gerokai pigesni. Tačiau tai nereiškia, kad GM produktai yra nesaugūs. Prieš patekdami į rinką, jie gerai ištiriami. Jeigu produktas praėjo pro labai griežtą Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) filtrą, vadinasi jis yra saugus. Kas kursto baimę? Komerciniai šaltiniai internete, kur pateikiama baimę kelianti informacija. O baimė yra stipriausias narkotikas, su jos pagalba galima pasidaryti didžiulius pinigus. Pasvarstykime: genas - tai labai elementarių DNR dalelių - nukleotidų seka, nulemianti vienokią ar kitokią ląstelės dalijimosi metu pasikartojančią organizmo savybę. Kaip ir šachmatų figūros - išdėstytos lentoje tam tikra tvarka, gali reikšti šachą, o jeigu jas paimsime ir be tvarkos sumesime į krūvą, nereikš nieko. Baltymus, angliavandenius ir kitas maisto medžiagas organizmas rezorbuoja tik suskaidytas iki elementariausių dalelių - amino rūgščių, tarsi atskirų šachmatų figūrų. Genai niekada nerezorbuojami kaip tokie ir niekada neįsilieja į kito organizmo genetinę sistemą. Vadinasi, su maisto produktais pasisavinami genai žmogaus organizmui nekelia jokios rizikos, išskyrus tai, kad nauji augalai, gyvūnai, kurių anksčiau nebuvo, kaip naujos rūšys, kai kam gali sukelti alergiją. Beje, kodėl žmonės nebijo kancerogenų, kurių kasdien gausiai gauna gerdami kavą, valgydami rūkytą dešrą ar žuvį, keptą mėsą? Todėl, kad žmonėms būdinga bijoti naujų, jiems nepažįstamų dalykų. Tai natūralu. Bijojo garvežio, telefono, dabar bijo GMO. Gaila, bet Lietuva neišnaudojo unikalios galimybės. Jeigu prieš stodama į ES būtų pasiskelbusi šalimi be GMO, turėtų geriausią apsaugą ir didžiulį politinį pranašumą prieš visą Europą. Dabar, kai Lietuva jau užpilta GMO (ypač - pašarais), jų neišvarysime. Jeigu manom, kad Lietuvoje yra tik keletas paminėtų legalių GMO, tai, ko gero, klystame. Nuolat atsiranda naujų vaisių ir daržovių rūšių parduotuvėse - tai mandarinai su atšokančia žievele, tai arbūzai be sėklyčių... Kodėl neskelbiama, kad tai GMO? Nes nėra galimybės to įrodyti, nėra genų bibliotekos, kurioje būtų surašyti nemodifikuoti genų standartai. Apie savo sukurtus GMO skelbia tos kompanijos, kurioms tai naudinga, nes jos gamina ne tik pesticidus, bet ir jiems atsparius GM augalus. Dvigubas "biznis".

Ar nekvepiančios braškės yra genetiškai modifikuotos? Patikrinti negalima...

V.Jakimavičienė. O kaip nustatoma, ar augalas genetiškai modifikuotas?

L.Budrys. Laboratorijos ir genų inžinerijos tyrimai brangūs, reikia turėti genų sekos etaloną ir nustatyti, kokia jo dalis iškirpta.

V. Jakimavičienė. Ar Lietuvoje yra tokia galimybė? Kaip tikrinama, ar produktai, įvežami iš trečiųjų šalių, nėra GM?

V.Jarošienė. Maisto ir veterinarijos tarnyba jau beveik dešimt metų kontroliuoja į rinką įvežamus GM maisto produktus. Nacionalinėje laboratorijoje įsteigtas GMO skyrius nuo 2004 metų geba ištirti ES patvirtintais metodais įteisintų augalų -2 veislių sojų, 6 veislių rapsų, per 17 veislių kukurūzų, medvilnės, skirtos aliejui, ryžių, linų, bulvių produktus. Laboratorijoje dirba kompetentingi, tarptautiniu lygiu vertinami specialistai. Jau nuo 2003 metų Lietuvoje veikia Reglamentas dėl maisto ir pašarų ženklinimo, kuriame numatyta, kad maistas, turintis 0,9 proc. GMO, turi būti ženklinamas. Vartotojai gali būti ramūs, tikriname visus produktus, kurie kelia įtarimą dėl GMO. Jeigu bet kokio gaminio sudėtyje yra sojų, rapsų, kukurūzų, ir kyla įtarimų dėl jo rizikos, tokia siunta sulaikoma ir tiriama genetinės modifikacijos nustatymui.

Z.Balčytis. Patikinote, kad galime būti ramūs. O kaip dėl tų mandarinų su atšokančia žieve? Kiek Lietuvos VMVT laboratorija, tirianti GMO, turi įteisintų maisto produktų etalonų?

V.Jarošienė. ES nėra įteisinti ir GM mandarinai, ir braškės, ir daug kitų produktų. Mes negalime patikrinti, ar jie genetiškai modifikuoti. Prieš kurį laiką mūsų laboratorijoje akredituota ir GM ryžių, linų nustatymo metodikos. Įvedinėjama pomidorų tyrimų metodika. Įteisinti tyrimų metodus labai brangiai kainuoja, tam stinga lėšų. Vienas tyrimas kainuoja per 600 litų. Laboratorijos plėtimui panaudojome lėšas iš ES struktūrinių fondų paramos.

Mus ypač jaudina vaikų maisto saugumas. Įvežamas iš ES įmonių yra patikimas, bet įvežamą iš trečiųjų šalių, ypač - iš Turkijos, Kinijos, kur GMO labai sparčiai plinta, griežtai kontroliuojame. Neseniai sulaikyta didžiulė siunta - per 60 tonų turkiškų saldumynų, kuriuose rasta GM sojų. Reikalaujame, kad jie būtų pažymėti normalaus regėjimo pirkėjui įskaitomo dydžio šriftu. Norėčiau patikinti, jog informacijos apie GMO yra, tik vartotojai turėtų atidžiau skaityti ir atsakingiau rinktis.

Galima tik pasidžiaugti, kad vaikų darželiuose, mokyklose pagal higienos normas jau anksčiau buvo nerekomenduojama, o dabar ir draudžiama vartoti GM produktus. Tikriname nuolat ir galime konstatuoti, jog tų reikalavimų laikomasi.

Lietuva galėtų priimti nacionalinius teisės aktus, kad viešojo maitinimo įmonių valgiaraščiuose būtų informuojama apie patiekalų gamybai naudojamus GM produktus. Tai, kad politikai domisi šia problema, teikia vilčių, jog ir GMO tyrimams bus skirta daugiau lėšų.

Kas turi teisę nuspręsti už mus?

Z.Balčytis. Po diskusijos esu dar labiau sunerimęs. Netikėjau, kad ir šiandien SAM atstovai taip nuoširdžiai įsitikinę, jog GMO nekelia baimės dėl perspektyvos ir yra nusprendusi už vartotojus - jeigu neturi pinigų, pirksi pigesnį, tačiau GM aliejų arba margariną. Tai ir yra baisiausia, kai kažkas nusprendžia už mus. Kalbant apie gražius GMO augintojų siekius pamaitinti pasaulio skurdžiuosius, tai jie gana veidmainingi - niekas veltui nemaitina net ir tais GMO. Juo labiau mes Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, galime puikiai apsieiti be tų "labai saugių" GMO produktų, kuriais suinteresuotos Prancūzijos, Vokietijos, JAV kompanijos. Juk tai - milijardai į jų biudžetą.

A.Kranauskas. Kodėl nuspręsta? Yra pasirinkimas... Komersantai nusprendė, nes augina tai, kas pigiau, o žmonės nesidomi, neskaito etikečių, kuriose viskas parašyta, ir perka.

Z.Balčytis. Jausdamas atsakomybę norėčiau, kad mes visi susitartume ir pradėtume kurti sistemą, kuri leistų pačiam vartotojui rinktis - parduotuvėse turi atsirasti GMO skyriai, ir jeigu žmogus paliko akinius, tai ir be jų matytų, kur kas padėta.

Mūsų tikslas - patiems gauti ir visiems vartotojams suteikti reikiamą informaciją, jausti atsakomybę už ateinančias kartas ir jų lavinimą, kad jie gebėtų patys rinktis. Valstybėje turi būti sukurta GMO auginimo, kontrolės ir informacijos sistema, kurios, kaip šiandien išsiaiškinome, praktiškai kol kas nėra.

A.Kranauskas. Produktai su GMO ženklinami visoje ES, atskira šalis neturi teisės įsivesti savo individualios ženklinimo sistemos. Atskirų lentynų GMO produktams parduotuvėje idėja Vyriausybėje buvo kelta prieš penketą metų. Tačiau iš EK gautas atsakymas, jog tai diskriminuotų visai saugius produktus, o gamintojai dėl patirtų nuostolių galėtų reikalauti kompensacijų ir t. t.

Z.Balčytis. Per penkerius metus daug kas pasikeitė, todėl privalome veikti. Juo labiau, kad dabar susirūpinę ir tie, kurie išleido GMO džiną iš butelio. Juk ir jų pačių vaikai ir anūkai tai valgo. Susirūpinimą liudija ir mažėjantis GMO laukų skaičius, didėjanti baimė dėl pavojaus ateities kartų sveikatai ir ekologijai. Kol nėra patikimų mokslinių tyrimų, leidžiančių teigti, jog GMO, patenkantys ant mūsų stalo, tikrai yra sveiki ir saugūs, privalome siekti didesnio vartotojų saugumo ir informuotumo bei galimybės rinktis ką valgyti ir kuo maitinti savo vaikus.

Sulaukę argumentuotų mokslininkų atsakymų į šiuos kasdienius klausimus, tą nuomonę galėsime pakoreguoti ir džiaugsimės, kad biotechnologijos prisidėjo ne tik prie didesnės visuomenės gerovės kūrimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"