TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar sostinę gaubs atliekų dūmai?

2007 12 03 0:00
Vilniaus Lazdynų mikrorajono gyventojai protestuoja prieš ketinimą jų pašonėje statyti regioninę komunalinių atliekų deginimo gamyklą. "Mums nusibodo būti eksperimentiniais triušiais, ant kurių išbandomi nuodai", - piktinasi jie.

Vilniaus Lazdynų mikrorajono gyventojai protestuoja prieš ketinimą jų pašonėje statyti regioninę komunalinių atliekų deginimo gamyklą. "Mums nusibodo būti eksperimentiniais triušiais, ant kurių išbandomi nuodai", - piktinosi jie.

Daugiau kaip 5 tūkst. Lazdynų bendruomenės narių pasirašė laišką šalies prezidentui Valdui Adamkui, Vyriausybei, Aplinkos ministerijai, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir sostinės savivaldybei.

Lazdynų žmonės pasigedo viešų diskusijų apie atliekų deginimą. Jų nuomone, slaptai "stumdami" deginimą valdininkai siekia pritarti brangiausiam atliekų tvarkymo būdui.

Pasak lazdyniečių, aplinkosaugininkai nesugeba apginti šio ir kitų sostinės rajonų nuo dvoko, kuris sklinda iš UAB "Vilniaus vandenys" nuotekų dumblo aikštelių bei medicininių atliekų deginimo įmonės Gariūnuose. Šią smarvę papildo trečios termofikacinės elektrinės dūmų smogas.

"Jeigu Aplinkos ministerija nesuvaldo situacijos dabar, tai kas įtikins, kad bus kontroliuojamas deginant atliekas susidarantys kancerogeninių ir kitų nuodingų medžiagų išmetimas?" - klausiama laiške.

Priminusi, jog atliekų deginimas neigiamai veikia klimato kaitą, Lazdynų bendruomenė siūlo teikti pirmenybę pažangesniems ir ekologiškesniems atliekų tvarkymo būdams, ypač atliekų rūšiavimui ir antriniam panaudojimui, kaip nurodoma ir Europos Sąjungos (ES) Atliekų tvarkymo direktyvoje.

"Tai, kad aplinkos ministras ir Vyriausybė nepaiso ES pažangios aplinkosaugos politikos, ekonominės logikos, ignoruoja visuomenės nuomonę, stengiasi parūpinti ES finansinę paramą atliekų deginimu suinteresuotiems verslininkams, skatina manyti, jog jie atstovauja tam tikros verslo grupės, bet ne visuomenės interesus", - baigia savo laišką šalies vadovams Lazdynų bendruomenės nariai.

Kuo nusikalto Lazdynai?

"Lazdynų žmonės stebisi, kodėl mikrorajonas, kadaise laikytas prestižiniu, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pateko į valdžios nemalonę: netoli sukoncentruota tiek daug teršiančių įmonių, jog tarsi specialiai būtų norima mus išnuodyti", - sakė Lazdynų seniūnas Algis Strelčiūnas.

Kitapus Neries neseniai pastatyta medicinos atliekų deginimo įmonė. Pasak Lazdynų žmonių, vakarų vėjai nuo jos atneša deginamų žmogaus kūno dalių, kurios buvo amputuotos medikų operacinėse, dvoką. Stipriausias jis naktimis - Lazdynų gyventojai įtaria, jog tada dūmų valymo filtrai išjungiami. Šią įmonę ketinama netrukus išplėsti - deginti joje ir pavojingas atliekas.

Šią vasarą dvokė ir kitapus Neries kaupiamas Vilniaus valymo įrenginių nuotekų dumblas. "Net langų negalėdavome praverti", - piktinosi žmonės. Dabar šalta, todėl smarvės kiek mažiau.

Viliojo pažadais

Praėjusią savaitę Lazdynų seniūnijoje vietos gyventojai susitiko su Vilniuje įsikūrusios UAB "Cowi Baltic", kuri vertina būsimos atliekų deginimo įmonės poveikį aplinkai, atstovais. Šiame susitikime kritikos įmonės iniciatoriams negailėjo ne tik lazdyniečiai, bet ir sostinės savivaldybės vicemeras Arūnas Štaras bei Vilniaus visuomenės sveikatos centro medikai.

"Cowi Baltic" Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vadovė Dana Bagdonavičienė aiškino, kad deginti atliekas numatyta Seimo ir Vyriausybės patvirtintose Energetikos ir Atliekų tvarkymo strategijose. Esą netgi nurodyta pastatyti atliekų deginimo įmones Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose šalies miestuose. Jau rengiama ir Klaipėdos atliekų deginimo įmonės poveikio aplinkai vertinimo programa.

Pasak D.Bagdonavičienės, įmonė, kurioje bus galima deginti beveik visas, net ir nerūšiuotas atliekas, sudarys konkurenciją naujajam Kazokiškių sąvartynui ir atitolins naujo būsimo šiukšlyno statybą, nes gerokai sumažins atliekų srautą, kartu sumažėtų priklausomybė nuo importuojamo kuro. "Be to, šioje įmonėje būtų galima sudeginti valymo įrenginių dumblą, kurio smarve skundžiasi Lazdynų ir kitų miesto rajonų žmonės", - viliojo "Cowi Baltic" atstovė.

Tačiau ji negalėjo atsakyti, kiek kainuos pastatyti šią įmonę, kiek kainuos sudeginti joje toną atliekų ir kiek padidės gyventojų mokesčiai už atliekų tvarkymą.

Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis interviu LŽ informavo, kad pradėjus deginti atliekas mokesčiai už jų tvarkymą padidėtų mažiausiai 3 kartus.

Savivaldybės neklausė

"Vilniaus savivaldybė šio nusikalstamo projekto netvirtins. Reikės su bendrovių "Rubicon group" ir "Vilniaus energijos" vadovais išsiaiškinti, kokius jie čia daro eksperimentus ir kodėl, net nepaklausę žmonių, bando prastumti šį projektą", - susitikęs su Lazdynų gyventojais pareiškė Vilniaus vicemeras A.Štaras.

Jis tvirtino, jog miesto savivaldybė apie šį projektą nebuvo informuota. "Jį rengusi verslo grupė dirbo slaptai, "aplinkui", o juk miesto šilumos tinklai - tai savivaldybės turtas. Jis išnuomotas penkiolikai metų bendrovei "Dalkia", tačiau sutartyje nė žodžio nėra apie atliekų deginimą. Savivaldybė neleis, kad būtų nepaisoma nei jos turto, nei miesto gyventojų", - kalbėjo vicemeras.

Jo nuomone, ankstesnė miesto valdžia galbūt specialiai vilkino valymo įrenginių dumblo utilizavimo įrenginių statybą - šitaip "ruošė dirvą" deginimo įmonei. "Vasarą buvo jūsų kantrybės išbandymas, kad prisiuostę smarvės sakytumėt: geriau jau tegul stato tą gamyklą ir degina dumblą, nesvarbu, kiek kainuos", - spėjo A.Štaras.

Kadangi deginti atliekas yra brangu, pasak vicemero, mokesčių mokėtojams tektų padengti gerokai padidėjusias atliekų tvarkymo išlaidas. "Mokėtume visi, ir brangiai", - įspėjo A.Štaras.

Kas finansuotų atliekų deginimo įmonės statybą? Ar tam būtų panaudoti ES pinigai? Šiame susitikime dalyvavęs Lazdynuose išrinktas Seimo narys Gintaras Steponavičius sakė klausęs šito aplinkos ministro Arūno Kundroto, ir šis atsakęs, jog dėl europinių fondų paramos tokioms įmonėms dar neapsispręsta. Tačiau parlamentarė Vilma Martinkaitienė LŽ tvirtino žiniasklaidoje mačiusi A.Kundroto žodžius, jog atliekų deginimo įmonės europinę finansinę paramą gaus.

Pritaiko sau

Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytoja Asta Razmienė pasakojo aptikusi Poveikio aplinkai vertinimo programoje daugybę neaiškumų ir nutylėjimų. Gydytoja stebėjosi, kad Lietuvoje analogiškų įmonių statybos dokumentai rengiami slapčiomis, o paskui visuomenė "pastatoma prieš faktą".

"Galimybių studiją, poveikio aplinkai vertinimo programą ir kitus dokumentus rengia tas pats subjektas, kuris yra suinteresuotas "prastumti" savo sumanymą. Pritaiko viską sau ir dirba kaip nori", - piktinosi A.Razmienė. Jos nuomone, Seimui reikia pašalinti teisės aktuose tokias spragas.

"ES direktyvos nurodo atliekas rūšiuoti - išrinkti tas, kurias dar galima perdirbti. Be to, tarp buitinių atliekų būna ir pavojingų. Įmonės savininkai neturės teisės deginti nerūšiuotų atliekų, už tai gresia baudos. Bet išrūšiavus atliekas nepanaudotų jų liks tik apie 30 proc., gal dar mažiau, ir krosniai jų gali nebeužtekti. Ką tada reikės daryti?" - klausė A.Razmienė.

"Privataus verslo interesai įrašomi į teisės aktus, po to reikalaujama juos vykdyti", - piktinosi Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotoja Janina Gadliauskienė. Ji priminė, jog svarstant Atliekų tvarkymo strategiją beveik visi Seimo aplinkos apsaugos komiteto nariai iš pradžių pasisakė prieš atliekų deginimą, tačiau netrukus apsigalvojo ir, išskyrus V.Martinkaitienę, šiam atliekų tvarkymo būdui pritarė.

"Tai rodo, jog atliekų deginimo įmonių statyba jau seniai buvo numatyta, tik laukta patogios progos, kol bus priimtas parankus teisės aktas. Greito pelno siekiantiems verslininkams ir jiems talkinantiems politikams nerūpi, kad dėl to kentės ir žmonės, ir gamta", - kaltino J.Gadliauskienė.

Ministras - už

Parlamentarė V.Martinkaitienė LŽ sakė turinti duomenų, jog tokia atliekų deginimo įmonė, kokią numatyta statyti Vilniuje, kainuoja apie 600 mln. litų. "Ir eksploatuoti ją brangu - sudeginti toną atliekų kainuoja apie 300 eurų. Bet, svarbiausia, įvykdžius ES nurodytas atliekų rūšiavimo ir antrinio panaudojimo užduotis, Vilniaus regione liks tik apie 140 tūkst. tonų komunalinių atliekų - perpus mažiau, negu reikia įmonei. Tad kodėl, nepaisant logikos, ją norima statyti, man tebėra neaišku", - svarstė V.Martinkaitienė.

Pasak jos, daugelis išsivysčiusių šalių, kurios anksčiau degino atliekas, to jau atsisako.

Ne vienas LŽ pašnekovas spėjo, jog mūsų verslininkai dabar ir naudojasi proga Vakaruose nebereikalingus ir pasenusius atliekų deginimo įrenginius bei technologijas pigiai nupirkti ir įdiegti Lietuvoje.

"Kol nėra atlikti visi reikiami tyrimai, negaliu vertinti. Tačiau tokios atliekų deginimo įmonės reikalingos Lietuvoje, nes tai yra geriau nei kaupti buitines atliekas sąvartynuose", - taip naująjį būsimą atliekų tvarkymo būdą komentuoja aplinkos ministras A.Kundrotas. Beje, šalies gamtosaugos vadovo kotedžas - toli nuo Gariūnų, Antakalnyje, kurio būsimosios gamyklos dūmai gal ir nepasieks.

Tikisi europinių lėšų

UAB "Cowi Baltic" jau parengė Vilniaus regioninės komunalinių atliekų gamyklos poveikio aplinkai vertinimo programą. Oficialiai to darbo užsakovė - sostinėje įsteigta UAB "Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla". Taigi įmonė dar nepastatyta, o bendrovė jau veikia.

Dokumento įžangoje pažymima, jog poveikis aplinkai vertinamas remiantis konsorciumo "Enprima-Ekostrategija" bei UAB "Ekostrategija" ir UAB "Cowi Baltic" pernai ir šiemet parengtomis galimybių studijomis "Komunalinių atliekų deginimas Vilniuje".

"Jų tikslas buvo atlikti komunalinių atliekų panaudojimo energetinėms reikmėms analizę, pasiūlyti tinkamiausią atliekų deginimo variantą ir parengti reikalingus dokumentus investiciniam projektui finansuoti iš ES struktūrinių fondų", - neslepiama, iš kur tikimasi gauti lėšų įmonei statyti.

UAB "Ekostrategija" priklauso UAB "Cowi Baltic" - pastaroji yra nusipirkusi visas "Ekostrategijos" akcijas. Lazdynų ir Lazdynėlių gyventojams "Cowi Baltic" jau žinoma: ši bendrovė teigiamai įvertino daugiaaukščių namų statybų tarp individualių namų Lazdynėliuose poveikį aplinkai, nors vietos žmonės tuo ir piktinosi.

Kitą savo programos šaltinį - Kauno technologijos universiteto neseniai rengtą atliekų deginimo studiją - rengėjai nutylėjo. Pasak Seimo narės V.Martinkaitienės, šios studijos užsakovė buvo Aplinkos ministerija ir tai mokesčių mokėtojams kainavo apie 300 tūkst. litų.

Pasirinko Gariūnus

Įmonės poveikio aplinkai programoje rašoma, jog būsimoje gamykloje būtų gaminama šiluma ir elektros energija. Per metus būtų pagaminama vidutiniškai apie 50 MW/h šiluminės ir apie 14 MW/h elektros energijos. Šiluma ir elektra būtų tiekiama į šilumos bei elektros tinklus, naudojama savoms reikmėms (apšvietimo, šildymo, administracinėse patalpose, dūmams apvalyti ir t.t).

Tikinama, jog buvo svarstyta keletas variantų, kur statyti šią įmonę - prie UAB "Vilniaus energijos" objektų Baltupiuose, Savanorių prospekte ar Gariūnuose. Pasirinkta vieta Gariūnuose, Vilniaus pietvakariniame pakraštyje, Jočionių g. 13, prie "Vilniaus energijos" trečiosios termofikacinės elektrinės, vietoj dabar ten esančių šiltnamių, mat ten gera inžinerinė infrastruktūra, nesunku prisijungti prie šilumos ir elektros tinklų.

Planuojama įmonė užimtų apie 2 hektarus. Netoli, prie Neries, stūkso Vilniaus vandenvalos įrenginiai. Už maždaug puskilometrio į pietryčius - Jočionių gyvenvietė. Programoje kažkodėl nutylėta, bet mes priminsime, jog netoli, kitapus Neries - Lazdynų, Lazdynėlių, Karoliniškių mikrorajonai, juose gyvena kelios dešimtys tūkstančių žmonių. Būtent į tą pusę nuo Gariūnų pučia vyraujantys vakarų vėjai.

Nė žodžio Poveikio aplinkai vertinimo programoje neradau ir apie tai, kad būsimos atliekų deginimo pašonėje - Gariūnų turgus, kuriame šimtai žmonių.

Pasak programos autorių, mokyklų, ligoninių, saugomų teritorijų bei apsaugos zonų, istorinių, kultūrinių arba archeologinių vertybių planuojamos jėgainės teritorijoje ir šalia jos nėra.

Šlakai nepavojingi?

Įmonė būtų projektuojama 2008 metais, statybos darbus planuojama pradėti 2009 metais. Kiek jie truktų, neužsimenama.

Įmonėje būtų sudeginama 250 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus. "Šis kiekis pasirinktas atsižvelgiant į komunalinių atliekų prognozes. Kol kas nėra aišku, kiek atliekų iš šio kiekio bus išrūšiuojama Vilniaus apskrityje, veikiausiai iki 2023 metų šis kiekis sieks 30-40 proc. bendro susidarančių komunalinių atliekų kiekio", - rašoma programoje.

Be pagrindinio kuro - atliekų, būtų naudojamos ir gamtinės dujos, ypač kai reikėtų paleisti bei stabdyti įmonę, taip pat palaikyti reikiamą degimo temperatūrą. Kartu su komunalinėmis atliekomis būtų galima deginti ir 25 proc. kitokio kuro - durpes, šiaudus, medžio skiedras, pjuvenas, nuotekų valymo dumblą.

Atliekos būtų deginamos ant vadinamųjų ardynų - esą tai vienas efektyviausių kuro deginimo būdų. "Pasirinkta technologija daugeliui metų užtikrins, kad didesnė dalis Vilniaus mieste bei apskrityje susidarančių komunalinių atliekų bus perdirbama išgaunant energiją ir vežamų į sąvartynus komunalinių atliekų sumažės apie 60-80 procentų. Kartu bus padengiama dalis Vilniaus miesto energijos poreikio, iškastinį kurą pakeičiant iš atliekų išgaunama energija", - džiūgauja programos rengėjai.

Dokumento autoriai neslepia, jog sudeginus toną atliekų liktų apie 200 kilogramų šlakų, tačiau juos vadina nepavojingais. "Šlakai galės būti kaupiami paprastame sąvartyne", - rašoma programoje.

Be to, susidarytų apie 40 kilogramų pelenų bei dūmų valymo liekanų. Dėl šio pavojaus nesiginčijama - jas tektų šalinti laikantis pavojingoms atliekoms keliamų reikalavimų.

Sveikatą aptars vėliau

Degant atliekoms išsiskirtų dūmai, kurių sudėtyje gausu kenksmingų cheminių medžiagų - dulkių, rūgščių, sunkiųjų metalų, anglies junginių ir kitokių teršalų. Be to, į aplinką patektų slogūs kvapai ir vadinamosios šiltnamio dujos (metanas, anglies dvideginis). Tačiau kiek jų būtų, kaip jie paveiktų aplinką ir kaip būtų galima jų sumažinti, žadama aptarti kitame dokumente - poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.

"Deginimo įrenginiai bus statomi geriausiais gamybos būdais ir laikantis Lietuvoje galiojančių teisės aktų, todėl emisijos iš šių įrenginių neviršys leistinų normų", - iš anksto garantuojama Poveikio aplinkai programoje.

Tikinama, jog naujoji įmonė neterš nei dirvožemio, nei žemės gelmių, neturės įtakos biologinei įvairovei, nors šiauriau, už maždaug 3 kilometrų, yra Valstybinis griovų geomorfologinis draustinis, kuriame saugomi tipiški bei unikalūs reljefo formų kompleksai, o rytuose - Bukčių miško parkas. Be to, pietuose už 2 kilometrų - saugoma teritorija, Panerių miškas. Tai vienas iš šešių Neries regioninio parko gamtinės buveinės tipų, pasiūlytas įtraukti į saugomų Europoje teritorijų "Natura 2000" tinklą.

Pačia svarbiausia tema - apie atliekų deginimo įmonės poveikį žmonių sveikatai - "Cowi Baltic" dokumente nekalbama, tik parašyta, kad šis poveikis bus įvertintas ataskaitoje. Tačiau programos rengėjams tai nesutrukdė prieiti prie šios išvados: "Įrengus naujus komunalinių atliekų deginimo įrenginius, dėl griežtų aplinkosauginių reikalavimų aplinkos tarša nepasikeis, gali net sumažėti."

Žalos daugiau

Ką apie atliekų deginimą mano mokslininkai? Geologas, gamtos mokslų daktaras Vladas Katinas teigia, jog rasti tokį sprendimą, kad "ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika", labai sunku. Pasak jo, vieni specialistai (daugiausia technikai) mano, kad atliekų deginimas išsprendžia apie 80 proc. jų utilizavimo problemos, kiti (ekologai) - kad būdas deginti yra išvis nepriimtinas.

"Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atliekų deginimas ekonomiškai yra geriausia išeitis. Sudegant kilogramui nerūšiuotų kietų atliekų, gaunama 10-17 tūkst. džiaulių šiluminės energijos (kilogramas akmens anglių išskiria 23 tūkst. džiaulių), kurią galima panaudoti pastatams šildyti, gamybos procesams arba paversti elektros energija", - skaičiavo mokslininkas. Svarbu ir tai, kad deginimas atliekų kiekį, vadinasi, ir sąvartynus sumažina 4-5 kartus.

"Tačiau teigiamus rodiklius niekais verčia daugybė neigiamų. Deginimo įmonės statyba trunka 3-5 metus, jai reikia didelių pradinių kapitalinių įdėjimų. Net geriausiomis aplinkybėmis tokia įmonė atsiperka labai negreitai, dažniausiai yra nuostolinga, todėl valstybė, imdamasi šio projekto, turėtų įsitikinti tokiu būdu gaunamos energijos būtinumu, visapusiškai ištirti objekto poveikį aplinkai", - patarė V.Katinas.

Deginti skirtoms atliekoms paruošti - džiovinti, smulkinti, maišyti su kokybišku kuru (akmens anglimis, mazutu), reikia papildomų energetinių sąnaudų. "Visų svarbiausia - atliekų deginimo įrenginiai - nekontroliuojami cheminiai reaktoriai, kurie patys tampa aplinkos teršimo židiniais. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jie "gamina" pačias toksiškiausias medžiagas, išmetamas į atmosferą - dioksinus, furanus, fenilus ir kitus (apie 64 rūšių) beveik neyrančius organinius junginius.

Visi šie junginiai, tarp jų ir atliekoms būdingas nesudegantis benz-a-pirenas, yra kancerogenai, o dioksinai - stipriausi iš visų žmogaus sukurtų nuodų. Net Švedijoje deginimo įmonės pagal dioksinų išmetimą prilygsta visai metalurgijos pramonei ir autotransportui, o bendras toksinių medžiagų išmetimas į atmosferą iš vieno tokio įrenginio sudaro 25 proc. didelio miesto išmetimo", - vardijo mokslininkas.

Įpiršti jau bandė

Nors sudegant nerūšiuotoms atliekoms jų tūris sumažėja 4-5 kartus, vis dėlto iš 1000 tonų susidaro apie 200-250 tonų pelenų (japonų duomenimis, iš 1 t - 325 kg šlako, 25 kg lakių pelenų, 13 kg dūmų valymo produktų), kurie tiek pat kartų toksiškesni už atliekas ir, suprantama, jiems reikia atitinkamai sudėtingesnių ir brangiau kainuojančių saugyklų.

Griežtėjant aplinkosaugos normatyvams tenka tobulinti dūmų valymo technologiją, kelti degimo temperatūrą iki 1200 laipsnių Celsijaus, o tai vėl didina energetines sąnaudas, 15 proc. brangsta įrengimai, didėja jų užimamas plotas, tik gaunamas efektas yra labai menkas.

"Pakėlus temperatūrą, dalis organinių medžiagų suyra, tačiau toksiškiausi metalai tampa dar lakesni, o pavojingiausios medžiagos (dioksinai, furanai) neišvalomos, nes susidaro ne pakuroje, o kamine dūmams vėstant. Tiesa, patobulinus valymo technologiją, iš dūmų teoriškai galima pašalinti iki 99 proc. metalų, tūkstantį kartų sumažinti dioksinų ir furanų išmetimą, tačiau tada deginimo įmonė ir jos eksploatavimas neapsakomai pabrangsta ir apie jos rentabilumą nėra ko ir kalbėti", - aiškino mokslininkas.

Dėl šių priežasčių, pasak jo, anksčiausiai deginimo technologiją pritaikiusios Danija ir Japonija (iki 1989 metų šios šalys degino 70 proc. atliekų) dabar jos atsisako. Jų keliu pasukusios ir pakartojusios tą pačią ekologijai lemtingą klaidą JAV ir kitos Vakarų Europos šalys (degina 10 ir 30 proc. atliekų) daro taip pat, nes atliekų deginimu vis labiau nepatenkinta visuomenė.

"Matyt, todėl danai jau yra siūlę Lietuvai "neregėtą" atliekų deginimo įmonę tik už 100 mln. JAV dolerių. Jos technologija atitiko pasenusius, iki 1986 metų Vakarų Vokietijoje galiojusius, normatyvus. Šį projektą propagavo tuometinės UAB "Alternatyva" ir "Rūta" (vėliau "Hidora"), vėliau su danais ir švedais sudariusios UAB "Baltijos konsultacinė grupė". Laimė, valdžios vyrams, nuo kurių priklausė sprendimas, tada užteko sveiko proto šio projekto atsisakyti", - prisiminė mokslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"