TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar tautos balsas eina į dangų?

2012 07 17 7:42
ehow.com nuotr.

Atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje bus rengiamas jau vienuoliktas referendumas. Ankstesniųjų istorija byloja, kad tauta tokias iniciatyvas ne taip jau retai ignoruoja arba joms pasipriešina. 

Pirmasis referendumas, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, surengtas prieš daugiau kaip 21 metus. Tuomet prie balsadėžių atskubėję rinkėjai reiškė savo nuomone "Visuotinėje gyventojų apklausoje dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės".

Pastarąjį kartą tautos balsą norėta išgirsti prieš daugiau kaip trejus metus. Visuomenė galėjo patarti dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) darbo pratęsimo, tačiau konsultacinis referendumas neįvyko, nes rinkėjai buvo nepakankamai aktyvūs. Analogiškas likimas ištiko dar du referendumus. Kiti septyni įvyko, tačiau trys baigėsi "nesėkme" - siūlyti pakeitimai sulaukė gyventojų pasipriešinimo.

Panašią baigtį rudenį, per Seimo rinkimus, organizuojamam referendumui pranašauja ne tik istorinis dėsningumas, sietinas su rinkėjų aktyvumo mažėjimu, bet ir referendumus rengiantys rinkimų prievaizdai.

Didžiausio gyventojų aktyvumo iki šiol sulaukė pirmasis referendumas, vykęs 1991 metais. Tuomet savo nuomonę pareiškė beveik 85 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. Už nepriklausomybę balsavo 76,46 proc. žmonių iš bendro rinkėjų skaičiaus. Po metų ne mažiau aktyviai tauta pasisakė dėl SSRS kariuomenės išvedimo ir padarytos žalos Lietuvai atlyginimo ("taip" ištarė 68,95 proc. rinkėjų iš 76,05 proc. dalyvavusiųjų) bei dėl Konstitucijos priėmimo (iš 75,26 proc. balsavusiųjų "taip" pasakė 56,75 proc.).

Per kitus referendumus gyventojų aktyvumas buvo gerokai mažesnis. Pritarta iniciatorių pasiūlytoms nuostatoms dėl stojimo į Europos Sąjungą. 2003-iųjų gegužę už Lietuvos narystę Bendrijoje pasisakė beveik 57 proc. rinkėjų, tačiau jų balsuoti atėjo tik šiek tiek daugiau kaip 63 procentai.

Lygindami įvykusius, bet iniciatorių nenaudai pasibaigusius referendumus, matome, kad aktyviausiai piliečiai reiškė savo nuomonę 1992 metais dėl prezidento institucijos atkūrimo. Tuomet dalyvavo 59 proc. rinkėjų, "taip" pasakė 41 proc. balsavimo teisę turinčių gyventojų.

Du referendumai vyko 1996 metais. Į vieną jų, rengtą Konstitucijos nuostatoms dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo, parlamento rinkimų datos pavasarį nustatymo ir ne mažiau kaip pusės biudžeto skyrimo socialinėms reikmėms, atėjo 52 proc. rinkėjų, tačiau jie nė vieno siūlymo nepalaimino. Neigiamai buvo pasisakyta ir dėl gyventojų indėlių kompensavimo teisingai privatizuojant valstybės turtą. Į šį referendumą atėjo 52,46 proc. rinkėjų, bet "taip" pasakė tik 39 proc. jų.

Kaip rodo neįvykusių referendumų praktika, daugiausia žmonių prie balsadėžių atėjo dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo - 48 proc., tačiau "taip" tuomet ištarė tik 43 proc. rinkėjų. Šiek tiek mažesnio piliečių susidomėjimo - beveik 40 proc. - sulaukė iniciatyva dėl Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo. Už tai 1996 metais pasisakė tik 17 proc. rinkėjų. Mažiausio gyventojų aktyvumo būta siekiant referendumu priimti įstatymą "Dėl neteisėto privatizavimo, nuvertintų indėlių ir akcijų bei pažeistos teisėsaugos". Balsuoti atėjo tik 37 proc. rinkėjų, iš jų "už" pasisakė beveik 31 procentas.

Reikiamo skaičiaus parašų referendumui paskelbti nuo 1995 metų iki šios dienos nepavyko surinkti dėl 16 iniciatyvų. Parašai dėl trijų referendumų dar renkami.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, komentuodamas vakarykštį Seimo sprendimą skelbti patariamąjį referendumą dėl naujosios atominės jėgainės, buvo skeptiškas dėl būsimo rezultato. Pasak jo, iki šiol vykusių referendumų rezultatus nulemdavo pagrindinių politinių jėgų sutarimas teikiamu klausimu. "Jei palaikymo nebūdavo, kaip dėl prezidento institucijos atkūrimo, dėl indėlių grąžinimo, viskas baigdavosi be rezultatų net ir tais laikais, kai dar būdavo didesnis rinkėjų aktyvumas", - pažymėjo VRK pirmininkas.

Z.Vaigausko teigimu, nors šis referendumas, kaip ir dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo, yra konsultacinis, jis - "teisiškai įpareigojantis".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"