TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar vaikystė turėtų derėti su kančia?

2015 03 18 6:00
PSO Europos regiono Smurto ir sužalojimų prevencijos programos vadovas dr. Dinesh Sethi: „Neigiama vaikystės patirtis yra glaudžiai susijusi su lėtinių ligų, socialinių problemų ir ankstyvų mirčių rizika.“ Rimanto Zagrebajevo nuotraukos

Visi mes atėję iš savo vaikystės, ir visa to laikotarpio patirtis yra labai svarbi. Nors ne visada norisi tikėti, bet daugelis suaugusiųjų sprendimų ir pasirinkimų yra nulemti to, kaip su jais elgtasi vaikystėje, kokia ji – laiminga ar nelaiminga – buvo.

Netinkamas elgesys su vaikais yra viena pagrindinių sveikatos netolygumų ir socialinės neteisybės, kurią dažniausiai patiria gyvenantys skurdžioje ir nepalankioje aplinkoje, pasekmių: čia didžiausias vaikų mirtingumas dėl nepriežiūros, čia daugiausia sergančių psichikos sutrikimais, depresija, bandančių žudytis. Neigiama vaikystės patirtis – tiesus kelias į psichikos sutrikimą, priklausomybės ir neinfekcines ligas. Tokioje aplinkoje smurtavimas tėvų perduodamas iš kartos į kartą vaikams, smurto aukos ir pačios kenčia, ir platina smurtą. Viso to ekonominė ir socialinė kaina yra labai didelė, patiriami didžiuliai ekonominiai nuostoliai ne tik dėl visuomenės produktyvumo sumažėjimo, bet ir dėl didėjančių sveikatos bei socialinės apsaugos išlaidų. Todėl PSO ragina visas šalis susitelkus imtis netinkamo elgesio su vaikais prevencijos priemonių..

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuras ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) surengė diskusiją „Netinkamo elgesio su vaikais prevencijos politikos dialogas“. Diskusijoje dalyvavo sveikatos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, PSO Europos regiono biuro Smurto ir sužalojimų prevencijos programos vadovas dr. Dinesh Sethi, PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministras Algirdas Šešelgis, vaiko teisų apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, akademinės ir medikų bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Kaip įvardijo Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė, susirinko žmonės, neformaliai besirūpinantys, kad sumažėtų netinkamo elgesio su vaikais mūsų visuomenėje ir kad ateity mūsų visuomenė būtų sveikesnė.

Mirtys – tik ledkalnio viršūnė

Netinkamas elgesys su vaikais gali turėti sunkių pasekmių, įskaitant priešlaikinę mirtį. Šias problemas pristatė pasitarimo SAM svečias PSO Europos regiono Smurto ir sužalojimų prevencijos programos vadovas dr. D. Sethi: „Europoje kasmet registruojama mažiausiai 850 vaikų iki 15 metų mirčių, tačiau tai - tik ledkalnio viršūnė, net 90 proc. smurto prieš vaikus atvejų neatskleidžiami ir nepatenka į vaiko teisių apsaugos tarnybų akiratį. “

Tyrimų Europoje ir pasaulyje analizė patvirtina smurto paplitimą bendruomenėse: seksualinį smurtą patiria 13,4 proc. mergaičių ir 5,7 proc. berniukų, fizinį – 22,9 proc., o emocinį – 29,1 proc. abiejų lyčių. Nepriežiūros paplitimas taip pat didelis: 16,3 proc. patiria fizinę, o 18,4 proc. – emocinę nepriežiūrą. Nors daugelis šių atvejų nėra sunkūs, tačiau jie gali tęstis ilgą laiką. Neigiamų vaikystės patirčių tyrimas buvo atliekamas aštuoniose šalyse tarp universitetų ir kolegijų studentų. Jų atsakymai rodo, kad savižudybių rizika tarp patyrusiųjų smurtą padidėja net 40 kartų, rūkymo – 3 kartus, narkotikų vartojimo – 6 kartus, alkoholio – 9 kartus, nepilnamečių sekso – 3 kartus. „Neigiama vaikystės patirtis yra glaudžiai susijusi su lėtinių ligų, socialinių problemų ir ankstyvų mirčių rizika“, – darė išvadą ekspertas D. Sethi.

Diskusijos „Netinkamo elgesio su vaikais prevencijos politikos dialogas“ dalyviai.

Apie Lietuvos vaikus

Psichologas dr. Robertas Povilaitis pristatė Vilniaus universiteto mokslininkų atliktą tyrimą, kurio tikslas - nustatyti neigiamos vaikystės patirties pasekmes. Apklausus 1500 studentų pasitvirtino, jog oficialiai registruotų smurto prieš vaikus atvejų skaičius labai skiriasi (per 30 proc.) nuo realybės, o pasekmės yra verčiančios rimtai susimąstyti. Tiriant buvo klausiama apie vaikystėje patirtą fizinį, psichologinį seksualinį smurtą bei šeimos disfunkciją (jeigu kas nors iš šeimos narių turėjo priklausomybių, psichikos sutrikimų, bandė žudytis, kalėjo, vaikas galėjo stebėti smurtą prieš motiną, tėvai buvo išsiskyrę, namie buvo patėvis ar pamotė ir t. t.). Išryškėjo skirtingo tų patirčių paplitimo problema tarp vyrų ir moterų, tarkime, psichologinį smurtą patyrė 6,6 proc. vyrų ir 7,8 proc. moterų, fizinį – 9,4 proc. vyrų ir 7,2 proc. moterų, seksualinį – 3,5 proc. vyrų ir 6 proc. moterų. Tik 30 proc. apklaustųjų nebuvo patyrę jokio smurto, tačiau 8 proc. vyrų ir beveik 14 proc. moterų vaikystėje turėjo net po 4 neigiamas patirtis. Kokios jų pasekmės? Didesnė narkotikų vartojimo, ankstyvo lytinio gyvenimo ir net 13,4 karto - savižudybės rizika.

Dr. R. Povilaitis pateikė pagrindinio šio tyrimo kūrėjo, JAV mokslininko dr. Vincento Felitti išvadą: „Neigiama vaikystės patirtis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis visuomenės sveikatą ir socialinę gerovę.“

Pagal vaiko gerovės indeksą iš 29 ES šalių Lietuva užima 27 vietą.

Pagal Eurobarometro atliktą tyrimą, kiek laiko per savaitę tėvai skiria savo vaikams, Lietuva yra pati paskutinė tarp Europos šalių.

Smurtas liudija silpnumą

„Norint užkirsti kelią smurtui prieš vaikus artimoje aplinkoje reikia rimtų priemonių ir sutelktų pastangų, - sakė SADM viceministras A. Šešelgis. – Blogai, kad tam tikros smurto formos yra toleruojamos, apie jį sužinome tik iš pasekmių. Demografinė padėtis blogėja. Prieš keletą metų turėjome per 600 tūkst. vaikų, dabar jau 100 tūkst. mažiau. Didžiosios dalies vaikų iki 14 metų mirtys – nenatūralios. Smurtas turi įtakos akademiniams pasiekimams, vis daugiau jaunimo nenori nei mokytis, nei dirbti. Tai labai dideli ekonominiai nuostoliai. Turime imtis skubių priemonių. Švedai sako: „Smurtas brangiai kainuoja, o prevencija – sumoka.“ Mes, suaugusieji, privalome suprasti, kad smurtas arba fizinės bausmės - tai tik mūsų nesugebėjimas vaiką paversti sąjungininku ir rasti bendrą poziciją derybomis bei per tarpusavio supratimą. Gauname tūkstančius vaikų skambučių dėl seksualinio smurto, ateinančių metų viduryje turėtų atsirasti centrai seksualinę prievartą patyrusiems vaikams apklausti, ten dirbs specialistai. Institucijų tarytum yra (Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Vaiko gerovės taryba, įvairūs pagalbos centrai), tačiau veiklos dar yra. Ir labai daug.“

Kokia prevencija yra veiksminga?

Praėjusių metų rugsėjo 14 dieną Kopenhagoje posėdžiavęs PSO Europos regiono komitetas priėmė labai svarbų dokumentą – Europos netinkamo elgesio su vaikais prevencijos strategijos veiksmų planą, kuris yra viena strategijos „Sveikata 2020“ ir „Investicija į vaikus: Europos vaikų ir paauglių sveikatos strategija 2015 – 2020 m.“ dalis. Šio plano pagrindinis tikslas – numatyti konkrečias priemones, kad mažėtų bet kokios formos netinkamo elgesio su vaikais.

Dr. D. Sethi nuomone, norint įgyvendinti šios strategijos tikslą – iki 2020 metų 20 proc. sumažinti netinkamo elgesio su vaikais ir žmogžudysčių reikia jau dabar sutelkti sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo, teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos ir bendruomenių bei NVO pajėgas rengiant savo šalies prevencijos veiksmų planą. SAM šiame darbe turėtų imtis lyderės vaidmens. Tarp konkrečių užduočių – pagerinti šalyje situacijos stebėseną, peržiūrėti esamas prevencijos priemones ir įgyvendinti daugiau prevencijos programų, tokių kaip pozityvios tėvystės mokymas, slaugytojų ir šeimų bendradarbiavimas, daugiakomponentės ikimokyklinės programos, fizinių bausmių uždraudimas, mokymas atpažinti seksualinį smurtą, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas ir pan. Tarp efektyvios prevencijos priemonių turėtų būti ir pozityvios tėvystės įgūdžių formavimas, slaugytojos ir šeimos bendradarbiavimas, sveikatos, socialinių darbuotojų, pedagogų mokymai, kaip atpažinti netinkamo elgesio su vaikais požymius ir kaip į tai reaguoti, visuomenės požiūrio į bet kokius smurto pasireiškimus keitimas. „Šių metų rugsėjį Lietuvoje vyks PSO Europos regiono komiteto posėdis. Jame viena iš svarstomų temų galėtų būti bendradarbiavimas tarp įvairių sektorių siekiant derinti netinkamo elgesio su vaikais prevencijos veiksmus. O po trejų metų, 2018-aisiais, turėsime aptarti valstybių ataskaitas, ką pavyko nuveikti šioje srityje. Norisi tikėti, kad Lietuvą galėsime minėti tarp sėkmingų pavyzdžių“, – nuoširdžiai linkėjo dr. D. Sethi.

Visuomenės brandos ženklai

Lietuvoje yra priimta nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programa 2011–2015 metams“, už jos vykdymą atsakinga SADM, Policijos departamentas ir savivaldybės, svarbu į ją įtraukti ir SAM, savivaldybių visuomenės sveikatos biurus, apsvarstyti galimybę taikyti PSO koordinuojamo HBSC (Moksleivių sveikatos ir gyvensenos) tyrimo modulį, kuris leistų įvertinti smurto paplitimą visuomenėje ir stebėti, kaip keičiasi situacija.

Rimantė Šalaševičiūtė.

Ministrė R. Šalaševičiūtė pabrėžė, jog sveikatos apsaugos sistema yra pasirengusi užimti lyderės pozicijas, nes vaikų ir psichikos sveikata nuolat yra dėmesio centre. „Tai, kad užregistruota daugiau smurto prieš nepilnamečius atvejų, yra mūsų visuomenės brandos ženklas, vadinasi, atsibundame iš abejingumo visuomenės ateičiai, – teigė ministrė, turinti didelę darbo vaiko teisių apsaugos srityje patirtį. – Ši Vyriausybė tikrai daug dėmesio skiria sveikatos priežiūrai gerinti: priimta daug teisės aktų dėl psichikos sveikatos, 2014 metų liepos mėnesį patvirtintos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos gairės, asmens sveikatos priežiūros įstaigos jau nuo 2013 metų įpareigotos teikti informaciją apie galbūt pažeistas vaiko teises, nėščiosios moterys konsultuojamos, mokomos pozityvios motinystės pradmenų. Skirta 6,8 mln eurų vaikų psichikos sveikatos gerinimo priemonėms, tarp kurių – savižudybių prevencijos programos integravimas į specialistų rengimo programas, vaikų psichikos sutrikimų gydymo bendrųjų standartų parengimas ir taikymas. Su ES parama įsteigti 5 regioniniai diferencijuotos pagalbos vaikui ir šeimai centrai, kurie turėtų užtikrinti daug geresnį paslaugų prieinamumą. Malonu, jog Valstybės sveikatos komisijoje prie Vyriausybės, kuriai tenka vadovauti ir kurios nariai - visų ministerijų viceministrai, kaskart sulaukiame vis daugiau supratimo, kad kiekviena ministerija gali prisidėti prie savižudybių prevencijos ir prie sveikesnės visuomenės ugdymo.“ R. Šalaševičiūtė įsitikinusi, kad rūpinimasis sveikatos, ypač vaikų, priežiūros reikalais turi tapti vienu pagrindinių visų politikų tikslų.

Užsakymo Nr. VJ-560

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"