TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar valdžia nepiktnaudžiauja paslaptimis?

2011 06 10 0:00
Flickr.com nuotrauka

Net tais atvejais, kai valdžia leidžia mokesčių mokėtojų pinigus sutartims su komercinėmis organizacijomis, aiškinama, kad tokių susitarimų sąlygos ir pasekmės yra paslaptis. Ar tai neatveria galimybių piktnaudžiauti? Ką galima padaryti, kad vis labiau įsišaknijantis įprotis blogus valdžios darbus apgaubti paslapties šydu būtų pažabotas?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma, partijos "Tvarka ir teisingumas" frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis, Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Juozas Olekas, Darbo partijos (DP) frakcijos narė, DP pirmininko pavaduotoja Loreta Graužinienė ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Kam naudojamos paslaptys mūsų valstybėje?

A.Medalinskas. Kaip turėtume vertinti tą mūsų valstybėje vis dažniau pasireiškiantį įprotį viską laikyti paslaptimis, o tos paslaptys yra net kelių rūšių. Suprantu, yra dalykų, kuriuos reikia saugoti kaip valstybės ar kitokią paslaptį. Bet negi viską taip reikia įslaptinti?

J.Olekas: Tų paslapčių valdžios sluoksniuose vis dažniau pasitaiko. Tiek valstybės paslapčių, tiek tarnybos ar komercinių. Kas jas sudaro, apibrėžta Civiliniame kodekse (CK). Šiuo metu vis dažniau naudojama CK nuostata dėl galimų komercinių paslapčių valstybės ir savivaldybių tarnyboje, tačiau ši sąvoka tikrai per plati. Kai dirbau krašto apsaugos ministru, skelbėme net tai, kiek mokėjome už lėktuvus ir laivus. O dabar komercinės paslapties punktas įtraukiamas pasirašant bet kokius komercinius susitarimus savivaldybių, ministerijų ar Vyriausybės lygmeniu.

V.Mazuronis. Valstybinės ir komercinės paslaptys pasitelkiamos savo užpakaliui pridengti, aferoms nuslėpti. Skaičiau garsiąsias 12 Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymų, tad žinau, kokios ten paslaptys. O Seimo komisijoje svarstant klausimą dėl KGB rezervininkų tuometis VSD vadovas Arvydas Pocius uždėjo riboto naudojimo spaudą net ant savo biografijos. Ir naujasis VSD vadovas Gediminas Grina tas 12 VSD pažymų nurodo kaip valstybės paslaptį. Ten gal tik atskirus epizodus verta slėpti. Bet dažniausiai slepiama savo nekompetencija ar kiti dalykai.

J.Razma. Šių 12 VSD pažymų istorija rodo, kad operatyvinių, specialiųjų tarnybų veiklos tyrimo atveju Seimo pozicija galėtų būti ir kietesnė. Juk reikia įgyvendinti parlamentinę kontrolę.

A.Medalinskas. Tai ko trūksta? Jūs esate valdžia. Ir opozicija jus šiuo klausimu galbūt palaikytų.

J.Razma. Trūksta gebėjimo teisiškai tvarkingai aprašyti tuos procesus, teisine kalba kalbant, visus atvejus numatyti, sudėlioti. Tai nėra taip paprasta. Kaip tik keli čia dalyvaujantys Seimo nariai iš opozicijos dirba Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK). Gal jie pasakytų, ko trūksta.

J.Olekas. Tokia yra dabartinės valdančiosios daugumos politinė valia.

A.Medalinskas. O kur jūsų, opozicijos, projektai, kad būtų pažabotas piktnaudžiavimas tomis paslaptimis. Kalbėjome, kad ir savivaldybės jomis ypač piktnaudžiauja. O socialdemokratų, "darbiečių" ar "tvarkiečių" valdomose savivaldybėse tokio piktnaudžiavimo atvejų pasitaiko?

J.Olekas. Manau, visur siekiama kuo plačiau taikyti paslaptis, viską pridengiant valstybinėmis komercinėmis sutartimis. Ypač savivaldybėse.

J.Razma. Nesutinku, kad mūsų savivaldybėse siekiama viską apgaubti paslaptimi. Pasitaiko tokių atvejų, bet jų mažėja. Ir Lietuva šiuo požiūriu atrodo neblogai. Be to, mūsų valdžia įnešė rimtų pokyčių ir dabar tokių užkulisinių susitarimų, kai net valdžios koalicija Gedimino Kirkilo laikais buvo sudarinėjama buvusio Seimo nario Jono Pinskaus pirtelėje, tikrai nebus. Ir viešieji pirkimai tampa vis skaidresni. Dabar visos ministerijos viešųjų pirkimų sandorius skelbia internete. Daug šių pirkimų vyksta per centrinę pirkimo organizaciją, sumažėjo jų iš vieno šaltinio ir neskelbtinų derybų būdu. Lietuva socialdemokratų valdymo laikais užėmė paskutinę vietą Europoje pagal viešųjų pirkimų skaidrumą. Dabar pagal šį rodiklį esame viduryje ir judame toliau.

L.Graužinienė. Esu įsitikinusi, kad reikia iš naujo peržiūrėti Viešųjų pirkimų įstatymo naują redakciją, nes nuolat kaitaliojamas jis prarado savo esmę. Jūs susikoncentravote į Centrinę pirkimų valdymo agentūrą, bet ten jau esama korupcinio pobūdžio problemų. Kai sprogs ta bomba, bus per vėlu.

J.Olekas. Ir aš manau, kad viešieji pirkimai nėra labai vieši. Pavyzdžiui, naujos Kauno arenos statyba. Baigėsi sutartis, šis objektas turėjo būti pastatytas iki gegužės 1 dienos. Neaišku, kodėl pagal naująją viešųjų pirkimų tvarką vėluojant sutvarkyti Kauno medicinos biblioteką naujas viešasis pirkimas neskelbiamas. Galbūt kiti buvo sudarę sutartį? Viešųjų pirkimų tarnyba leido darbus pratęsti ir baigti nesudarius naujos viešosios sutarties.

L.Graužinienė. CK dabar plačiai taikomas norint viską įslaptinti. Ypač daug skundų gauname iš savivaldybių lygmens. Problemų kyla ne tik dėl viešųjų pirkimų. Turime teisę žinoti, kiek buvo sumokėta ir investuotojui, tokiam kaip "Barclays", kuris atėjo į Lietuvą niekam nežinomomis sąlygomis. Tada šie sprendimai apauginami kalbomis, nors galbūt yra visiškai skaidrūs.

J.Olekas. Anksčiau tokių sutarčių dėl įmonės pakvietimo į Lietuvą nebuvo. Jos atsirado tik dabar.

"Barclays" bankas

A.Medalinskas. Užsiminėte apie "Barclays" atėjimą į Lietuvą. Gal tai ir nėra afera, kaip kartais manoma, bet kodėl Vyriausybė slepia šios kompanijos atėjimo sąlygas ir aplinkybes ne tik nuo žiniasklaidos ar visuomenės, bet ir nuo Seimo narių, kurie turi kontroliuoti vykdomąją valdžią?

J.Razma. Viskas buvo paskelbta viešai ir nereikia nieko dramatizuoti.

L.Graužinienė. Tačiau "Barclays" banko atėjimo atveju nematau reikalo ko nors slėpti. Tai turėtų būti paprastas sandoris. Mokesčių mokėtojai turi teisę žinoti, ar teisingai Vyriausybė investavo, kiek lėšų ji išleido norėdama pritraukti užsienio investuotoją.

J.Razma. Valstybė suinteresuota pritraukti investuotoją kuo pigiau, tokie dalykai yra pusiau komerciniai, todėl taikomi tam tikri paslapties elementai. Bet parlamentinė kontrolė yra užtikrinta. Galima ginčytis su ministru, galbūt jis persistengė šiuo klausimu, kada tai atsipirks ir pan., bet tai yra kiti dalykai, kuriuos nesunku išsiaiškinti bendra tvarka.

J.Olekas. Tačiau neįmanoma. To ne kartą klausiau tuomečio ūkio ministro Dainiaus Kreivio. Gerai, kad į Lietuvą ateina stambios kompanijos, bet kodėl mes negalime sužinoti, kiek už tai valstybė sumokėjo iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tada ir kyla įvairiausių minčių. Juo labiau kad premjero patarėjas Mykolas Majauskas pats prieš tai dirbo "Barclays", o mes mokesčių mokėtojų pinigus irgi sumokėjome būtent "Barclays", o ne kokiam nors kitam bankui.

V.Mazuronis. Kas žino, gal savi verslininkai būtų pigiau sukūrę dvigubai aukštesnio technologinio lygmens darbo vietas nei "Barclays" bankas? Bet mes nežinome, kiek ši investicija kainavo mūsų valstybės biudžetui, todėl ir negalime palyginti.

A.Medalinskas. Jei sakėte, kad parlamentinė kontrolė šiuo klausimu užtikrinta, ar informacija apie "Barclays" investicijas yra specialioje raštinėje Seime, kur jo nariai, turintys leidimą dirbti su specialia informacija, galėtų šiuos duomenis peržiūrėti?

V.Mazuronis. Ne. Nėra. Todėl aš tokios informacijos ir neturiu.

A.Medalinskas. Kieno iniciatyva "Barclays" buvo pakviestas į Lietuvą tokiomis sąlygomis, kurios nežinia kodėl Lietuvoje tapo vos ne valstybine paslaptimi?

J.Olekas. To paties premjero patarėjo iniciatyva, kuris anksčiau dirbo šiame banke.

A.Medalinskas. Tai buvo Vyriausybės ar ministerijos sprendimas?

J.Olekas. Mes to nežinome iki šiol. Ir tai kelia daug problemų. Mėginome visaip aiškintis. Tai darėme net Seimo komitete, tačiau nėra jokio rezultato.

J.Razma. Jeigu jau taip nepasitikima Vyriausybe dėl "Barclays", tada pasiūlykite pataisyti Investicijų įstatymą, kad parama investuotojui pritraukti negali būti didesnė nei jo per tam tikrą laiką planuojami sumokėti mokesčiai, tada įstatymas nustatys tam tikras ribas. Mačiau tas sumas ir esu ramus, kad tą paramą (beje, daugiausia darbuotojams mokyti) tikrai kompensuoja minėtos įmonės per kelis mėnesius sumokami mokesčiai. Jie įsipareigojo penkerius metus turėti Lietuvoje šį objektą ir sukurti daugybę darbo vietų. Man keistai atrodo tie aimanavimai dėl pažįstamų. Jeigu pažįstate kokių nors investuotojų užsienyje, siūlykite. Kvieskime juos į Lietuvą.

Energetika

A.Medalinskas. Dar sudėtingiau, kaip aš suprantu, paaiškinti Vyriausybei, kas nuveikta ar ruošiamasi daryti energetikos sektoriuje. Ar šiandien bent Seimo nariai tiek iš valdančiųjų frakcijų, tiek iš opozicijos gali žinoti, kokiomis sąlygomis renkamas investuotojas atominės elektrinės (AE) statybai. Tai juk turės įtakos ir būsimai elektros energijos kainai.

J.Razma. Kai bus parengti susitarimų projektai, viskas bus paviešinta. Nemėginkite gilintis į proceso smulkmenas esant pradinei stadijai, nes ne mes - Seimo nariai - atsakingi už galutinį rezultatą. Jeigu pradėsime plepėti, viskas išeis į viešumą. Jeigu visi Seimo nariai tai žinotų, būtų sunku patikrinti, kas pranešė žiniasklaidai.

J.Olekas. Nenoriu nieko dramatizuoti, bet net Seimo NSGK nariai tų susitarimo detalių nežino. Net ir mes, turintieji specialius leidimus susipažinti su visa slapta informacija.

V.Mazuronis. Finansiniai dalykai energetikos srityje šiuo metu dar labiau įslaptinti nei "Leo LT" atveju. Visada buvau prieš šį projektą, bet konservatorius Audrius Ažubalis sėdėjo visose jų derybose ir viską žinojo. Kodėl neprotestavo, kitas klausimas. O dabar, kas žino, ką ministras Arvydas Sekmokas veikė Brazilijoje? Aš nežinau. Net prezidentė sakė, kad žino ne viską. Ir jai baisu, kad konservatoriai padarys Williams Nr. 2.

J.Razma. Nė vienoje valstybėje nerasite, kad paskui Vyriausybės įgaliotus atstovus važinėtų parlamento narių delegacijos ir mėgintų derėtis. Nereikia pereiti į seimokratiją ir manyti, kad visur turi dalyvauti Seimo nariai. Juk egzistuoja ir valdžios atskyrimo principas. Yra Vyriausybė, kuri pagal savo įgaliojimus prisiima atsakomybę, bet svarbiausių sprendimų Vyriausybė be Seimo nepadarys. Ir svarbiausius energetikos klausimus spręs Seimas. Bet per sudėtingas derybas Seimo nariai neturi painiotis. Kas bus, jei ką nors sugadins? Ar atsakys?

J.Olekas. Ar Seimo nariai nori derėtis? Tikrai ne. Per Seimo NSGK uždarą posėdį, kur niekas nieko neišplepės, klausiau apie derėjimosi dėl AE statybos sąlygas. Specialiųjų tarnybų žmonės atsakė, kad pasirašė komercinės paslapties pažadus. Sėdėti ir derėtis nėra mano pareiga, bet kaip Seimo narys turėčiau žinoti, kokių turime įsipareigojimų būsimiems investuotojams.

J.Razma. Bendrovė, kuri per derybas pralaimi, nenori, kad tai būtų žinoma. Turime paisyti ir jų interesų, kad žiniasklaidoje nebūtų paskelbta jiems nepalanki žinia. Nenori bendrovės tokios reputacijos. Kai tik pasirodo pirmieji rezultatai - apie tai iš karto pranešama. Ar būtina Seimo nariui žinoti, su kuo dar buvo mėginta tartis?

A.Medalinskas. Kas formuoja derybų pozicijas ir atsako, jeigu tos pozicijos pasirodys esančios žalingos?

J.Razma. Už ministerijos lygio sprendimus atsako ministras, kuris įgalioja derybininkus ir suformuluoja jiems užduotis. Vyriausybės lygiu atsakomybė tenka premjerui.

V.Žiemelis. Seimas įsikiša tada, kada mato problemą. Iki to laiko Vyriausybė ar ministras nieko negali padaryti. Tarkime, išvažiavo A.Sekmokas derėtis. Kokios yra jo derybų pozicijos? Kokius protokolus jis pasirašys? Tie protokolai gali turėti labai skaudžių pasekmių valstybei. Mes buvo išsikvietę jį į frakciją. Aš juo nepasitikiu kaip energetikos specialistu. Toje ministerijoje nebuvo nė vieno energetiko. Gal dabar jau priėmė ką nors. Kaip galima derėtis, neturint energetikos specialistų? Kur jo konsultantai, kur ekspertai? Kiek mes mokame konsultantams ir iš kur juos pasirenkame? Mes to klausėme paties A.Sekmoko. Klausiau, ar gali neįvykti AE statyba? Sakė, kad gali, jeigu kilovatvalandės kaina bus didesnė nei 21 centas. Toliau teiravausi: ar jūs užtikrintas, kad bus mažiau? Atsakė: ne, nesu užtikrintas. Mes kišame pinigus neturėdami jokių ekspertų išvadų.

J.Razma. Ekspertai pasitelkiami atsižvelgiant į kitų šalių, vykdžiusių panašius projektus, patirtį.

V.Mazuronis. Bet energetinės strategijos dar ir šiandien neturime. Senoji yra beviltiškai pasenusi. Pirmiausia energetinė strategija turėjo būti patvirtinta Seime ir tik tada reikėjo pradėti derybas.

A.Medalinskas. Klausiu kaip konservatorių frakcijos seniūną, nes neįmanoma pakviesti pasikalbėti energetikos ministro. Gaila, kad šiame pokalbyje nesudalyvavo dar vienas valdančiosios koalicijos narys. Bet žmonėms rūpi, kas šiandien darosi AE struktūroje. Kodėl neatskleidžiamos visos priežastys, kodėl atleistas vienas vadovas ir paskirtas naujas? Kodėl toje elektrinėje yra išskirtinė - didesnių atlyginimų - sistema? Ar dėl to, kad ten dirba "savi" valdančiosios partijos kadrai?

J.Razma. Viskas buvo paaiškinta. Buvo rasti praeityje sudarytų sutarčių trūkumai ir valstybei pagal turimas galias iki šiol sunku išsireikalauti rezultatą iš darbų vykdytojo, tačiau buvęs elektrinės vadovas Osvaldas Čiukšys, kaip paskelbta oficialiame Energetikos ministerijos pranešime, perėjo į kitas pareigas ne dėl šių priežasčių, o dėl atliktos rotacijos, pasikeitus prioritetams ir uždaviniams. Kodėl visur reikia įžvelgti sąmokslo teorijas? O.Čiukšys perkeltas į žemesnes pareigas, nes einant jas svarbi santykių su ES struktūromis patirtis.

A.Medalinskas. Ar manote, kad šiandien Lietuvoje pakanka skaidrumo energetikos klausimais? Galimybės vykdyti tiek pilietinę, tiek ir parlamentinę vykdomosios valdžios kontrolę?

J.Razma. Sakantieji, kad trūksta, tegul atneša pavyzdį iš kitos ES valstybės, kur vykdant didelį energetinį projektą parlamentas turėjo daugiau galios pradinėje stadijoje, tebeieškant partnerių.

J.Olekas. Suomijos parlamentas žinojo nuo pat pradžių, su kuo deramasi dėl AE statybos, kokios lėšos tam skirtos, kokios kompanijos ruošiasi dalyvauti. Ir mūsų Seime yra gražių pavyzdžių, kaip gali būti formuojamos derybų pozicijos. Pavyzdžiui, dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Seimas suteikė mandatą ministrui derėtis. Žinome ir skaičius: kiek prarastume, kiek gautume. Visiems viskas aišku. Šiame pokalbyje prisiminėme ir "Leo LT", bet net tuose pokalbiuose buvo opozicijos žmogus. O dabar, kai eina kalba apie naujos AE statybą, ir mes nieko nežinome.

L.Graužinienė. Informacijos stoka apie energetikos projektus kuria mitus. Visuomenei nebuvo aiškiai pasakyta, kodėl atsitraukė korėjiečių bendrovė. Aš galiu daryti ir savo prielaidą: galbūt buvo susitarta, kad jie atsitrauktų ir Vyriausybė turėtų kitą įrankį: tiesiogines derybas. Kadangi buvo pradėtas procesas pagal visiškai kitokią pirkimo procedūrą, ir ji nebuvo paranki tam objektui, nieks neatmeta galimybės, kad tą procedūrą tvarkingai apeiti buvo vienokie ar kitokie veiksmai ir taip pradėtos derybos. Taip ir gimsta įvairios versijos, bet tikrai ne Vyriausybės naudai.

J.Razma. Negi tikrai manote, kad atsitraukimas priklausė nuo mūsų? Jeigu korėjiečiai nepaaiškino savo atsitraukimo priežasčių, kaip Vyriausybė gali paskelbti kažką daugiau? Aš neturiu informacijos, kad Vyriausybė žino daugiau. Bet pasaulinė praktika iš tikrųjų rodo, kad tokiais atvejais klausimai išsprendžiami ne konkurso, o tiesioginių derybų būdu. Nereikėjo tikėtis stebuklo - kad į Lietuvą investuotojas ateis per konkursą. Vyriausybė per daug optimistiškai tuo tikėjo. Ir Koncesijos įstatyme numatyti du etapai: iš pradžių konkursas, o jam neįvykus - derybos.

Kaip sustabdyti piktnaudžiavimą?

A.Medalinskas. Palietėme tik dvi sritis, kai vieniems atrodo, kad trūksta aiškumo ir skaidrumo, kiti sako, kad jo pakanka. Bet gal geriausia būtų sutvarkyti teisinius instrumentus valstybėje, kad paslaptimi nebūtų laikomi valdžios darbai. Tiek nacionaliniu lygiu, tiek savivaldybėse. Nors pripažinkime - toks laisvas traktavimas, kas yra paslaptis, taip pat derybų metu, atsirado ne šiandien, bet dabar vis platesnis CK traktavimas leido šiam dalykui vešėti. Ar trūksta teisinių aktų, kurie apibrėžtų galbūt ir Seimo vietą, kontroliuojant panašius politinius procesus?

J.Razma. Jeigu manoma, kad pas mus per daug paslapčių ir per maža viešumo, pasakykite, kokiose srityse viešumo, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Anglijoje yra daugiau nei pas mus. Manau, bus sunku rasti tokių pavyzdžių. Dažnai visus ekonominius, finansinius dalykus reguliuoja europinė teisė, o mes prisitaikome. Ir tie patys viešieji pirkimai reguliuojami pagal nuolat kintančias ES direktyvas. Mes kaip tik dar daugiau stengiamės išviešinti ir išskaidrinti.

A.Medalinskas. Ar Seimo Audito komitete susiduriate su pareigūnų pasakymais, kad čia yra komercinė paslaptis, o ten tarnybinė? Jeigu susiduriate, kaip tada galima kontroliuoti nešvarius sandėrius?

L.Graužinienė. Būna visko. Reikia atskirti valstybės strateginius ir einamuosius klausimus. CK neaprašysime visų atvejų. Jeigu dvi privačios įmonės sudaro sandorį, viskas normalu. Tačiau kalbame apie valstybines lėšas ir viešumą. Šioje vietoje aiškumo trūksta. Gyvenimas rodo, kad prisidengiant CK galima piktnaudžiauti. Reikia peržvelgti visus specializuotus įstatymus. Komerciniai sandoriai - Seimo Ekonomikos komiteto klausimas. Kiek žinau, ir ten jau kyla nerimas, kad CK taikymo ribos dėl paslapčių valstybėje labai išsiplėtė. Gal reikia iš tikrųjų pataisyti Investicijų įstatymą.

A.Medalinskas. Informacijos negauna ne tik politikai, bet ir žiniasklaida, visuomenė. Kai kas net bando tvirtinti, kad taip CK dėl labai plataus komercinių paslapčių taikymo, pavyzdžiui, kai sutartis sudaro savivaldybė su energijos teikėjais, buvo pakoreguota, atsižvelgiant į ES reikalavimus, nes ten stambūs lobistai pasiekė, kad energetinių ir kitų sandėrių pilietinė visuomenė negalėtų stebėti.

J.Razma. Lietuva turi paisyti tarptautinės komercinės praktikos normų. Mano supratimu, teisės aktų reikalavimai Lietuvoje yra vieni skaidriausių ES valstybėse.

A.Medalinskas. Dabar rengiama nauja CK redakcija. Ar reikia kažką keisti įstatymuose, teisės aktuose, kad parlamentinė tokių procesų kontrolė būtų stipresnė ir numatytų valdžios institucijų atsakomybę, kad paslaptimis nebūtų piktnaudžiaujama?

V.Žiemelis. CK tikrai atitinka ES reikalavimus. Svarbiausia yra jo taikymo tvarka. Nemanau, jog CK draudžia įstatymų leidėjui pakoreguoti, kad sandorių, kurie susiję su Valstybės investicijomis, viešumo būtų daugiau. CK to nedraudžia. Nebūtų ir komercinės paslapties paviešinimas, jeigu ministras, važiuodamas derybų į Braziliją, Seime suformuotai grupei pasakytų, ko jis ten vyksta.

J.Razma. Man svarbus rezultatas. Jeigu ministras mano, kad geresnį rezultatą pasieks išlaikydamas daugiau konfidencialumo, manau, reikia tokią galimybę sudaryti. Atneš gerą preliminarią sutartį - tada ir žiūrėsime.

V.Žiemelis. Ar ministras po to atsakys? Visas parlamentas atsakys. O ministras?

J.Razma. Visas pasaulis taip dirba. Ministrai apie kiekvieną judesį neraportuoja parlamentui.

J.Olekas. Man teko dirbti Seime, Vyriausybėje, Krašto apsaugos ministerijoje. Kasmet Seimui pristatydavome ataskaitą, kas buvo įsigyta. Tai būtų teisinga kitų ministerijų atžvilgiu. Danijos parlamentas apsisprendžia dėl ilgalaikių projektų. Reikia matyti, ką darome. Juk naudojamos nemažos europinės lėšos. Paslapčių yra daugiau, nei reikia.

A.Medalinskas. Kokia institucija turėtų kontroliuoti, ar nepiktnaudžiaujama paslaptimi?

J.Olekas. Tą turėtų daryti valdančioji parlamento dauguma.

A.Medalinskas. O savivaldybėje?

V.Žiemelis. Meras nurodys, kad niekas niekam nesakytų.

J.Olekas. Ta praktika prasidėjo nuo savivaldybių sutarčių. Dabar jau turėjome keletą pavyzdžių ministerijų mastu. Turime šį klausimą nagrinėti Seime, komitetuose.

L.Graužinienė. Kalbant apie savivaldybes, Audito komitete baigiami rengti siūlymai dėl vidaus audito pertvarkos savivaldybėse. Norime pakeisti sistemą, kad savivaldybės kontrolės tarnyba glaudžiai dirbtų su savivaldybės taryba, atriboti ūkinę, administracijos direktoriaus, veiklą. Jeigu Seimas pritars, tai bus vienas mechanizmų, kai viduje esanti nepriklausoma tarnyba galės nagrinėti tokius atvejus. Įspėti ir dėl viešųjų pirkimų. Šiandien savivaldoje tokio mechanizmo nėra. Mes įsikišti negalime, o viduje nesuveikia kontrolės mechanizmai per savivaldybės tarybą.

J.Razma. Seimo Antikorupcijos komisijoje parengėme pataisas ir dėl viešųjų pirkimų. Jose pasakyta, kad slaptumas galimas tik įstatymuose numatytais atvejais, užslaptinant asmens kodą, technologinius procesus, bet ne uždedant, kaip dabar, teikėjo konfidencialumo žymą ant paraiškos ir užrašant, kad visos šių viešųjų pirkimų detalės dabar bus komercinė paslaptis.

L.Graužinienė. Visa tai yra sisteminiai klausimai. Kai Seimas realiai pradės vykdyti įstatymų parlamentinę kontrolę, pamatysime, kuriuos įstatymus reikia sistemiškai pataisyti.

V.Žiemelis. Būtų gerai suformuoti Seime darbo grupę ir pažiūrėti, kokia valstybės sutarties praktika taikoma kitus. Kartu peržiūrėti teisinę bazę paslapčių klausimu.

L.Graužinienė. Šiandien žmonės skundžiasi, kad negali gauti informacijos, kodėl savivaldybė pinigams laikyti pasirinko būtent tą banką. Sutartyje parašyta, kad tai komercinė paslaptis. Gyventojai, ūkio subjektai moka pinigus už paslaugas ir turi teisę žinoti, kaip jie skirstomi, kam ir kodėl mokami. Manau, visi sandoriai, kurie apmokami iš valstybės lėšų, turi būti aiškūs ir atviri. Išimtys galimos tik strateginiais atvejais. Bet tai turėtų būti vienetiniai atvejai.

J.Razma. Paslapčių problema tikrai aktuali, todėl jau parengta įstatymo pataisa, kuria remiantis būtų galima reikalauti papildomai gauti teisinį pagrįstumą, kai bus norima, kad informacija turėtų konfidencialumo ženklą. Tą pataisą, tikiuosi, greitai priimsime.

 

Parengė Alvydas Medalinskas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"