TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar visuomenė gali pagerinti teismų darbą?

2012 12 13 9:12
LŽ archyvo ir Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Lietuvoje visuomenės atstovai neturi teisės kartu su teisėjais priimti sprendimus bylose, bet gali pasireikšti vertinant Temidės tarnų veiklą, dalyvauti jų atrankoje. Ar visuomenės atstovai sugeba tuo pasinaudoti? Kaip jie gali prisidėti gerinant teismų darbą?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susitiko pakalbėti Teisėjų tarybos pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, visuomenės atstovė Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje politologė Jūratė Novagrockienė ir atstovas Teisėjų atrankos komisijoje žurnalistas Aurimas Perednis. Pokalbį vedė politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Nauja patirtis

A.Medalinskas. Ar komisijos, kuriose dalyvauja visuomenės atstovai, vertinantys teisėjų darbą, dalyvaujantys jų atrankoje, yra naujas reiškinys?

G.Kryževičius. Taip, naujas. Prieš keletą metų buvo žengti pirmieji žingsniai. Iškėlėme tikslą įtraukti visuomenės atstovus ir plėtoti daug atviresnę teismų sistemą. Į komisijas, kurios vykdo teisėjų atranką, vertina jų darbą ar etiką, buvo įtraukti akademinės bendruomenės žmonės, specialistai.

A.Perednis. Teisėjų atrankos komisijoje dirbu kiek daugiau nei metus. Mūsų komisijos paskirtis - padėti prezidentei pasirinkti teisėjus. Į teismų sistemą ateina daug naujų žmonių, norisi, kad keistųsi ne tik žmonės, bet ir kultūra. 60-70 proc. mūsų svarstomų kandidatų yra nauji, jauni žmonės, kurie nusprendė būti teisėjais. Vadinasi, ir jiems tai yra nauja patirtis. Norėdami tapti teisėjais, jie turi išlaikyti egzaminą, būti padirbėję penkerius metus teisinį darbą ir tik tada gali pretenduoti į teisėjus. Jų tinkamumą darbui lemia ir keturi visuomenės atstovai iš septynių atrankos komisijos narių.

A.Medalinskas. Ar svarstote ir teisėjus, siekiančius kilti karjeros laiptais?

A.Perednis. Taip, žinoma. Tai yra apie 50 proc. mūsų darbo.

J.Novagrockienė. O man darbas Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje yra visiškai nauja patirtis. Aš dirbu joje tik aštuonis mėnesius. Į komisiją buvau paskirta, kai atsistatydino buvęs visuomenės atstovas Darius Kuolys.

A.Medalinskas. Atsistatydino, nes teigė, kad ten nieko negalima nuveikti.

J.Novagrockienė. Kas taip teigė?

A.Medalinskas. D.Kuolys.

J.Novagrockienė. Kodėl negalima nieko nuveikti? Galima.

A.Medalinskas. Būtų gerai jį į kitą pokalbį pakviesti, kad tai išsiaiškintume.

G.Kryževičius. Aš tokiame pokalbyje nedalyvaučiau. Negaliu diskutuoti su žmogumi, kuris savo pasitraukimo motyvus vienaip nurodė kolegoms komisijoje, kitaip - viešojoje erdvėje. Ir nemanau, kad kuris nors kitas teisėjas su juo diskutuotų.

J.Novagrockienė. Turime kompetenciją spręsti dėl teisėjų elgesio ir drausmės. Bet dėl procedūrų, procesinių dalykų, t.y. teisingai ar neteisingai teisėjas priėmė vieną ar kitą sprendimą, kvietė liudininkus ar ne, negalime spręsti. Tai nėra mūsų kompetencija.

G.Kryževičius: "Kišimasis į procesą būtų teisingumo vykdymo iškraipymas. Taip niekur nėra ir negali būti."

Ar pakanka instrumentų?

A.Medalinskas. Kaip intensyviai dirba komisijos? Skundų dėl teisėjų elgesio tikriausiai yra nemažai? Kaip ir norinčiųjų tapti teisėjais? Darbo tikriausiai pakanka?

J.Novagrockienė. Pakanka. Mūsų komisija susirenka kartą per mėnesį. Per posėdį svarstome nuo penkių iki dešimties bylų. Posėdis dažniausiai trunka pusdienį. Svarstyti teisėjo darbą byloje galima bet kuriuo jos nagrinėjimo metu. Nebūtinai tada, kai ji yra jau baigta.

A.Medalinskas. Ir ką svarstote? Neseniai iš pareigų buvo atkleisti teisėjai, pagauti girti prie vairo. Ar su jūsų komisijos žinia tą sprendimą prezidentė priėmė?

J.Novagrockienė. Svarstome atvejus, susijusius su teisėjų etikos klausimais, elgesiu ir drausme. Yra atvejų, kai į mus kreipiasi žmonės ir sako, kad teisėjai byloje kažką supainiojo, pasirašė ne tokį dokumentą, ne tokį, jų nuomone, sprendimą priėmė. Tokių teisėjų pažeidimų negalime svarstyti. Bet būna atvejų, kai yra akivaizdus teisėjo šališkumas. Žmonės atkreipia dėmesį, kad teisėjas maloniai kalba tik su kita proceso šalimi. Dėl šališkumo galime siūlyti teisėją nušalinti, bet tik tuomet, jeigu išaiškėja interesų konfliktas, giminystės ryšiai.

A.Medalinskas. O jei jis medžioja, žvejoja su policijos viršininku ar vietos valdžios vadovu arba yra to paties "Rotary" klubo narys? Ar esama etikos pažeidimo, jei toks teisėjas svarsto bylą prieš kokį nors visuomenininką ar kitą pilietiškai aktyvų žmogų, kritikavusį vietos valdžios ar policijos veiksmus? Ar tada galima įžvelgti šališkumą?

G.Kryževičius. Nežinau. Tai priklauso nuo konkretaus atvejo. Galioja taisyklė, kad teisėjas turi nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jei kyla įtarimas dėl galimo jo šališkumo.

A.Medalinskas. Taigi tokį atvejį Tiesėjų etikos ir drausmės komisija gali svarstyti?

G.Kryževičius. Manau, kad tai daugiau procesinis klausimas. Jeigu teisėjas nuo tokios bylos nagrinėjimo nenusišalino, tokio klausimo komisija negali svarstyti. Tik proceso nustatyta tvarka galima ginčyti tokius sprendimus.

J.Novagrockienė. Bet ir mes nagrinėjame žmonių skundus. Net tada, jeigu žmonės galvoja, kad buvo nubausti neteisingai ar tvirtina, jog teisėjas buvo palankesnis kitai šaliai. Tada išklausome bylos įrašą. O ten girdime tokių dalykų...

A.Medalinskas. Pavyzdžiui?

J.Novagrockienė. Būna atvejų, kad teisėjas taip atsipalaiduoja, kad pradeda kikenti, laidyti juokelius ar ką nors rimčiau. Nėra keista, jog žmonėms tai kelia pasipiktinimą. Tačiau už tokį elgesį bausti teisėjų pagal etikos kodeksą negalime. Tada komisija jam pareiškia pastabą, bet nekelia drausmės bylos. Bet jei nustato, kad teisėjas blogai elgėsi, net jeigu ne teismo salėje, o kitur viešoje vietoje, gatvėje, turime rankose instrumentą - Teisėjų etikos kodeksą. Jis teisėjų elgesiui kelia išskirtinius reikalavimus. Šio darbo negali dirbti blogą reputaciją turintis žmogus arba, pavyzdžiui, toks, kuris pats ragina neklausyti teismo sprendimo, kaip tai darė teisėja Neringa Venckienė.

A.Medalinskas. Teisėjų etikos ir drausmės komisija, svarstydama klausimą, gali perklausyti bylos eigos įrašą, gauti kitos ją dominančios informacijos. O kaip yra Teisėjų atrankos komisijoje? Ar galite gauti visą reikiamą informaciją apie asmenis, norinčius tapti teisėjais arba siekiančius kilti karjeros laiptais? Net Seimo nariai ne visada tokią informaciją gauna. Kaip sužinote, ką vienas ar kitas asmuo darė praeityje gero ir blogo?

A.Perednis. Mūsų komisija renkasi dažniau - porą kartų per mėnesį. Informacijos lyg ir pakanka. Nesakau, kad turime absoliučiai visą informaciją, niekada taip nebūna. Bet tai, ką turime, taip pat yra daug. Jei tai asmuo, kuris dirba teisme, bet nori kilti aukštyn, mums pirmiausia rūpi jo profesiniai rezultatai. Klausomasi nagrinėtų bylų garso įrašų, vertinamas etikos laikymasis, reputacija, charakterio ypatybės. Dalį šios informacijos gauname.

A.Medalinskas. O jei tai visiškai nauji žmonės?

A.Perednis. Turime jų egzamino pažymį, biografiją, rekomendacijas. Toliau kalbamės su kandidatu.

A.Medalinskas. O apie kandidatų darbą praeityje?

A.Perednis. Apie naujų žmonių, norinčių ateiti į teismų sistemą, darbą praeityje informacijos turime mažiau arba ji apsiriboja biografiniais faktais.

A.Medalinskas. Kiek laiko turite susipažinti su medžiaga, galimybių patiems ką nors išsiaiškinti, kai gaunate oficialią informaciją?

A.Perednis. Su kandidatu kalbamės apie 15-20 minučių.

A.Medalinskas. O prieš tai neturite jokios informacijos?

A.Perednis. Tik dokumentinę informaciją, išplėstinį gyvenimo aprašymą, atsakymus į klausimus. Neretai teisėjais siekia tapti teisėjų padėjėjai, tad matome, ar tie žmonės teismuose anksčiau tik rutininį darbą dirbo, ar yra principingi, profesionalūs, savarankiškai mąsto. Turime ir teismo pirmininko rekomendaciją.

A.Medalinskas. Teismo pirmininkas tikriausiai yra suinteresuotas, kad jo vadovaujamo teismo teisėjas kiltų karjeros laiptais. Blogų rekomendacijų nebuvo?

A.Perednis. Sutinku, kad tose rekomendacijose randame nedaug kritiškumo. Nuomonė dažnai būna gana trafaretiška. Tai neretai standartinė rekomendacija: žmogus atidus, kruopštus. Bet mes spaudžiame, kad ir teismų pirmininkai to žmogaus portretą pristatytų įvairiapusiškiau, kad tai būtų išsami, o ne paviršutiniška informacija.

A.Medalinskas. Ar gyvenimo aprašymą gaunate iš anksto, ar tik atėję į posėdį? Noriu suprasti, ar efektyviai galima panaudoti į jūsų, kaip ne teismų sistemos žmonių, rankas pakliuvusį mechanizmą, kad nesąžiningiems, bet turintiems užtarimą kur nors viršuje žmonėms būtų užkirstas kelias patekti į teismų sistemą.

A.Perednis. Informaciją gauname iš anksto, ruošiamės posėdžiui. Kartais pasitelkiame ir "Google” paieškos sistemą. Tačiau esame tik tarpinė stotelė. Pagrindinį sprendimą priima šalies vadovė. Ji, manau, gauna visą informaciją apie kiekvieną kandidatą, taip pat - iš slaptųjų tarnybų, kurios mes negauname. Dažniausiai nevertiname, ar kandidatas yra tinkamas, ar netinkamas būti teisėju. Tik pasakome, kuris asmuo labiau tinkamas būti teisėju, kai, pavyzdžiui, yra trys teisėjų vietos, o kandidatų - septyni. Miestų teismuose į vieną vietą kartais pretenduoja 15-20 asmenų. Konkurencija yra nemaža.

G.Kryževičius. Ši komisija juos tik sudėlioja į eilę pagal tinkamumą.

A.Perednis. Yra tam tikra kriterijų sistema. Pavyzdžiui, teismo nuomonė apie pretendentą gera - 10 balų, bloga - 0 balų. Asmens tobulėjimas, kiek mokėsi, kėlė kvalifikaciją, dalyvavimas teismų savivaldos institucijose, darbas grupėse, motyvacija ir kita. Jeigu tai yra jau dirbantis teisėjas, domimės, kokie jo darbo rodikliai. Tai yra labai objektyvi informacija. Egzamino pažymys taip pat yra objektyvus kriterijus. Jie laiko labai rimtus egzaminus- civilinės teisės, baudžiamosios teisės. Visa tai vertinama pažymiais.

G.Kryževičius. Dar yra testas, paskui - praktinės užduotys.

A.Medalinskas. Ar informacija, kad vienas ar kitas asmuo nori būti teisėjas, yra vieša?

G.Kryževičius. Vieša. Ne kartą po šios komisijos padarytų išvadų prezidentė gaudavo skundą. Tada atliekamas papildomas tyrimas. Tai yra patariamoji institucija, kuri tarnauja kaip tam tikro skaidrumo įrankis. Kad prezidentė subjektyviai nesugalvotų ką nors skirti, yra iš autoritetingų žmonių, pasirinktų prezidentės, sudaryta komisija.

A.Perednis. Pavyzdžiui, mūsų komisijoje visuomenės atstovai sudaro daugumą. Iš septynių komisijos narių tik trys - teisėjai.

G.Kryževičius. O prezidentei irgi niekas negali daryti įtakos. Kai ta medžiaga pas ją patenka, ji su savo patarėjais priima galutinius sprendimus. Jeigu šiuo etapu atsiranda dar naujos informacijos, ji taip pat tikrinama. Beje, dabar reikalavimai teisėjams yra sugriežtinti. Jais negali būti asmenys, kurie neturi teisės dirbti su slapta informacija. Komisija dar gauna duomenų iš įvairių tarnybų, Vidaus reikalų ministerijos, pavyzdžiui, apie padarytus administracinius teisės pažeidimus.

A.Medalinskas. Norite pasakyti, kad jie gauna tokią informaciją. Ar tikrai?

G.Kryževičius. Manau, kad gauna. Nors tiksliai nežinau.

A.Perednis. Gauname tik dalį tokios informacijos. Žinoma, ne slaptą, kurią turi Valstybės saugumo departamentas ir kitos tarnybos.

J.Novagrockienė: "Dėl šališkumo galime siūlyti teisėją nušalinti, bet tik tuomet, jeigu išaiškėja interesų konfliktas, giminystės ryšiai."

ES ar Lietuvos kelias?

A.Medalinskas. Ar visuomenės atstovų įtraukimas yra Lietuvos sumanymas, ar buvo pasimokyta iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių? Visuomenės dalyvavimo teismuose elementų - visuomenės tarėjų, prisiekusiųjų teismo - Lietuvoje iki šiol nėra.

G.Kryževičius. Ta sistema ES valstybėse veikia labai skirtingai. Net ne visur kaip Lietuvoje veikia ir Teisėjų taryba. Kai kur ir prokuratūra yra sudėtinė teismų sistemos dalis. Įvairovė didelė. Viskas priklauso nuo atskirų valstybių tradicijų. Lietuvoje yra stipriai konstituciškai apribotos galios vykdant teisėjų skyrimo procedūras. Konstitucinė doktrina sako, kad Teisėjų taryba šiuo klausimu - tik patariamoji institucija. Galutinį sprendimą priima prezidentas. Šalies vadovas gauna iš mūsų visą reikiamą informaciją ir pagal Konstituciją yra įgaliotas atrinkti žmones į įvairius teismus. Teisėjų taryba deleguoja savo atstovus į visas komisijas, kuriose dalyvauja ir visuomenės atstovai, išskyrus Teisėjų atrankos komisiją. Ją savo nuožiūra formuoja prezidento institucija. Kitose komisijose yra įstatymu numatytos proporcijos ir kvotos. Sakykime, keturi Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariai renkami iš Teisėjų tarybos, du skiria prezidentas, vieną - Seimo pirmininkas. Pagal šios komisijos darbą esame vieni liberaliausių Europoje. Kiekvienas gali į šią komisiją kreiptis, pradedant piliečiu, kuris dalyvavo byloje, baigiant pašaliniu asmeniu, kuris ėjo koridoriumi teisme ir matė, kad teisėjas netinkamai elgėsi. Visi turi teisę pateikti skundą.

A.Medalinskas. Kaip šis mechanizmas veikia? Kam žmogus gali rašyti?

G.Kryževičius. Nacionalinei teismų administracijai siunčiama viskas, kas su tuo yra susiję. Administracija aptarnauja minėtas komisijas, Teisėjų tarybą ir teismų sistemą. Teismuose ir šiaip veikia vidaus administravimo sistema, kai teismų administratoriai, t. y. visi pirmininkai, privalo atlikti vidinius patikrinimus, jeigu žmonės kreipiasi su skundais. Dar yra išorės administravimo principas, kai teismo darbą tikrina aukštesnės instancijos teismas. Ir jeigu kyla įtarimų, kad, pavyzdžiui, koks nors Trakų teisėjas padarė etikos ar drausmės pažeidimą, tokiu atveju kreipiamasi į Vilniaus apygardos teismo pirmininką. Jis yra įpareigotas atlikti tyrimą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka. Jeigu konstatuojami pažeidimai ir pirmininkas mato, kad yra požymiai drausminei atsakomybei kilti, medžiaga siunčiama Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Ji ir sprendžia, ar yra pagrindo teisėjui kelti drausminę bylą. Tuo ir baigiasi jų kompetencija. Iškelta byla perduodama nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

A.Medalinskas. Ar tokios komisijos egzistuoja kitur Europoje?

G.Kryževičius. ES valstybėse yra didžiulė panašių komisijų įvairovė, bet daugumoje šalių negalima taip lengvai kreiptis į šias komisijas. Asmuo iš pradžių turi kreiptis į teismo pirmininką, kuris, jei mato tam tikrų nusižengimo požymių, privalo atlikti tyrimą. Lenkai turi net specialius inspektorius teisėjų veiklai kontroliuoti. Daug kur ir teisėjų atsakomybės klausimus sprendžia Teisėjų taryba, o ne komisija.

A.Medalinskas. Kokie Lietuvos teisės aktai reguliuoja šių komisijų veiklą?

G.Kryževičius. Teismų įstatymas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai, Teisėjų etikos kodeksas. Komisijų nuostatus tvirtina Teisėjų taryba. Kodeksą priima suvažiavimas.

J.Novagrockienė. Įstatymų raidė nustato rėmus, ką galima toje komisijoje daryti. Kiek man teko dirbti, buvo ir tokių atvejų, kai nutarta nekelti drausminės bylos, bet buvo keliolika tokių, kai bylas nutarta kelti. Labai retas atvejis, kad nesvarstytume drausminės bylos kuriam nors teisėjui kėlimo. Tai paprastai susiję su teisėjo aplaidumu, nusižengimais Etikos kodeksui, t. y. nepagarbiu teisėjo elgesiu.

A.Perednis. Informacija apie pretendentus į teisėjus yra vieša. Ją visuomet galima rasti tinklalapyje www.teismai.lt.

A.Medalinskas. Ar reikia kokių nors papildomų galių, kad komisijos galėtų efektyviai dirbti? O gal esama teisinė bazė yra optimali?

G.Kryževičius. Žiūrint iš šalies stebina vienas aspektas. Kodėl komisija ne taip aktyviai bendradarbiauja su prezidente sprendžiant dėl kandidatų reitingavimo? Kai Teisėjų taryba pataria, kokį asmenį geriau paskirti į laisvą teisėjo vietą, jie nebūtinai būna pirmi pagal jūsų sudėliotą eilę.

A.Perednis. Būna ir specialių pageidavimų kandidatams. Pavyzdžiui, teismo, kuriame yra laisva teisėjo vieta, pirmininkas sako, kad jam būtinai reikia civilinės teisės eksperto, o pirmas eilėje - baudžiamosios teisės ekspertas. Tuomet ilgai svarstome, kalbamės su kandidatais. Per tuos metus, kai dirbu, stengiamės kiek galima daugiau ir konstruktyviau bendradarbiauti su prezidentūra. Visuomet jaučiu, kad prezidentė nuoširdžiai nori pokyčių šioje sistemoje.

A.Medalinskas. Kaip dažnai komisija susitinka tiesiogiai su prezidente?

A.Perednis. Kartą per metus. Susitinkame, pasakome, kas yra blogai, kas - gerai. Dažnai mūsų pastabos išgirstamos ir problemos operatyviai sprendžiamos. Įvedėme naujovių, kad žmonės, nedirbę teismų sistemoje, nebūtų diskriminuojami dėl tų, kurie sistemoje siekia karjeros. Anksčiau dirbantieji teismų sistemoje gaudavo aukštesnį balą. Įvedėme pretendentų į teisėjus anonimines apklausas, nuomonę apie pretendentą gali pasakyti ne tik teismo vadovai, bet ir teismo valytojos.

A.Medalinskas. Ar galite teikti siūlymus keisti komisijų nuostatus?

J.Novagrockienė. Tiesą sakant, net nežinau.

A.Medalinskas. Lyg ir užsiminėte, kad norėtumėte vertinti, ar teisėjai nepažeidė etikos principų vykstant bylos nagrinėjimo procesui.

G.Kryževičius. Kišimasis į procesą būtų teisingumo vykdymo iškraipymas. Taip niekur nėra ir negali būti. Kai kurie visuomenės atstovai nori, kad virš visų teismų būtų dar koks nors teismas, lyg komisija, kurioje dalyvautų visuomenės atstovai ir kuri nuspręstų už tris teismų instancijas, kaip byla turėtų būti išnagrinėta.

A.Medalinskas. Ar dažnai žmonės rašo skundus dėl procesinių dalykų?

G.Kryževičius. Taip. Žmonės, nepatenkinti teismų sprendimais, kreipiasi į Teisėjų tarybą, o vėliau rašo tuos pačius argumentus Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Bet visa tai - apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas, ir jokia komisija negali spręsti už teismus.

A.Medalinskas. Kas gali daryti pakeitimus šių komisijų veiklos nuostatuose? Ar patys komisijos nariai gali teikti siūlymus?

G.Kryževičius. Gali. Pastarajame suvažiavime buvo kalbama, kad reikia keisti Teisėjų etikos kodeksą, nes yra ištrinama riba tarp procesinių sprendimų vertinimo ir etikos, drausmės. Reikia formalizuoti šį atribojimą, nes jokia komisija negali tapti ketvirtąja instancija ir pradėti vertinti teisėjų procedūrinius veiksmus. Tam yra speciali procedūra.

A.Medalinskas: "Visuomenės dalyvavimo teismuose elementų - visuomenės tarėjų, prisiekusiųjų teismo - Lietuvoje iki šiol nėra."

Kaip atrodo teismų virtuvė iš vidaus?

A.Medalinskas. Matote teismų virtuvę iš vidaus. Kas, jūsų nuomone, yra didžiausia teismų sistemos problema Lietuvoje?

J.Novagrockienė. Didžiulis teisėjų krūvis. Svarstydami skundus nuolat matome, jog teisėjai "paslysta” ir dėl to, kad turėjo dešimt bylų per dieną. O juk reikia įsigilinti į kiekvieną bylą. Ši didelio krūvio problema turi būti vienaip ar kitaip sprendžiama. Bet problema yra ir patys žmonės.

A.Medalinskas. Turite galvoje teisėjus?

J.Novagrockienė. Veikiau tuos, kurie rašo skundus. Neretai rašo vien dėl to, kad jų atžvilgiu priimtas nepalankus sprendimas.

G.Kryževičius. O aš sakyčiau, kad neretai problema yra ir patys teisėjai.

J.Novagrockienė. Taip, teisėjai taip pat, nes būna tokio elgesio, kurio negalima pateisinti.

G.Kryževičius. Kartais slegia ne tik krūvis, bet ir didžiuliai įgaliojimai.

A.Perednis. Teismų sistemoje yra per daug arogancijos, atitrūkimo nuo visuomenės. Ši sistema turėtų būti suprantamesnė ir žmogiškesnė. Tai ypač juntama iš senesnės kartos teisėjų. Jie neretai nenori priimti visuomenės gyvenimo pokyčių.

G.Kryževičius. Teisėjams dažnai trūksta bendravimo kultūros, atvirumo visuomenei ir tam tikro išlaikytumo. Ilgesnį laiką dirbantis teisėjas vėliau, deja, pamiršta, kaip reikia su kitu žmogumi bendrauti.

A.Perednis. Teisėjams trūksta ir konkurencijos, varžymosi dėl geresnių rezultatų dvasios. Jeigu jau tampa teisėju, tai vos ne iki gyvenimo galo. Sistema neturi didelio motyvo keistis ir atsinaujinti.

Parenka valdžia

A.Medalinskas. Tai galėtų daryti visuomenė, jei turėtų galių. Minėjote Lenkijos pavyzdį ir sakėte, kad ten viską sprendžia Teisėjų taryba. Nejaugi be visuomenės? Gal tenykštėje Teisėjų taryboje yra visuomenės atstovų?

G.Kryževičius. Yra kitos valdžios atstovų.

A.Medalinskas. Savivaldos?

G.Kryževičius. Taip, savivaldos.

A.Medalinskas. Jeigu mes Lietuvoje turėtume tokią veikiančią savivaldą kaip Lenkijoje ar Estijoje, joje esantys žmonės ir būtų visuomenės atstovai. Kurie, beje, galėtų deleguoti ir teismų tarėjus.

G.Kryževičius. Viskas priklauso nuo konstitucinio reguliavimo. Konstitucinis Teismas pasakė, kad Teisėjų taryba yra sudaroma tik iš teisėjų. Kita vertus, neužvertos durys dviejų rūmų teisėjų tarybos galimybei. Kai sprendžiami personaliniai klausimai, tai daro tik teisėjai, o visa kita, sakykime, biudžeto, teismų darbo organizavimo ir visus kitus dalykus, Teisėjų taryba galėtų atlikti kartu su visuomene.

A.Medalinskas. Tie antri Teisėjų tarybos rūmai būtų visuomenės?

G.Kryževičius. Visuomenės, kitos valdžios. Tai politinio pasirinkimo klausimas.

A.Medalinskas. Gera mintis. Ar mūsų teisiniuose aktuose suformuluota, kaip parenkami visuomenės atstovai į minėtas komisijas? O gal yra nerašyti principai?

G.Kryževičius. Ne. Nei rašytinių, nei kitokių principų nėra. Bet ne Teisėjų taryba renka visuomenės atstovus. Teisėjai renkasi teisėjus, o kita valdžia parenka visuomenės atstovus. Principas kol kas toks, kad juos parenka prezidentas ir Seimo pirmininkas. Tačiau ir visuomenėje tikrai galėtų būti organizuojami rinkimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"