TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ar yra šioje šalyje vietos kultūrai?

2013 10 16 13:52
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kultūros ministras Šarūnas Birutis nesibaimina sakyti, jog Lietuvoje kultūra ir jos darbuotojai daugelį metų buvo nublokšti kone nebūtin. Požiūrio į kultūrą kaip prioritetinę sritį jis siūlo pasimokyti ir iš istorijos: net puolant priešų lėktuvams karo metu, Didžiosios Britanijos premjeras liepė ieškoti didesnių resursų gynybai bet kur, tik ne kultūros ižde.

Trečiadienį Seime surengtoje kultūrininkų konferencijoje pranešimus skaitė Seimo žmogaus teisių komiteto narė Rimantė Šalasevičiūtė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė, Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis, Lietuvos muziejų asociacijos vadovas Raimundas Balza, kiti kultūros srities darbuotojai. Pranešimą „Kultūros politikos naujienos“ perskaitė kultūrininkų susirinkimuose bei reikaluose dalyvauti nevengiantis kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Ministras Š.Birutis konferencijoje kalbėjo apie tai, kokią vietą kultūra užima valstybės gyvenime, ir kokią, jo manymu, turėtų užimti. Ministras akivaizdžiai rodė, jog tiki su dabartine valdžia pasieksiąs daug ir sakė jau sulaukiantis kolegų palaikymo.

„Iki šiol darbai, susiję su kultūros politika, buvo nustumti į šoną. Tikiu, kad ši Vyriausybė bus toji, kuri pasinaudos istorine galimybe grąžinti kultūrai deramą vietą valstybės valdyme, politiniame ir ekonominiame – socialiniame gyvenime. Vyriausybėje vyksta kultūros politikos peržiūra, arba kitaip – perkrova“, – tikino kultūros ministras.

Š.Birutis akcentavo, kad kultūra nėra vien menas ir pramogos: tai visuma, kaip suprantame savo identitetą, vietą šalyje ir pasaulyje. „Tai visuma dalykų, į kuriuos įeina žinojimas, tikėjimas, menas, moralė, įstatymai, papročiai ir visi kiti gabumai bei įpročiai, kuriuos žmogus įgyja, – sakė Š.Birutis. – Lietuvoje turime neįtikėtinus kultūros lobius, švietimo sistemą, kurią galime tobulinti kultūros priemonėmis, technologiniu raštingumu. Visų pasiekimų pagrindas – kūrybingi žmonės, sumaniai įgyvendinantys savo idėjas“.

Ministras konstatavo, kad kitos šalys skiria gerokai didesnį dėmesį kultūrai, nei Lietuva. Jis pasirėmė Latvijos ir Suomijos valstybių pavyzdžiais. Suomijoje menas vertinamas kaip finansinės, regioninės ir vietinės plėtros dalis. „Kultūra yra suomių strateginiuose dokumentuose. Suomių ir latvių prioritetuose kultūra yra numeris vienas. Pas mus, tikiuosi, to pasieksime su šia Vyriausybe, – sakė Š.Birutis. – Estija kultūrai skiria 1,2 proc., Latvija – 1,1 proc. Lietuva – 0,6 proc. reikia pastebėti, kad ekonominės krizės metu kaimynai nemažino kultūrai skiriamos biudžeto dalies, o ją net didino. Latvija nuo prieš krizę skirto 0,7 proc. padidino dalį iki 1,1 proc. per krizę. Ir toks požiūris nėra naujas ar netikėtas. Antrojo pasaulinio karo metais, kai Didžiąją Britaniją bombardavo fašistinės Vokietijos lėktuvai, buvo pasiūlyta, kad didesni resursai gynybai būtų skirti atėmus juos iš kultūros. Ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis kategoriškai nesutiko: „Nė vieno penso nuo kultūros. Kodėl iš viso mes tada turime kariauti?“ Tai buvo aiškus požiūris, ir, manau, iš jo turime suprasti, kokia svarbi valstybei kultūra“.

Š.Birutis sakė, kad kultūra, uždirbanti iki 6 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, nepateisinamai nustumta į šalį: yra didžiulis skirtumas tarp jos pačios indėlio ir finansavimo, labai skiriasi valstybių požiūriai į kultūros vaidmenį šalies ekonominiam ir socialiniam gyvenimui. „Ši sritis gali būti paskaičiuojama. Konsultuojamės su kitomis Europos Sąjungos šalimis, kaip pamatuoti kūrybiškumo pamokų, kultūros renginių, socialinės integracijos programų, poveikį; kaip įrodyti, kad modernizuota biblioteka ar jų tinklas taip pat sukuria ekonominę vertę; kokiu būdu pasiekti, kad atnaujinti paveldo objektai taptų aktyvūs bendruomenių centrai; kaip įrodyti, kad miestų ir miestelių regeneracija stabdo emigraciją, kurios priežastys yra ne tik ekonominės, bet ir kultūrinės. Sprendimai turi būti nukreipti į kultūros ir tapatumo išsaugojimą. Šie matmenys pagrindžia mano minėtų problemų sprendimą“, – klausimus, į kuriuos viliasi gauti atsakymus, vardijo Š.Birutis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"