TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Archeologinius radinius saugo tik benamiai

2011 04 07 0:00
Sustabdžius gyvenamojo namo statybas, nebesaugomi ir greta esantys XIX amžiuje statyti druskos ir silkių rūšiavimo sandėliai bei juose sukrauti archeologiniai radiniai.
Mindaugo Milinio nuotrauka

Kol Klaipėdos visuomenininkai ir mokslininkai ginčijasi, kas vertingesnis - archeologinių radinių likučiai ar istorinėje uostamiesčio vietoje išlikę druskos ir silkių rūšiavimo sandėliai, - šį turtą savo nuožiūra tvarko asocialūs asmenys.

Klaipėdos istorikas Dainius Elertas, aplankęs sovietmečiu veikusio konditerijos fabriko teritoriją, nustėro išvydęs atviras XIX amžiuje statyto sandėlio duris. Laisvai įėjęs į uostamiesčio centre esantį nesaugomą istorinį pastatą istorikas išvydo jo viduje sukrautus nesenų archeologinių kasinėjimų metu rastus eksponatus, tarp jų - iškilių krašto žmonių karstų dalis.

Šioje teritorijoje XVI-XVII amžiuose stovėjo Šv. Jono parapijos ir Šv. Mikalojaus bažnyčios. Nusprendus miestą sutvirtinti pylimais, 1627 metais Šv. Mikalojaus bažnyčią buvo nutarta nugriauti. Vėliau čia buvo pastatytas jūros druskos sandėlis, jame rūšiuotos silkės.

Prieš gerą dešimtmetį greta šio sandėlio pradėtas statyti gyvenamasis namas, tačiau dėl visuomenininkų protestų statybos sustabdytos.

Nepagarba istorijai

Jau kelerius metus istorinė teritorija nesaugoma, nes statybos nebevykdomos. "O juk šiuose sandėliuose palikta gausybė eksponatų. Viskas trūnija neužkonservuota, palikta likimo valiai", - apgailestavo D.Elertas. Istorikas priminė, kad šiame sklype stovėjusių bažnyčių šventoriuose buvo palaidoti garbingiausi miesto asmenys, pirmieji valsčiaus valdytojai, komtūrai, mokytojai, lietuvių raštijos puoselėtojai. "Tarp jų - žymiausio baroko laikų Prūsijos poeto Simono Dacho tėvai, pirmojo Biblijos vertėjo į lietuvių kalbą Jono Bretkūno vaikaičiai, lietuviškų giesmių kūrėjas Pretorijus vyresnysis, politinis disidentas L.Kalkšteinas-Stolinskis", - LŽ vardijo D.Elertas.

Pasak istoriko, laimei, kad kasinėjant rasti palaikai saugomi Klaipėdos universitete. Tačiau kiti radiniai palikti. Iškilių krašto žmonių karstai ir jų dalys, senųjų statinių čerpės, plytos, grindų plytelės liko apleistame sandėlyje, į kurį gali patekti bet kas. Jis net nerakinamas, tad čia nevaržomai gali lėbauti ar nakvoti asocialūs asmenys. "Nenustebsiu, jei šie radiniai pasirodys ir juodųjų archeologų aukcionų interneto tinklalapiuose", - sakė istorikas. Jo teigimu, visi eksponatai turėjo būti aprašyti, suklasifikuoti ir atiduoti į Mažosios Lietuvos muziejaus saugyklas.

Radiniai beverčiai?

Mažosios Lietuvos muziejaus direktorius Jonas Genys patvirtino, kad gavo didelę dalį per kasinėjimus rastų eksponatų. "Tačiau nežinau, ar visus", - LŽ sakė J.Genys.

Pasak šiame sklype 2006-aisiais vykdytiems archeologiniams kasinėjimams vadovavusio Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininko Gintauto Zabielos, visuomenininkų rūpestis nepagrįstas. Esą sandėlyje sukrauti radiniai yra beverčiai. "Eksponatus, kurie turėjo nors šiokią tokią vertę, atidavėme Mažosios Lietuvos muziejui. O sandėlyje liko sutrešusios karstų lentos bei kasinėjimų vietoje rastos plytos. Gal kuri nors jų ir yra iš Šv. Jono bažnyčios sienų. Tačiau nei plytos, nei lentos neturi jokios istorinės vertės", - LŽ aiškino mokslininkas.

Sandėliai - vertingi

G.Zabiela akcentavo, kad vertėtų susirūpinti ne sandėlyje paliktais radiniais, o pačių sandėlių likimu. "Tai XIX amžiuje statyti silkių rūšiavimo ir druskos sandėliai. Jie yra didesnė vertybė nei sutrešusios lentos. Jei juos kas nors padegtų, miestui būtų daug didesnis nuostolis", - kalbėjo mokslininkas.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis LŽ paskubėjo pažadėti, kad teritorijos ir pastatų savininkui UAB "Inreal" bus duoti nurodymai sutvarkyti sandėlius taip, kad į juos negalėtų patekti pašaliniai asmenys. "Nebausime, bet pareikalausime sutvarkyti teritoriją ir sandėlio angas", - LŽ sakė N.Puteikis.

Šie sandėliai palei Dangės upę buvo pastatyti XIX amžiaus viduryje po miestą nusiaubusio gaisro. Juose rūšiuotos silkės. XIX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Klaipėdai netekus silkių rūšiavimo teisės, pastatas buvo išnuomotas pirkliams. Pokario metais šioje teritorijoje pradėjo veikti "Gegužės pirmosios" saldainių fabrikas.

LŽ duomenimis, toje vietoje esantis žemės sklypas dabar priklauso vienai "Invaldos" grupės įmonių UAB "Naujoji švara". Jos atstovai teisinosi nespėjantys pirkti spynų, nes šios nuolat nudaužomos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"