TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Architektūros paminklas baigia sunykti

2007 04 23 0:00
Be stogo likęs medinės architektūros statinys atiduotas likimo valiai.
Autoriaus nuotrauka

Specialistai jau prarado viltį, kad pavyks restauruoti unikalią medinę koplyčią. Kultūros vertybių sąraše esantis statinys reikalingas kaimo bendruomenei, tačiau valdininkai neskuba spręsti teisinių formalumų.

Kol ne vienus metus diskutuojama, kas turėtų rūpintis į kultūros paminklų sąrašą įtraukta, bet neprižiūrima XVIII amžiaus medine koplyčia Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavo kaime, ši baigia visiškai sunykti.

Suręsta iš rąstų

Antanavo koplyčią XVIII amžiaus pabaigoje pastatė šio miestelio dvasininkas, aplinkinių vietovių seniūnas Jevgenijus Aleksandras Chrapovickis. Praėjus šimtmečiui ji buvo kapitališkai suremontuota ir įgavo formas, kurių fragmentai išlikę iki šiol. Maždaug 100 kvadratinių metrų koplyčia suręsta iš tašytų pušinių rąstų, stogo viršūnėje buvo šešiakampis bokštelis su kupolu bei kryžiumi virš jo. Viduje būta neprabangaus interjero dekoro fragmentų, dalis kolonomis puošto altoriaus, aštuonkampių stulpų remiamo choro ir į jį vedančių laiptų.

Liko be šeimininko

Dabar mažai kas išdrįsta lankytis koplyčios griuvėsiuose, mat prieš porą metų įgriuvo stogas. Negalima patekti ir į koplyčios šiaurės rytų pusėje esantį pusrūsį bei ten įrengtą laidojimo kriptą. Čia buvo laidojami dvarininkų Šabunevičių palikuoniai. Kiek jų buvo čia palaidota, nežinoma. Iki šių dienų išlikę keli šios dvarininkų giminės karstai su palaikais.

Yra žinoma, kad dvarininkai Šabunevičiai koplyčia naudojosi iki beveik XX amžiaus pradžios. Koplyčia pravertė ne tik dvariškiams, bet ir visiems Antanavo miestelio gyventojams. Jos paskirtis nepakito iki pat 1963 metų, kai joje buvo paskutinį kartą laikomos pamaldos. Tais metais koplyčia uždaryta, nes rinktis neremontuotose patalpose žmonėms tapo pavojinga. Šiuo metu į kultūros vertybių sąrašą įtraukta koplyčia savo tikrojo šeimininko neturi.

Norėtų apeigoms

Prieš keletą metų susikūrusi Antanavo kaimo bendruomenė pradėjo rūpintis koplyčios išsaugojimu, jos restauravimu ir pritaikymu kulto reikmėms. Kaimo žmonės iki šiol sekmadieniais meldžiasi religinėms apeigoms netinkamame vaikų darželio pastate.

"Būtų kur kas maloniau, jei pamaldos vyktų koplyčioje, kur meldėsi mūsų tėvai ar seneliai", - LŽ sakė Antanavo bendruomenei vadovaujanti Reda Kneizevičienė.

Ji teigė su kaimo žmonėmis jau sutarusi, kad prie koplyčios atstatymo šie prisidės ne tik darbu, bet ir lėšomis, statybinėmis medžiagomis. "Dabar svarbiausia, kad pastatas turėtų šeimininką. Pati bendruomenė juo tapti negali. Vėliau rengsime projektus, prašysime pinigų iš įvairių fondų. Tvarkant koplyčios vidų žadėjo pagelbėti ir Vilkaviškio vyskupija. Dabar laukiame tik savivaldybės sprendimo. Prieš rinkimus visų partijų atstovai raštu kaimo bendruomenei pasižadėjo rūpintis, kad koplyčia būtų atstatyta. Dabar žiūrėsime, kaip jie savo pažadus ištesės", - kalbėjo R.Kneizevičienė.

Dar neapsisprendė

Kad reikia kažką daryti, kitaip kultūros paveldo objektas visiškai sunyks, įvairios institucijos susizgribo prieš porą metų. Tačiau dokumentai teismui, kad šis koplyčią pripažintų šeimininko neturinčiu turtu, buvo pateikti tik šių metų sausį. Deja, Marijampolės apskrities viršininko administracija į teismą nesikreipė, šią misiją perleido Kazlų Rūdos savivaldybei. Tačiau ir ši ją vykdyti delsia.

Neseniai Kazlų Rūdos meru išrinktas Česlovas Pečkys LŽ sakė, kad kol kas galutinio savivaldybės tarybos sprendimo nėra. "Tiek asmeniškai manau, tiek ir iš pokalbių su atsakingais administracijos darbuotojais sprendžiu, jog savivaldybei teks pačiai kreiptis į teismą, kad koplyčia būtų pripažinta turtu, likusiu be šeimininko, ir perduota savivaldybei. Tačiau galutinį žodį tars taryba", - tikino Č.Pečkys.

Perimti savo žinion nykstantį kultūros paveldo objektą ne kartą buvo siūloma ir ankstesnės kadencijos Kazlų Rūdos savivaldybės tarybai, tačiau ji svarstyti šį klausimą delsė. Mat baiminosi, kad perėmus apgriuvusį statinį gali tekti ne tik rūpintis jo apsauga, atstatymu, bet ir sumokėti baudas už jo nepriežiūrą.

Gali būti per vėlu

"Kol koplyčia, kaip kultūros paveldo objektas, niekam nepriklauso, mūsų departamentas net negali skirti lėšų jo avarinei būklei likviduoti ar restauravimo projektui. Pinigų tam tikrai atsiras. Dar prieš dešimtmetį siūlėme Kazlų Rūdos savivaldybei perimti koplyčią, siūlėme lėšų jai restauruoti, bet niekas mūsų girdėti nenorėjo", - kalbėjo Kultūros paveldo departamento Marijampolės regioninio padalinio vadovas Algis Milius.

Anot jo, jei bus labai skubiai susigriebta, gal dar pavyks išsaugoti nors dalį šimtamečių koplyčios sienojų, dekoro elementų. "Nemanau, kad visi sienojai jau taip sudūlėję, kad tinka tik išmesti. Teks perrinkti visą statinį, senus sienojus pakeisti naujais, autentiškais. Tokios patirties jau esama - panašiai perstatytas Kidulių dvaras. Vertingi ir koplyčios rūsiai. Nemanau, kad jie visiškai sunykę", - sakė A.Milius.

Marijampolės apskrities Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas Zenonas Galadauskas sakė abejojantis koplyčios restauravimo galimybėmis. Anot jo, gali tekti koplyčią atstatyti iš naujo išlaikant autentišką vaizdą. "Restauruoti vargu ar pavyks. Pastatas labai nukentėjęs nuo lietaus, sniego ir kitokio išorės poveikio. Nebent pavienius fragmentus dar pavyktų išsaugoti", - spėliojo Z.Galadauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"