TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Architektūros paminklas nesulaukia šeimininko

2008 09 22 0:00
Gelgaudiškio dvaro rūmai restauratorių ilgisi nuo 1979 metų.
LŽ archyvo nuotrauka

Jau beveik pusmetį Marijampolės apskrities administracija diskutuoja su gelgaudiškiais, kas turėtų sudaryti Gelgaudiškio dvaro pastatų restauravimu besirūpinančią viešąją įstaigą.

Gelgaudiškyje (Šakių r.) esančius neoklasicistinio stiliaus rūmus apie 1840-1846 metus pastatė dvarininkas Gustavas Koidelis. Pastate iki 1922 metų reformos šeimininkavo dvarininkai, vėliau buvo įkurta vaikų prieglauda. Našlaičiai čia gyveno ir mokėsi iki 1979-ųjų, kai pastatą nuniokojo gaisras. Nuo to laiko architektūros paminklas stovi užkonservuotas.

1999 metais Valstybės turto fondui perduotą dvaro ansamblį planuota privatizuoti. Neatsiradus pirkėjui kompleksas buvo suskaidytas dalimis ir vėl pardavinėjamas aukcione. Tai sužinoję vietos gyventojai pradėjo žygius, kad dvaras neatitektų į privačias rankas, o būtų panaudotas miesto gyventojų reikmėms. Jų prašymas išgirstas tik po to, kai griūvančius rūmus apžiūrėjo prezidentas Valdas Adamkus. Šiemet rūmai buvo paskelbti valstybės saugomu kultūros paminklu.

Derybos užsitęsė

Dar balandį Vyriausybė nutarė valstybei priklausantį dvaro pastatų kompleksą Gelgaudiškyje perduoti Marijampolės apskrities administracijai, kad ši kartu su miestelio bendruomene pritaikytų pastatus visuomenės reikmėms. Nors praėjo beveik pusmetis, iki šiol neįkurta viešoji įstaiga, kuri rūpintųsi komplekso atstatymu.

Kaip LŽ teigė Gelgaudiškio bendruomenės centro "Atgaiva" tarybos pirmininkės pavaduotojas Edmundas Rinkevičius, vietos žmonės nesupranta, kodėl valdininkai vilkina šį reikalą. Kol nėra viešosios įstaigos, niekas komplekso esą nesaugo ir neieško būsimų darbų finansavimo šaltinių.

"Iš pradžių siūlėme, kad viešąją įstaigą sudarytų keturi juridiniai asmenys - apskrities administracija, "Atgaiva", Lietuvos našlaičių brolija ir bendrovė "Gelgaudiškio gelžbetonis". Ši buvo numačiusi viešajai įstaigai kasmet skirti po 40 tūkst. litų, tačiau apskrities administracija kategoriškai tam pasipriešino. Pasiūlėme, kad steigėjai būtų tik "Atgaiva" ir pati apskritis", - aiškino E.Rinkevičius.

Marijampolės apskrities viršininko pavaduotojas Albinas Papečkys LŽ teigė, jei "Atgaiva" sutinka, kad viešosios įstaigos dalininkai būtų tik centras ir apskrities viršininko administracija, jokių kliūčių nelieka. "Pirmą kartą girdžiu, kad bendruomenės centras daugiau dalininkų nenori", - stebėjosi jis.

Norėtų atstatyti

Anot E.Rinkevičiaus, gelgaudiškiai dar prieš keletą metų sukūrė dvaro komplekso panaudojimo viziją. Pastatuose galėtų įsikurti maitinimo ir turistų apgyvendinimo įstaigos, informacinis, vaikų dienos, bendruomenės centrai, meno mokykla. Vietos atsirastų ir Lietuvos našlaičių brolijai.

"Manome, kad restauruoti dvarą būtų galima tiek valstybės, tiek privačiomis lėšomis. Prisidėtų ir pati bendruomenė. Mūsų specialioje sąskaitoje jau sukaupta keletas tūkstančių litų. Pinigų atsirastų daugiau, kad tik būtų galima pradėti kažką daryti", - aiškino "Atgaivos" tarybos pirmininkės pavaduotojas. Tačiau kol nėra viešosios įstaigos, reikalai nejuda iš vietos. Bendruomenė sutiktų šiai įstaigai skirti ir patalpas.

Nesėdi sudėję rankų

LŽ kalbinta Marijampolės apskrities administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėja Danguolė Micutienė pripažino, kad įkūrus viešąją įstaigą būtų kur kas paprasčiau ieškoti rūmų atstatymo finansavimo šaltinių. Ji tikino, kad apskrities valdžia nesėdi sudėjusi rankų.

"Pirminiais skaičiavimais, atstatyti rūmus kainuotų apie 15-18 mln. litų. Yra pateikta paraiška Kultūros paveldo departamentui ir pirminė paraiška gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Valstybė, bendruomenė ar privatūs investuotojai reikiamų pinigų tikrai neturės", - pabrėžė D.Micutienė.

Lėšų įvairiuose fonduose, D.Micutienės teigimu, būtų galima ieškoti ir kitiems komplekso pastatams atstatyti. Taip pat reikia sutvarkyti beveik 100 hektarų ploto parką, kuris įeina į Panemunių regioninio parko teritoriją ir Nemuno turistinę trasą. Pradėti derėtų nuo dokumentų - dvaro teritorijai nesuformuotas žemės sklypas, neparengti detalieji planai. Tuo turėtų užsiimti viešosios įstaigos vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"