TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Architektūros problemoms spręsti parengtas Architektūros įstatymas

2012 01 15 10:06

Aplinkos ministerijos darbo grupė parengė pirmojo šalyje Architektūros įstatymo projektą. Iki šiol šalyje nebuvo vieno teisės akto, reglamentuojančio architekto veiklą ir užtikrinančio architektūros kokybę.

"Visi nurodyti teisės aktai reglamentuoja tik tam tikrą architekto veiklos dalį pagal konkretaus teisės akto reguliavimo dalyką, tačiau nėra vieno teisės akto, vieningai ir aiškiai detalizuojančio visas architekto veiklos sritis, nustatančio architekto veiklos principus, kitus architekto profesinės veiklos reikalavimus, efektyviai užtikrinančio architektūros kokybę ir viešųjų interesų apsaugą bei gynybą architektūros srityje", - teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Pasak darbo grupės, nepaisant šiuo metu galiojančio "gana detalaus ir imperatyvaus" teritorijų planavimo bei statinių statybos teisinio reguliavimo, architektūros srityje neretai kyla problemų.

"Pernelyg dažnai visoje Lietuvoje pastebimi atvejai, kai naujais statiniais žalojamas gamtinis ir urbanistinis kraštovaizdis, naikinamas gamtos ir kultūros paveldas, statiniuose naudojamos nekokybiškos, neilgaamžės statybinės medžiagos, formuojant statinių architektūrą skiriamas per mažas dėmesys energetiniam efektyvumui, ekologiškoms medžiagoms bei technologijoms, daugelio naujų statinių architektūrai trūksta vientisumo, kompleksiškumo, meniškumo", - rašoma dokumente. 

Anot įstatymo projekto rengėjų, daugelis šių problemų architektūros srityje yra susijusios su teisinio reguliavimo trūkumais, mat galiojantys teisės aktai nepakankamai detalizuoja visas architektūrinės veiklos sritis.

"Nenustatyti architektūrinės veiklos principai, per mažai teisės aktuose įtvirtintų statinio architektūros reikalavimų, nevienodai vartojamos sąvokos, per silpna architektūrinių sprendinių kontrolė, netinkamai paskirstytos statytojo ir statinio projekto rengėjų teisės ir pareigos, nėra visapusiškai reglamentuoti visuomeniniai santykiai, susiję su architekto profesinės veiklos reguliavimu, architekto teise verstis profesine veikla, neišnaudojamas architektų savivaldos potencialas", - teigia darbo grupė.

Šioms problemoms spręsti ar "bent jau sumažinti jų neigiamą poveikį" kuriamas Architektūros įstatymas. Juo, be kita ko, siekiama įteisinti valstybinį architektūros, kaip "visuomenės viešojo intereso ir valstybės kultūrinės tapatybės dalyko", statusą, sustiprinti architektų profesinę savivaldą, nustatyti architekto veiklos principus ir architektūros kokybės kriterijus.

"Sudėjus visus architekto profesinei veiklai keliamus reikalavimus į vieną įstatymą, bus aiškios profesinės architekto veiklos ribos, sąlygos, reikalavimai ir atsakomybė", - teigiama aiškinamajame rašte.

Naujasis įstatymas įtvirtintų, kad architektūra – "šalies kultūros išraiška, atliekanti integruojantį ir inovacinį vaidmenį darnaus vystymosi procese".

"Tokiu būdu architektūros svarbos įtvirtinimas įstatymo lygmenyje turės teigiamą poveikį visuomenės sąmoningumui, didins tikimybę, kad priimant svarbius sprendimus bus atsižvelgta ne vien į ekonominius, bet ir į estetinius bei kitus nurodytus svarbius erdvinės plėtros aspektus", - teigiama dokumente.

Pasak Aplinkos ministerijos, Architektūros įstatymas turėtų padėti sumažinti korupcijos lygį, mat šiuo teisės aktu siekiama padidinti architektūrinės veiklos viešumą ir skaidrumą, išplėsti subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą architektūros srityje ratą, sustiprinti architektų savivaldos įtaką architektūros kokybei užtikrinti ir institucijų vadovavimąsi architektūros kokybės kriterijais.

Įstatymas esą turėtų paskatinti verslo subjektus įgyvendinant nekilnojamojo turto projektus didesnį dėmesį skirti architektūros kokybei, inovacijų įdiegimui, aplinkos taršos mažinimui, darnaus kraštovaizdžio formavimui bei kultūros paveldo puoselėjimui, "investicijoms ne į trumpalaikius ir nekokybiškus statinius, o į išliekamąją vertę turinčius ir pridėtinę naudą tiek verslui, tiek visai visuomenei teikiančius objektus".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"