TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Arkiv. G. Grušas: yra vilties sulaukti popiežiaus Lietuvoje

2015 02 10 8:04
Arkiv. Gintaras Grušas. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuva turi vilties sulaukti popiežiaus Pranciškaus vizito, sako praeitą savaitę su Šventuoju Tėvu Vatikane susitikęs Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.

Interviu BNS dvasininkas teigė, kad Lietuvos vyskupai susitikime su popiežiumi daug dėmesio skyrė šeimos klausimams ir išsakė susirūpinimą dėl situacijos Ukrainoje.

– Kuo svarbus Lietuvos dvasininkams ir tikintiesiems yra praėjusios savaitės vizitas pas popiežių? Kokius klausimus jo metu aptarėte?

– Vyskupai iš viso pasaulio maždaug kas penkerius metus vyksta ne tik susitikti su Šventu Tėvu, bet taip pat aplankyti apaštalų Petro ir Pauliaus kapus, ten pasimelsti ir susitikti su įvairiomis dikasterijomis, kurių analogija būtų ministerijos, ir tais žmonėmis, kurie Vatikane tvarko visus mūsų reikalus. Bet, žinoma, vizito viršūnė – tai mūsų susitikimas su Šventu Tėvu.

Pirma, tai sustiprina ryšį, primena, kad esame dalis visuotinės Bažnyčios ir kad mums, Lietuvos vyskupams, yra duota misija rūpintis tikinčiaisiais šioje vietoje – mūsų vyskupijose, bet mes tą darome vienybėje su popiežiumi.

Viena iš popiežiaus misijų yra sustiprinti savo brolius tikėjime. Ir tas dialogas, kuris šį kartą vyko pagal naują formatą, buvo gana išskirtinis: mes praleidome beveik pusantros valandos kartu, susėdę ratu labai broliškame dialoge apie tuos dalykus, kurie rūpi mums kaip ganytojams Lietuvoje ir apie situaciją pasaulyje šiandien. Turėjome progos užduoti klausimus Šventam Tėvui ir išklausyti, kokie yra jo rūpesčiai, o jis išklausė mūsų.

– Kokie tie rūpesčiai?

– Daug kas atsispindėjo oficialiuose kreipimuose, bet mūsų dialogas vyko laisva forma. Pradėjome nuo klausimo apie šeimą – mes ką tik pabaigėme Šeimos metus, Vatikane pabaigtas šeimos klausimais pirmasis sinodas, ruošiamės antram. Buvo labai įdomu išgirsti Švento Tėvo įžvalgas, kaip jis mato tą procesą.

Buvo kalbama apie dabartinius iššūkius Lietuvoje ir pasaulyje – tiek šeimos, jaunimo sielovadoje, tiek apie pašaukimą. Šiek tiek pakalbėjome apie rūpestį vargšais. Kalbėjome trumpai apie emigrantus, taip pat apie pasaulio saugumo padėtį įvairiuose kraštuose. Mums artimiausia yra Ukraina, bet kalbėjome ir apie Iraką, ir Siriją, ir kitas vietas, kur neramu.

– Kokie šių neramumų aspektai Vatikane ir Lietuvoje aktualūs būtent iš religinės, bažnytinės pusės?

– Labai daug kur pasaulyje krikščionys yra žudomi dėl to, kad jie yra krikščionys. Gal ne visada mes spaudoje tą matome pakankamai aiškiai, bet tai vyksta Irake, Sirijoje, Indonezioje ir kitur. Popiežius yra kalbėjęs apie kankinystės ekumenizmą – nežiūrint kokiai Bažnyčiai ar religinei bendruomenei krikščionys priklauso, juos vienija tas persekiojimas, kuris vyksta pasaulyje.

Dėl Ukrainos klausimo, mes irgi išreiškėme Šventam Tėvui susirūpinimą ta situacija. Vėliau jis savo trečiadienio audiencijoje pabrėžė, kad tiek vienoje, tiek kitoje pusėje tarpusavyje kovoja krikščionys, ką jis pavadino skandalu. Manau, kad daug daugiau apie tai bus kalbama, kai į Romą savo ad limina vizito netrukus atvyks Ukrainos vyskupai. Jie su Šventu Tėvu ilgai apie tai kalbės.

– Susitikimo metu taip pat kalbėta apie šeimą ir jai iškylančias grėsmes. Ar tos grėsmės, kurias mato popiežius, yra susijusios su bendromis europietiškomis tendencijomis ir vertybėmis, ar Lietuvos situacija kažkuo išskirtinė?

– Apie tai tikrai buvo kalbėta bendrame kontekste, bet tas bendras kontekstas labai aktualus mums ir šiandien Lietuvoje. Jeigu Bažnyčia turėjo vienokius iššūkius prieš 25–30 metų Lietuvoje dėl persekiojimo arba dėl atstatymo bažnytinių struktūrų, dabar mes turime bendras problemas, kurios patiriamos visoje Europoje ir dar plačiau. Šventasis Tėvas per savo apaštalinę kelionę į Filipinus kalbėjo apie ideologinę kolonizaciją, kai politinės jėgos labai dažnai naudoja svertus įdiegti savo ideologines vertybes gyvybės klausimais, šeimos klausimais, taip pat – reliativyzmą, sekuliarizmą, dažnai ir hedonizmą. Yra tie iššūkiai, su kuriais Bažnyčia susiduria šiandien Europoje ir visame pasaulyje – jie mums kaip ganytojams irgi yra iššūkis.

– Kalbant apie gyvybės klausimus, Lietuvos kontekste tai būtų abortai ir dirbtinis apvaisinimas?

– Be abejo. Taip pat dar pridėčiau ir savižudybes, dėl kurių mes esame, deja, pasižymėję statistikoje.

Popiežius Pranciškus. / AFP/Scanpix nuotrauka

– Nors su popiežiumi aptarėte grėsmes tradicijoms, jis vis dėlto dažnai yra vadinamas reformatoriumi, pavyzdžiui, dėl savo pasisakymų apie homoseksualus ar pakartotines katalikų santuokas. Ar jo idėjos atrodo naujos ir reformatoriškos tarp Lietuvos dvasininkų?

– Tai, ką aš girdėjau iš tų, kurie tiesiogiai dalyvavo sinode apie šeimą, popiežius ir mums tiesiogiai patvirtino – kad nei jis, nei sinodas nesiruošia kreipti paties Bažnyčios mokymo. Kai pristatoma spaudoje, labai aiškiai matosi, kad pagaunami tie dalykai, kurie yra labiau pikantiški. Šventasis Tėvas labai atsargiai ieško, kaip teikti šitose situacijose atviresnę pastoracinę pagalbą tiems žmonėms – čia įeina tiek skyrybų klausimai, tiek homoseksualų klausimai – bet nekeičiant pagrindinio Bažnyčios mokymo, ir tą jis pabrėžė, kai mes su juo kalbėjome.

Ir iš Lietuvos perspektyvos mums irgi yra didelis rūpestis, kad galėtumėme kuo daugiau padėti žmonėms dalyvauti pilnesniame Bažnyčios gyvenime. Didžiausias rūpestis yra skyrybų klausimas, atsižvelgiant į tai, kiek yra išsiskyrusių ir Šventas Tėvas pabrėžė, kad tie žmonės nėra ekskomunikuoti, jie yra kviečiami dalyvauti maldose, Bažnyčios gyvenime, ruošti savo vaikus. Labai dažnai taisyklė, kad jie negali priimti komunijos ar eiti išpažinties, blokuoja žmones nuo to dalyvavimo ir klausimas yra – ką mes galime padaryti, kaip Bažnyčia gali juos pasiekti, padėti jiems pilniau dalyvauti Bažnyčios gyvenime, pilniau pajusti tiek Bažnyčios, tiek Dievo artumą.

– Lietuvoje norinčių tapti kunigais nėra ypač daug. Ar panaši situacija yra ir kitose šalyse? Ar išgirdote, kaip būtų galima spręsti šią problemą?

– Pirma pagalba – priminimas, kurį gavome: nepamiršti melstis už pašaukimus. Mūsų situacija Lietuvoje per pastaruosius 25 nepriklausomybės metus iš tiesų bangavo. Buvo daug žmonių, kurie negalėjo stoti į seminariją, todėl pradžioje buvo labai didelis skaičius ir per pastaruosius 10–15 metų jis smarkiai yra sumažėjęs bet esame geresnėje padėtyje nei kitos vietos Europoje. Bet jei žiūrint į visuotinę Bažnyčią, pašaukimų skaičius auga kituose kontinentuose: Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje.

Matosi tendencijos, kad ten, kur yra sunkumai, persekiojimai, yra didesnis atsiliepimas, bet ką minėjau ir Šventam Tėvui, turime pozityvų ženklą – labai smarkiai stojimas į seminariją išaugo pernai. Jeigu procesas tęsis, per 2–3 metus matysis, kad kryptis pasikeitė.

– Kas, jūsų nuomone, Lietuvoje galėjo paskatinti pokyčius?

– Dėl pernai metų dar anksti kažką spėti, tačiau įvairios programos, kurios bando pasiekti jaunimą, studijuojančius – dedame pastangas, kad žmonės burtųsi ir gilintų savo tikėjimą. Tada jie sugeba geriau išgirsti Viešpaties kvietimą ir savo gyvenimo pašaukimą – ar į kunigišką, vienuolišką, ar į šeimos gyvenimą.

– Vizito metu kvietėte popiežių atvykti. Kiek realu jo sulaukti?

– Tai priklausys nuo Švento Tėvo sveikatos, jo galimybių. Kai buvo išrinktas, jis viešai buvo pasisakęs, kad nesiruošia tiek daug keliauti kaip jo pirmtakai, bet realiai mes matome dabar vis dažnėjančias keliones: ką tik buvo Europos Sąjungos (ES) institucijose, ruošiasi į Pasaulio šeimų suvažiavimą Filadelfijoje, ruošiasi kalbėti Amerikos kongrese - bus pirmasis popiežius, kuris ten kalbės. Todėl viltis yra.

– Pirmasis ir kol kas vienintelis popiežiaus vizitas Lietuvoje buvo nepriklausomybės pradžioje, pasibaigus sovietiniam Bažnyčios persekiojimui. Kiek popiežiaus vizitai yra susiję su specifine regiono, valstybės situacija? Ir jeigu jie susiję, ar mūsų situacija dabar galėtų būti aktuali iš šios perspektyvos?

– Mes iš vienos pusės esame ES periferijoje, krašte, mes esame tame santykyje tarp Rytų ir Vakarų ir iš tos pusės esame unikalioje pozicijoje dabartiniame politiniame veiksme, bet Šventas Tėvas žiūri iš bažnytinės pusės. Yra įvairios priežastys, dėl kurių vizitas į Lietuvą būtų realus, bet mums belieka tik kantriai laukti atsakymo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"