TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

„Aro“ vadas: apie padėtas bombas pranešama ir dėl nelaimingos meilės

2013 02 26 8:53
aras.policija.lt nuotrauka

Melagingai pranešti apie padėtas bombas skatina dėmesio stoka, nelaiminga meilė bei alkoholis. Taip tinklalapiui LRT.lt tvirtina Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas ir psichologas-psichoterapeutas Olegas Lapinas. Skaičiuojama, kad anksčiau tokių pranešimų būdavo kur kas daugiau. Dabar tapo populiaru „užminuoti“ teismus ar oro uostus, anksčiau – švietimo įstaigas.

2012-aisiais visi pranešimai buvo melagingi

Atsiradus menkiausiai tikimybei, kad anoniminis pranešimas apie padėtą bombą gali pasitvirtinti, įvedamas specialus sprogimo grėsmės likvidavimo planas. Už šio plano parengimą bei kontrolę atsakinga Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“.

„Plane yra numatytos visų operacijoje dalyvaujančių tarnybų funkcijos ir atsakomybės ribos. Sprogmenų paiešką vykdančių rinktinės „Aras“ pareigūnų skaičius priklauso nuo objekto ir teritorijos, kurią reikia apžiūrėti, dydžio. Paiešką vykdo mažiausiai du pareigūnai, dažnai pasitelkiami specialiai tam paruošti tarnybiniai šunys“, – tinklalapiui LRT.lt pasakoja V. Grabauskas.

2012-aisiais rinktinės „Aras“ Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo skyrius skaičiuoja sulaukęs dešimties anoniminių pranešimų, kai reikėjo pasitelkti išminuotojus. Visi šie anoniminiai pranešimai buvo melagingi. Pasak V. Grabausko, toks skaičius paskutinius kelerius metus išlieka panašus.

„Anksčiau anoniminių pranešimų būdavo sulaukiama daug daugiau. Kartais tam įtakos turėdavo kai kurie rezonansiniai įvykiai, pvz. teroristinis išpuolis JAV 2001-aisiais“, – tęsia „Aro“ vadas.

Pranešimų apie padėtus sprogmenis būna labai įvairių, ir vietos, anot V. Grabausko, kuriose neva tie sprogmenys padėti, yra taip pat įvairios. „Pradedant nuo parduotuvių, degalinių, baigiant mokyklomis ar Seimo rūmais. Gana dažnai pastaruoju metu sulaukiame pranešimų apie „užminuotus“ įvairių teismų pastatus bei oro uostus. Seniau buvo populiaru pranešti apie padėtus sprogmenis mokyklose. Tačiau tokie pranešėjai būdavo greitai nustatomi ir nubaudžiami, o nutrauktos pamokos – perkeliamos į laisvadienį“, – tęsia V. Grabauskas.

Psichologas: bet kuriuo atveju chuliganizmas apsimoka

„Mes tai vadiname chuliganizmu, o jo atmaina patogesnė, kai yra mobilusis ryšys, galimybė susiekti su įvairiais žmonėmis“, – taip apie asmenis, melagingai pranešančius apie padėtas bombas, kalba psichologas-psichoterapeutas Olegas Lapinas.

Pasak O. Lapino, chuliganai laimi dvejopai – jei toks asmuo yra nenubaudžiamas, jis gauna atleidimą, ir pati atleidimo būsena chuliganui gali būti reikalinga sielos gilumoje. „Jei toks asmuo yra nubaudžiamas, tai kartu su bausme jis gauna dėmesį ir pripažinimą. Ji įrodo, kad tu esi, egzistuoji – tai antra nauda. Bet kokiu atveju užsiimti chuliganizmu apsimoka – arba jūs tokiam asmeniui atleidžiate, arba jį pastebite – abu šie dalykai žmogui labai reikalingi“, – tvirtina O. Lapinas.

Anot V. Grabausko, dažniausiai tokie „anonimai“ būna paveikti alkoholio ar turintys psichinių sutrikimų. Kartais tokie žmonės siekia padaryti žalą tam tikroms privačioms bendrovėms, laikinai sustabdant jų veiklą. „Pasitaiko atvejų, kad tai susiję su meilės reikalais, kai mylimoji ruošiasi išskirsti į kitą šalį be vyro leidimo. Na o mokinius taip pasielgti dažnai paskatina ne tik kvailas išdykėliškumas, bet ir noras išvengti sunkaus kontrolinio, ypač, jei nesi jam pasiruošęs“, – teigia „Aro“ vadas.

Juokauti apie bombas nebelinkęs

Prieš devynerius metus į istoriją dėl „pajuokavimo“ apie bombą buvo įsipainiojęs ir dabartinis Seimo narys Juras Požela. Tąkart jis su draugų kompanija ėjo pro oro uosto patikros vartus, kurie supypsėjo. J. Požela pasakė, kad tai galbūt bomba. Tiesa, tąkart teismas vaikiną išlaisvino.

„Dabar mano požiūris į tokius juokus yra neigiamas. Kiekvienas atvejis, žinoma, išskirtinis, reikia žiūrėti, kaip jis baigiasi. Šiuo atveju buvo pripažinta mano teisybė, nes nepadariau nieko neteisėto, bet, žinoma, tai nėra gerai ir tokiose vietose neturėtų būti juokaujama šiomis temomis“, – LRT.lt pripažino J. Požela.

Policija įspėja, jog tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"