TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Artėja mūšis dėl nuolatinio šaukimo

2015 09 24 6:00
Šį pavasarį Seimas Valstybės gynimo tarybos siūlymu tik laikinai - penkeriems metams - grąžino privalomąją karo tarnybą. LŽ archyvo nuotrauka

Partijos jau per šį politinį sezoną raginamos susitarti dėl nuolatinės visuotinės karo prievolės sugrąžinimo - tokią iniciatyvą kelia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Jam pritaria ir kariuomenės specialistai, bet krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia dabar nematantis galimybių vėl pradėti visuotinį karinį rengimą.

Buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė prasidėjusioje Seimo rudens sesijoje žada skatinti partijų susitarimą dėl visuotinės karo prievolės. Šį pavasarį Seimas Valstybės gynimo tarybos siūlymu laikinai - penkeriems metams - grąžino privalomąją karo tarnybą. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją: Rusijos veiksmus Ukrainoje ir išaugusį karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.

„Dabar reikia pasiekti, kad karo prievolės grąžinimas nebūtų laikinas.Tam būtinas partijų susitarimas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete sutarėme jo siekti“, - LŽ sakė šio komiteto narė R. Juknevičienė.

NSGK pirmininko „darbiečio“ Artūro Paulausko teigimu, diskusija dėl nuolatinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą parlamentarų darbotvarkėje jau numatyta - su tokiu prašymu jis kreipėsi į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę. Tačiau konkreti data, kada klausimas bus aptartas plenariniame posėdyje, dar nepaskirta. „Reikia, kad visos Seimo frakcijos, ekspertai, specialistai sutartų dėl bendros pozicijos. Tokia diskusija būtina, nes kitaip nepatvirtinsime 2021 metų (laikotarpio po laikinai atnaujinto šaukimo) kariuomenės principinės struktūros rodiklių“, - aiškino politikas.

Ragina rengtis iššūkiams

Prezidentė Dalia Grybauskaitė:"Jau šiandien mums reikėtų turėti apie 30-40 tūkst. žmonių mobilizacinį rezervą." Alinos Ožič nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat yra pareiškusi, kad diskusija dėl privalomosios karo tarnybos grąžinimo ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui yra reikalinga.

„Tai pats svarbiausias klausimas, kurį Seimas šiais metais, susitarus politinėms partijoms, turi kuo greičiau išspręsti. Jeigu dabar pasakysime, kad šauktiniai yra mūsų kariuomenės rezervo rengimo stuburas, šiandieniniai moksleiviai, mokytojai, tėvai jau žinos, kad 2021 metais baigę vidurinę mokyklą 18-mečiai, 19-mečiai, jei yra sveiki, tinkami, turės tarnauti 9 mėnesius. Aš siūlau pereiti prie visuotinės karo prievolės, tuomet nebereikėtų loterijų, kad nešauktume 25, 26 metų žmonių ir kad visiems būtų aiški perspektyva“, - kalbėjo R. Juknevičienė.

Anot jos, sutarimas būtinas ir todėl, kad Seimui jau reikia apsispręsti dėl naujos principinės kariuomenės struktūros po 2020-ųjų, kai baigsis laikinas penkerių metų šaukimo atnaujinimo terminas. Krašto apsaugos ministras J. Olekas, Seimui teikdamas to laikotarpio ribinius skaičius, 2021-iesiems prie šauktinių jau nurodo nulį.

„Mums taikos meto sąlygomis nereikia didelės kariuomenės, tačiau turime būti parengę mobilizacinį rezervą, tinkamai paruoštus žmones, kurie jau rytoj, paskelbus mobilizaciją, galėtų būti pakviesti stoti į tarnybą. Dabar turime 12,5 tūkst. žmonių kariuomenę ir vos 2,5 tūkst. karių, kuriuos galime pakviesti iš civilinio gyvenimo. Jau šiandien mums reikėtų turėti apie 30-40 tūkst. žmonių mobilizacinį rezervą. Kadangi apie 2020–2021 metus numatome turėti 20 tūkst. profesionalų kariuomenę, tada mums reiktų turėti apie 60-70 tūkst. žmonių parengtą rezervą. O jeigu siunčiame signalą, kad 2021 metais vėl turėsime nulį, vėl nešauksime, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes rezervo neturėsime ir jo neruošime“, - tikino R. Juknevičienė.

Krašto apsaugos ministras J. Olekas: „Nematau galimybių vėl pradėti visuotinį karinį rengimą, kai nepakankamai aprūpinamas ir sukomplektuojamas pagrindinis kariuomenės branduolys."

Kalba apie profesionalų stiprinimą

Krašto apsaugos ministro J. Oleko teigimu, diskuotuoti apie visuotinės karo prievolės grąžinimą galima, bet reikia išgirsti visus argumentus ir priimti racionaliausią sprendimą. „Tai yra Lietuvos kariuomenės stiprybės ir mūsų valstybės apginamumo klausimas. Šiandien, mano supratimu, Lietuvai labai reikia sustiprinti savo kariuomenę: tas lėšas, kurios dabar yra skiriamos krašto apsaugai ir kurios prie numatytų 2 proc. bendrojo vidaus produkto tik artėja, reikia labai subalansuotai panaudoti - ir didinant pajėgų komplektavimą, ir aprūpinant karius reikiama ginkluote“, - aiškino jis.

Ministras situaciją šalies kariuomenėje lygino su Lietuvos krepšinio rinktinės žaidimu ką tik pasibaigusiame Europos čempionate. Esą pagrindinėse varžybose iš 12-os Lietuvos rinktinės žaidėjų pasirodė tik septyni, ir vargu ar būtų buvę kitaip, jei komanda būtų papildyta dešimčia naujų narių.

„Taip ir kariuomenėje: mums reikia suformuoti jos branduolį, o paskui plėstis. Nematau galimybių vėl pradėti visuotinį karinį rengimą, kai nepakankamai aprūpinamas ir sukomplektuojamas pagrindinis kariuomenės branduolys. Esu už tai, kad būtų priimami subalansuoti sprendimai, pirmiausia - padaliniai sustiprinti profesionaliais kariais, ginkluote, taip pat pasirūpinta savanorių pajėgomis, kurios, kaip kariuomenės dalis, vis laukia savo eilės“, - dėstė J. Olekas.

Greito susitarimo nesitiki

Šį pavasarį Seimas Valstybės gynimo tarybos siūlymu tik laikinai - penkeriems metams - grąžino privalomąją karo tarnybą.Deniso Nikitenkos nuotrauka

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto Karo istorijos centro vyriausiojo mokslo darbuotojo prof. dr. Valdo Rakučio įsitikinimu, kaitalioti kariuomenės sistemą kas kelerius metus yra blogas sprendimas, nes nuolatiniai dideli pokyčiai neužtikrina jos efektyvumo.

„Šiuo metu kalbame ne apie šauktinių, o apie visuotinės karo prievolės klausimą. Tai reiškia, kad žmogus, per 9 mėnesius įgijęs tam tikrų žinių, paskui dar maždaug 30 metų gali būti pašauktas. Jei sistema bus nuolat kaitaliojama, vieniems teks tarnauti, kitiems - ne, kaip elgsis neapmokyti žmonės iškilus būtinybei? Kadangi laikai kuo toliau, tuo labiau tampa neramūs, visuotinė karo prievolė yra būtina“, - tvirtino jis.

V. Rakučio manymu, visuotinės karo prievolės klausimas nagrinėjamas ne tik Lietuvoje, nors šiuo metu iš 28 NATO šalių privaloma karo tarnyba yra tik Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Norvegijoje ir Turkijoje. „Prognozuoju, kad daugelis Europos valstybių, kurios pasirinko profesinę kariuomenę, labai greitai grįš prie šauktinių, nes karo metu nieko geresnio už tai sugalvota nėra. Manau, kad R. Juknevičienės iškelta iniciatyva radosi tinkamu laiku, ir niekas tam labai neprieštaraus“, - LŽ sakė jis.

Seimo NSGK vadovas A. Paulauskas nėra toks tikras, kad politikams dėl visuotinės karo prievolės pavyktų lengvai susitarti. „Komitete didelių prieštaravimų negirdėjau, bet niekada nežinai, kokia bus pozicija, kai prasidės pokalbiai partijų viduje. Manau, šioje sesijoje dėl nuolatinio šaukimo atnaujinimo susitarti būtų labai nelengva“, - teigė politikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"