TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Artėjant rinkimams – mostas popieriniu vėzdu

2015 11 12 6:00
Teigiama, jog įstatymų keitimas iki 2017-ųjų atidėtas todėl, kad likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų keisti taisykles būtų neprotinga. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Su korupcija kovojančios institucijos siekia, kad partijos greičiau ir detaliau informuotų apie rinkimams išleistus pinigus, bet įstatymus bus bandoma taisyti tik po poros metų. Tiesa, rinkimų prievaizdai jau kitąmet žada išsamiau skelbti politinės reklamos įkainius, juos lyginti, o per rinkimus – registruoti kandidatų organizuojamus renginius. Vis dėlto tokių iniciatyvų sėkmė priklausys tik nuo pačių politikų.

Problemos, kylančios dėl politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo skaidrumo, – nesyk aptartos ir įvardytos. Pavyzdžiui, kad nepiniginių aukų apskaita turėtų būti aiškesnė, finansų ataskaitos ar partijos narių mokami mokesčiai būtų deklaruojami išsamiau, politikų privačių interesų deklaracijos – tikslesnės.

Visa tai su korupcija kovojančios tarnybos ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pakartojo ir Politinių partijų korupcijos prevencijos 2016–2017 metais programoje. Tačiau reikiamus įstatymų pakeitimus planuojama priimti 2017-aisiais, o VRK siūlomos priemonės pačių politikų elgtis kitaip nei anksčiau, regis, neįpareigos.

Pradėjo iš toli

Programos rengėjai pripažįsta, kad per pastaruosius Seimo ir savivaldos rinkimus skambėję balsų pirkimo ar rinkėjų papirkimo atvejai nėra vienintelė opi problema. Pavyzdžiui, iki šiol neišspręsti politinių kampanijų finansų skaidrumo klausimai.

„Dažniausias atvejis – paskleidžiama paslėpta politinė reklama. Taip dirbtinai sumažinamos politinės kampanijos išlaidos ir gali būti viršytas įstatymo nustatytas limitas, taip pažeidžiant politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo principą. Šioje srityje yra ypač palankios sąlygos korupcijos rizikai atsirasti“, – rašo programos rengėjai.

Sergejus Muravjovas: „Jeigu nebus partijų noro ir supratimo, dauguma išvardytų priemonių gali likti tik popieriuje.“LŽ archyvo nuotrauka

Institucijos pripažįsta, kad VRK trūksta pajėgų paslėptai politinei reklamai veiksmingai fiksuoti, nors komisijos skyriuje, kuris tuo rūpinasi, ir buvo įsteigti du papildomi etatai. Be to, primenama, kad, net ir nustačius pažeidimų, iki neigiamų teisinių pasekmių neprieinama, taigi ir čia korupcijos pasireiškimo rizika – nemaža. Galiausiai kandidatai iki šiol pateikia netinkamai užpildytas arba visai tuščias privačių interesų deklaracijas, o VRK tokius dokumentus yra priversta priimti.

Komisijų vadovus mokys STT

Kaip visa tai išspręsti? Pirmiausia siūloma pakeisti atitinkamus teisės aktus. Tačiau parengti pataisas dėl aiškesnės nepiniginių aukų apskaitos, politinių partijų finansavimo ataskaitų terminų ankstinimo ir partijų teikiamų finansinių dokumentų planuojama iki 2017 metų pavasario.

Kitąmet žadama rengti antikorupcinius mokymus, rinkimų stebėtojų elgesio vadovus, analitines rinkimų ir partijų politinių kampanijų finansavimo apžvalgas, viešai jas skelbti. Jau kitų metų pavasarį VRK įsipareigojo pateikti politinės reklamos kainų palyginimo modelį, sutvarkyti privačių kandidatų interesų deklaracijų įrankius ir pan.

Be kita ko, VRK rinkimų metu ketina rinkti informaciją apie politinių partijų, politikų steigiamas visuomenines organizacijas, renginius, o naujiems rinkimų komisijų vadovams, pasitelkus Specialiųjų tyrimų tarnybą, rengti antikorupcinius mokymus.

Skubinti pokyčių neprotinga?

Vis dėlto, kaip pripažįsta ir VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, daug kas priklausys nuo to, kaip į pasiūlymus reaguos patys politikai. Pavyzdžiui, rinkimų prievaizdai negali įpareigoti politikų, kad teiktų informaciją apie renginius, susitikimus. „Prašysime, kad mus informuotų, o informaciją padarysime prieinamą. Bet politikai gali ir neteikti tokios informacijos, niekas jų neverčia“, – sakė jis.

Taigi tokios istorijos, kai į susitikimą su Darbo partijos kandidatais atėjusiems rinkėjams prieš praėjusius Seimo rinkimus buvo surengta dešrų ir mėsos gaminių „degustacija“, gali kartotis. „Jie labai originaliai tada paaiškino – esą verslininkai patys juos susirado ir atėjo į susitikimą. Bet taip „darbiečiai“ padarė porą kartų ir paskui liovėsi – įspėjome juos, kad gali sulaukti griežtų sankcijų“, – prisiminė Z. Vaigauskas.

Jo teigimu, VRK ir iki šiol lygino politinės reklamos kainas, ieškojo, ar nedeklaruojamos tikrovės neatitinkančios sumos. „Susiduriame ne su neįprastai mažomis, o su neįprastai didelėmis. Mūsų darbuotojai paskelbs apžvalgą, toks bus darbas“, – aiškino VRK vadovas.

Politikus, susijusius su visuomeninėmis organizacijomis, VRK skelbė ir iki šiol, nors šie kartais neigdavo tokius ryšius. O kai kurie deklaruoja esą ir visuomeninio judėjimo, ir politinės partijos lyderiai. Antai Artūras Zuokas yra ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų), ir visuomeninio judėjimo „Taip“ pirmininkas.

Anot Z. Vaigausko, įstatymų keitimas iki 2017-ųjų atidėtas, nes likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų keisti taisykles būtų neprotinga. „Visi su esama sistema yra apsipratę, artėja rinkimai. Yra ir kompiuterinė sistema, ją reikėtų keisti, prieš rinkimus tai nebūtų gerai“, – teigė jis.

Abejoja VRK pajėgomis

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, susipažinęs su pateikta antikorupcijos programa, džiaugiasi, kad bent jau parengtas išsamus veiksmų planas, tačiau kelia klausimą, ar jį pavyks įgyvendinti.

„Tie pasiūlymai dėl politinių partijų išlaidų yra tikrai svarbūs. Finansinės ataskaitos dabar pateikiamos tokiu formatu, kad negalima pamatyti detalių, atskirų išlaidų, jos tiesiog sugrupuojamos. Bet nėra jokios priežasties, kodėl šiemet negalėtume turėti išsamesnės jų pateikimo formos“, – komentavo jis.

S. Muravjovo teigimu, nepiniginių aukų klausimas – irgi labai aktualus. Tarkime, partija kaip auką gauna plotą spaudoje ir t. t. „Pačios partijos ir žiniasklaida turėtų teikti daugiau informacijos. Jeigu nebus jų noro ir supratimo, dauguma išvardytų priemonių gali likti tik popieriuje“, – svarstė jis.

S. Muravjovas taip pat abejoja, ar VRK užteks pajėgų aiškinantis paslėptą politinę reklamą, ir primena, kad lyginti reklamos kainas VRK gali ir dabar – politikai apie tai pateikia duomenis. „Bet norėtųsi, kad tokios analizės sukeltų tam tikras pasekmes“, – pažymėjo jis.

Siekiant nustatyti kandidatų ir visuomeninių organizacijų ryšius, jis siūlo VRK bendradarbiauti su šią informaciją valdančiu Registrų centru ir ją viešinti.

Praverčia žvalgai

Politinių partijų lyderiai pripažįsta, kad skaidrumo reikėtų daugiau. Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio teigimu, nepiniginių aukų klausimas iš tiesų opus. „Vieni sugeba susitvarkyti apsukriau, gauna tų aukų įvairiausiomis formomis, gal koks nors fizinis asmuo suteikia transportą, viešoji įstaiga, asociacija išleidžia lankstinukus ir taip toliau. Taip rinkimuose sudaromos nevienodos konkurencijos sąlygos“, – kalbėjo jis.

E. Masiulis tikina, kad jo vadovaujamas Liberalų sąjūdis neturi ko slėpti – esą visus duomenis gali pateikti viešai. „O iniciatyva VRK fiksuoti renginius yra keistoka. Pačios partijos siunčia vienos pas kitas į renginius žvalgus. Jei pamatome, kad konkurentai daro ką nors neteisėto ar tie renginiai pažeidžia įstatymus, rašomi skundai VRK“, – aiškino jis.

LŽ kalbintas partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas į detales nesileido. Iš pradžių jis prašė paaiškinti, kas yra nepiniginė auka, o galiausiai pasisiūlė pateikti savo bendrą požiūrį į rinkimų skaidrumą. „Pavyzdys yra JAV rinkimai: kandidatų finansavimas, skaidrumas. O Lietuvoje nieko negali: pradedant lėšų rinkimu, baigiant susitikimais. Nei kokio koncerto, nei įdomesnio, subtilesnio renginio surengti. Anksčiau sakydavo: konkuruokime idėjomis. Bet pasakykite, kaip tas idėjas paskleisti?“ – klausė R. Paksas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"