TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Artėjant Visų šventųjų ir Vėlinių dienoms

2011 10 30 8:00

Artėja dvi dienos, kada ypatingu būdu pagerbiame šventuosius ir meldžiamės už savo brangius ir artimus mirusiuosius. Mirtis – neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, slenkstis, per kurį įžengiame į ypatingos Dievo artumos pasaulį – Amžinybę. Kaip yra pasakęs Steve'as Jobsas: „Niekas nenori mirti. žmonės, kurie žada patekti į Dangų, irgi nenori. Ir vis tiek mirtis – galutinė stotelė mums visiems. Niekas jos negalėjo išvengti. Taip ir turi būti, nes Mirtis tikriausiai yra geriausias Gyvenimo išradimas. Ji – permainų priežastis. Ji išvalo sena, kad atvertų kelią naujam. Dabar nauja esate jūs, bet kada nors (ne už kalnų tas laikas) tapsite seni – ir jus išvalys. Atleiskite už tokį dramatizmą, bet tai tiesa.“

Noriu išsakyti keletą minčių laidotuvių tema. Jei mirus žmogui kreipiatės į parapiją dėl laidotuvių, tai normalu, kad laidotuvės turėtų būti katalikiškos. Ne kartą buvo taip, kad laidotuvių metų iš jų norėjau pabėgti dėl košmaro, kurį sukelia mirusio artimieji.

Pirma, niekada nesupratau ir nesuprasiu velionio rankų ir kojų virvelės nukirpimo, kurios laiko rankas ir kojas gražiai sudėtas. Kur žmogus palaidotas bėgs? Turi būti atlaisvintos rankos, nes iš kišenės trauks piniginę ir pirks traukinio bilietą iki šv. Petro stotelės? Mirtis yra mirtis, miršta kūnas, ir dažnai žmonės su mirusiuoju elgiasi kaip su gyvu, neva jam bus taip patogiau. Kas atrišinėjo rankas karo aukoms, kurias su buldozeriais stumdė į kapo duobes? Jie buvo užkasti bet kaip, surišti, vienas ant kito, manot, kad jiems nepatogu? Viskas, jie mirė, jie nieko nejaučia, tik mes į visa tai vis dar žiūrim pagoniškai. Aišku, turime tokią teisę, bet kam tada katalikų kunigas laidotuvėse?

Antra, nieko absurdiškiau nesu matęs, kaip mirusiojo vežimas prie jo namų, kur jis gyveno, ir pastovėjimas. Ką tai reiškia? štai kartą karstą atvežė prie namų, visi sustojo, ir automobiliai minutę laiko leido garsinius signalus, kaip per vestuves. Taip ir nesupratau, ar jie liūdi, ar džiaugiasi, kad žmogus mirė.

Tos laidotuvės man buvo siaubingos.

Trečia, gėlių gausumas. Kam, mielieji? Gėles dovanokite vieni kitiems, kol gyvi, kol gyvi, sveikinkit vienas kitą, dėkokit, mylėkit ir apipilkit gėlėmis. Kiek reikia, karstą papuoš laidotuvių biuras, o Jūs, lankydami ir pagerbdami velionį, artimuosius paremkite savo auka. Tai bus protingumo ir išminties ženklas, o ne kvailos tuštybės apraiška bei sovietinis palikimas. (Pamenat metalinius vainikus?)

Ir paskutinis prašymas – tiesiog maldauju Jūsų, nepadarykit iš kapų darželių, sodų, sodybų. Kai nuvažiuoju į kapines, man verkti norisi pamačius paminklus, krūvą gėlių. Kam? Mirusiajam? Jam to, patikėkite, nereikia.

Teko būti Izraelyje, kur nueini į kapines ir jauti, jog čia mirusiųjų buveinė. Mūsų žmonės namo aplinkos nesusitvarko taip, kaip kapinių. Daugelis skundžiasi sunkiu pragyvenimu, tačiau apsilankęs kapinėse to nepasakyčiau. Man koktu nuo tos tuščios gigantomanijos, lenktynių, kas gražiau ir brangiau.

Kai užsimenu apie prisidėjimą prie parapijos pastatų išlaikymo ir remonto, kyla didžiulis nepasitenkinimas.

Prašau, būkit išmintingi, artėjant Vėlinėms, nemėtykit savo sunkiai uždirbtų pinigų. Prisiminti ir pagerbti mirusiuosius gana šv. Mišių aukos, mažos puokštelės ir keleto žvakių. Tai tikrai bus maldinga, krikščioniška, neišpuikėliška laikysena.

Minint šitas dienas, linkiu būti atsargiems, saugokite vieni kitus kelyje. Būkit maldingi. Kas esat tam pribrendę, mirusiųjų naudai atlikite išpažintį, aišku, sąžiningą. Jei tokiai nesat pribrendę, išpažinties geriau neiti, nes padarysit dar vieną nuodėmę, atliksit šventvagišką išpažintį.

Būkite protingi, nemylėkite mirusiųjų labiau nei tų, kuriuos dar turite šalia. Už mirusiuosius melskitės, o artimuosius gerbkite ir mylėkite. Ramių Jums artėjančių dienų, meldžiu – teaplanko Jus Dievo malonė ir artuma. Būkit palaiminti.

Klebonas Audrius Mikitiukas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"