TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Artimai kaimynystei stinga pažangos

2010 10 18 0:00
Lenkijos ambasadorius Lietuvoje J.Skolimowskis džiaugiasi, kad abiejų valstybių vadovai netrukus vėl susitiks.
Lenkijos ambasados Lietuvoje nuotrauka

Lenkija nori matyti Lietuvą kaip sąžiningą ir patikimą partnerę, tačiau glaudesnį suartėjimą stabdo daug metų trunkančios kai kurių sprendimų paieškos.

Lietuvos ir Lenkijos tikslai ir prioritetai nėra tokie skirtingi, kaip kartais nušviečia spauda. Tačiau esama klausimų, kai abiejų valstybių nuomonės nesutampa. Vienas tokių - lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje vertinimas. Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Januszas SKOLIMOWSKIS, atsakydamas į "Lietuvos žinių" klausimus, prisipažino vis dar neįžvelgiantis pažangos šioje srityje.

Baltijos regiono svarba

- Įtakingas Lenkijos laikraštis "Rzeczpospolita" prabilo apie dvišalių santykių atšalimą. Esą tik laiko klausimas, kada tai pripažins politikai. Kokia Jūsų nuomonė?

- Tokie teiginiai pasirodo visų pirma Lietuvos spaudoje. Prasprūsdavo nuomonių, kad jei prezidento rinkimus laimės Bronislawas Komorowskis, Lenkijos ir Lietuvos santykiai atšals. Šį teiginį neva turėjo patvirtinti faktas, jog prezidentas B.Komorowskis pirmojo savo užsienio vizito vyko ne į Vilnių, o į Briuselį, Paryžių ir Berlyną, tuo aiškiai patvirtindamas Varšuvos užsienio politikos kurso pakeitimą. Norėčiau tik priminti, kad prieš pradėdamas eiti prezidento pareigas liepos viduryje B.Komorowskis buvo susitikęs su prezidente Dalia Grybauskaite Lenkijoje. Paskui, jau po savo inauguracijos, lankėsi Lietuvoje privačiai ir taip pat akis į akį kalbėjosi su jūsų valstybės vadove. Pagaliau abu prezidentai susitiko rugsėjo 10 dieną Rygoje - kartu su Latvijos ir Estijos vadovais. Todėl negalima sakyti, kad mūsų santykiai blogi. Be abejo, yra tam tikrų klausimų, dėl kurių mūsų nuomonės skiriasi. Visų pirma manome, kad Lietuva toliau nevykdo aukščiausios valdžios prisiimtų įsipareigojimų lenkų tautinės mažumos atžvilgiu. Taip pat norėtume, jog Lietuva priimtų konstruktyvius sprendimus dėl įmonės "Orlen Lietuva". Tačiau visą laiką glaudžiai bendradarbiaujame. Geriausias pavyzdys - Lenkijos indėlis saugant Baltijos šalių oro erdvę. Kitas įrodymas - Demokratijų bendrija, kurios viena įkūrimo iniciatorių buvo Lenkija. Šiuo metu organizacijai pirmininkauja Lietuva.

- Ar gali būti, kad prezidentaujant B.Komorowskiui Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu keisis?

- Norėčiau priminti, kad per susitikimą su Baltijos šalių vadovais Rygoje prezidentas B.Komorowskis, be kita ko, pabrėžė, jog aktyvūs ir geri Lenkijos bei Baltijos valstybių santykiai - svarbus Varšuvos užsienio politikos prioritetas. Jis pridūrė, kad Lenkijai Baltijos jūros regionas labai svarbus. Lenkija nori matyti Lietuvą kaip sąžiningą ir patikimą partnerę, tačiau toks suartėjimo lygis bus neįmanomas be teigiamo klausimų, kuriuos minėjau, sprendimo.

- Pastaruoju metu pastebimas vis aktyvesnis Lenkijos siekis glaudžiau bendradarbiauti su Rusija. Kaip tai gali atsiliepti dvišaliams mūsų valstybių santykiams?

- Europa ir pasaulis įdėmiai stebi Lenkijos ir Rusijos santykių pagerėjimą. Iš tikrųjų tai galima sieti su tuo, kad Vakaruose daugybę metų dominavo požiūris, jog Lenkija yra pasmerkta konfliktui su Rusija tiek dėl istorinių priežasčių, tiek dėl mūsų aktyvumo buvusios SSRS teritorijoje, konkurencijos su Rusija supratimo. Lenkijos ir Rusijos santykių pagerėjimas po Smolensko katastrofos kelia didžiulį mūsų kaimynų susidomėjimą. Girdėti įvairių nuomonių apie Lenkijos ir Rusijos susitaikymo pasekmes Europai. Lenkijos valdžia įsitikinusi, kad su visais kaimynais būtina palaikyti gerus santykius. Tai galbūt pirmiausia taikytina Rusijai, kaip mūsų didžiausiai kaimynei, svarbiai ekonomikos partnerei ir vienai reikšmingiausių tarptautinės arenos žaidėjų. Esu įsitikinęs, jog normalūs Lenkijos ir Rusijos santykiai turės tik naudingos įtakos Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimui. Atminkime, kad artima ir Varšuvos, ir Vilniaus kaimynė - Kaliningrado sritis. Abi mūsų valstybės naudoja daug rusiškų energetinių išteklių, tačiau svarbiausia - esame Europos Sąjungos ir NATO dalis. Taigi mūsų tikslai ir prioritetai nėra jau tokie skirtingi.

- Lenkijos žiniasklaida tvirtina, kad naftos koncernas "PKN Orlen" ketina parduoti Mažeikių įmonę. Kaip vertinate tokią galimybę?

- "PKN Orlen" prašymu tarptautinis bankas "Nomura" rengia naftos perdirbimo įmonės Mažeikiuose veiklos optimizavimo ekspertizę. Ji numatys ir galimus ateities scenarijus - nuo galimybės išsaugoti esamą savininko padėtį, toliau didinant Lietuvos bendrovės vertę, iki dalinio arba visiško pardavimo. "PKN Orlen" - biržos bendrovė, todėl sprendžiamasis yra ekonominis kriterijus. Šiandien dar anksti kalbėti, kurie koncernai turi daugiausia galimybių įsigyti šią naftos perdirbimo įmonę. Diskusijos dėl jos ateities ir pardavimo Rusijos koncernams yra grynai spekuliacinio pobūdžio. Tačiau atskiras klausimas - galimybė išspręsti logistikos problemas, su kuriomis susiduria "PKN Orlen" Lietuvoje. Apie tai kalbėjo ir mano gerbiama kolegė iš Varšuvos, naujoji Lietuvos ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė.

Rezultatų vis nematyti

- Lenkijos politikai neretai išsako nemažai kritikos Lietuvai dėl esą prastos lenkų tautinės mažumos padėties mūsų krašte.

- Be abejo, džiugina, kad lenkų tautinės mažumos atstovai gali ir aktyviai dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime. Geri pavyzdžiai - trys Seimo nariai iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąrašo, Europos Parlamento mandatas Valdemarui Tomaševskiui, lenkų mažumos atstovų darbas kai kurių rajonų vietos valdžioje. Kita vertus, ne vienus metus Lietuvos valdžios pažeidinėjamų arba neįgyvendinamų lenkų mažumos teisių katalogas lieka tas pats. Tai klausimai, susiję su žemės grąžinimu Vilniuje ir Vilniaus krašte, lenkų švietimo statuso išlaikymu, tautinių mažumų atstovų vardų ir pavardžių rašyba asmens dokumentuose, dvikalbiai gatvių pavadinimai tose vietovėse, kur daugumą sudaro lenkų mažumos atstovai. Taip pat lenkų kalbos, kaip vietinės, teisinio įtvirtinimo nebuvimas, rinkimų slenksčio įvedimas ir nuolatinis lietuvių "prijunginėjimas" prie lenkiškų vienmandačių apygardų. Šios problemos nuolat keliamos ir nagrinėjamos, tačiau laukiamo efekto nėra. Daugumai lenkų, gyvenančių Lietuvoje, žemės grąžinimas - svarbiausias dalykas. Dabartinė situacija prisideda prie ekonominės ir visuomeninės Vilnijos bei jos lenkų tautybės gyventojų degradacijos. Suprantame, kad ekonominiai ir demografiniai veiksniai diktuoja būtinybę vykdyti Lietuvoje švietimo reformą, suderinti švietimo įstaigų struktūrą ir realius poreikius. Tačiau švietimo sistemos vadovai mažumų švietimo problemas turi vertinti išskirtinai jautriai. Būtina gerbti sąmoningą tėvų apsisprendimą nepaisyti alternatyvos ir leisti savo vaikus į lenkų mokyklas. Negalima iš jų atimti galimybės semtis žinių visais mokymosi lygiais. Todėl svarbu, kad šioms mokykloms būtų suteiktas tautinių mažumų mokyklų statusas. Švietimo sistemos vadovų elgesys, be kita ko, planai dėl dalykų, dėstomų lietuvių kalba, skaičiaus didinimo nepadeda lenkams integruotis į lietuvių visuomenę. Tai verčia jausti skriaudą, pažeminimą, įžiebia nereikalingų konfliktų tarp tautų, gyvenančių Lietuvoje. Lenkija jau kurį laiką siūlo surengti šiuo klausimu abiejų valstybių švietimo ministrų susitikimą.

Vis dar nematyti pažangos mažumų teises apibrėžiančių įstatymų priėmimo srityje. Visos ligšiolinės Seimo pastangos buvo nukreiptos į mažumų teisių ribojimą. Panaši situacija susidarė gatvių dvikalbių pavadinimų klausimu. Sunku pripažinti, kad tokia padėtis atitinka Europos standartus, kai rajonuose, kur lenkų mažuma sudaro daugumą gyventojų, neleidžiama naudotis teise vartoti lenkiškus pavadinimus. Tačiau matome ir pozityvių signalų. Kad ir premjero Andriaus Kubiliaus pažadas dar spalį sudaryti darbo grupę negrąžintos žemės Vilniaus rajone restitucijos klausimams spręsti. Arba greita Vilniuje veikiančio Balstogės universiteto filialo bakalauro diplomų nostrifikacija, kai kurių privilegijų, priklausančių Lietuvos aukštosiose mokyklose besimokantiems asmenims, suteikimas ir šio universiteto studentams. Džiugina, kad pastaruoju metu padaugėjo leidinių, leidžiamų mūsų valstybėse lenkų ir lietuvių kalbomis, - jie padeda pažinti ir suprasti abi mūsų tautas.

Susitiks lapkričio 11-ąją

- Rugpjūčio pabaigoje Lenkijos prezidentas ilsėjosi Lietuvoje. Kada galima laukti oficialaus jo vizito į Vilnių?

- Asmeniškai labai džiaugiuosi, kad Lenkijos ir Lietuvos prezidentai gerai supranta vienas kitą, tačiau mūsų globalaus pasaulio laikais sumažėjo susitikimų "tete a tete" reikšmė. Dabar palyginti retai vartojamas apibrėžimas "oficialus vizitas", gerokai dažniau vykstama darbo vizitų, per kuriuos aptariami konkretūs klausimai arba dalyvaujama kokiame nors renginyje. Lietuvos prezidentės vizitas lapkričio 11 dieną Varšuvoje, kurioje vyks Lenkijos nepriklausomybės dienos minėjimo iškilmės, taps tikrai oficialus. Lietuvos vadovė jau priėmė Lenkijos prezidento kvietimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"