TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Aš tau – tu man: taip keliauja milijonai

2014 09 24 6:00
Agnė Bilotaitė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pinigų stygiumi besiskundžiančios savivaldybės pastaruoju metu ypač pamėgo pirkti pačios iš savęs. Per 2011-2013 metus net 74 proc. rizikingiausiais vadinamų vidaus sandorių – t. y. pirkimų per savo pačių įmones – įvykdė merijos, tam išleidusios kone pusę milijardo litų.

Nuo 2010-ųjų, kai Seimas pritarė išimčiai Viešųjų pirkimų įstatyme – t.y. įteisino vidaus sandorius, leisdamas valstybinėms įstaigoms ir savivaldybėms per pavaldžias bendroves ar joms tarpininkaujant prekes bei paslaugas įsigyti neskelbiant viešojo pirkimo konkurso – iki praėjusių metų pabaigos tokiu būdu buvo išleista 1,7 mlrd. litų. 74 proc. tarp visų vidaus sandoriuose dalyvaujančių organizacijų sudarančios šalies savivaldybės iš savo įstaigų neskelbdamos konkursų įsigijo prekių ir paslaugų net už 398,3 mln. litų, ir šie skaičiai kasmet tik didėja.

Seimo narių grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė Agnė Bilotaitė, įsitikinusi, kad šiuo metu galiojanti įstatymo išimtis sudaro sąlygas neskaidriems sandoriams, ribojantiems konkurenciją ir negarantuojantiems mažiausios prekės ar paslaugos kainos, praėjusią savaitę įregistravo siūlymą griežtinti vidaus sandorių reguliavimą.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Žydrūnas Plytnikas, nuo pat išimties įsigaliojimo vidaus sandorius lyginęs su atverta Pandoros skrynia, vis dėlto teigia nesąs tikras, ar Seimas pritars siūlymui griežtinti jų tvarką. „Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad jau ne kartą siūlėme politikams gerinti vidaus sandorių situaciją, įdiegiant griežtesnę kontrolę, tačiau iki šiol Seimas mūsų negirdėjo. Bijau, kad ir dabar situacija nepasikartotų, nors skaidrumo, kurio siekį parlamentarai deklaruoja, griežtesnė tvarka atneštų daugiau“, - teigė jis LŽ.

Savivaldybės dosnios saviškiams

Nors Viešųjų pirkimų įstatyme numatytoje išimtyje dėl vidaus sandorių, kurie, kaip nurodoma, „sudaromi ne viešojo konkurso būdu, todėl mažina konkurenciją ir skaidrumą“, numatomos griežtos taikymo sąlygos, tarp jų – ir reikalavimas tokiu būdu įsigyti tik tas prekes ir paslaugas, kurių niekas daugiau pasiūlyti negali, savivaldybės rado būdų taisyklėms apeiti. Šiuo metu per vidaus sandorius atskiri miestai ir rajonai be konkursų įsigyja ir tas paslaugas, kurias būtų linkę pasiūlyti ir kiti rinkos dalyviai, ne tik nuosavos įmonės.

2011 metų pradžioje Kelmės rajono savivaldybė įmonę Kelmės vietinį ūkį perregistravo į to paties pavadinimo UAB. Tais pačiais metais šiai įmonei per vidaus sandorius už paslaugas buvo sumokėta 160 mln. litų. / kvu.lt nuotrauka

Trejus metus, kai galioja vidaus sandorius įteisinanti įstatymo išimtis, absoliuti lyderė tarp Lietuvos savivaldybių yra Kelmės rajono merija. Tik įsigaliojus nuostatai dėl vidaus sandorių, 2011 metų pradžioje ji savivaldybės įmonę Kelmės vietinį ūkį perregistravo į to paties pavadinimo uždarąją akcinę bendrovę, kurios veiklos tikslu buvo paskelbtas „pelno siekimas racionaliai naudojant bendrovės turtą bei kitus išteklius, kad būtų užtikrinti akcininkų turtiniai interesai, gyventojų ir kitų vartotojų poreikių bei interesų tenkinimas“. Tais pačiais 2011 metais šiai atliekų surinkimu ir tvarkymu užsiimančiai savivaldybės valdomai įmonei per vidaus sandorius už paslaugas buvo sumokėta 160 mln. litų.

Kaip rodo VPT turimi duomenys, Vilniaus rajono savivaldybė 2011-2013 metais per vidaus sandorius išleido 93,3 mln. litų. Didžioji dalis šių pinigų – atitinkamai 38,8 mln. litų ir 38,3 mln. litų – 2011-aisiais atiteko savivaldybės bendrovėms „Nemėžio komunalininkas“ ir „Nemenčinės komunalininkas“. Dar 7,7 mln. litų per 2011 ir 2012 metus sumokėta savivaldybės įmonei Vilniaus rajono autobusų parkui.

Kauno miesto savivaldybė per trejus metus vidaus sandoriams skyrė 24,2 mln. litų. Didžiausia suma – 9 mln. litų - sumokėta už pelningumu garsėjusios nuosavos įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ paslaugas. Dar daugiau kaip 8 mln. litų atiteko „viena lyderiaujančių atliekų tvarkymo kompanijų Lietuvoje“ besiskelbiančiai savivaldybės bendrovei „Kauno švara“.

Nuo Kauno nedaug atsiliko ir sostinė, tik per 2011 metus vidaus sandoriams išleidusi 22,2 mln. litų. Vilnius daugiausia – 17,5 mln. litų – sumokėjo nuosavai bendrovei „Grinda“, atsakingai už benamių šunų priežiūrą bei gatvių valymą. Beveik 2 mln. litų sostinei kainavo savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ be konkurso teiktos paslaugos, 1,5 mln. litų sumokėta už statybos darbais užsiimančios bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos paslaugas.

Tuo metu galimybę vykdyti vidaus sandorius turinti Lazdijų rajono savivaldybė tokiems pirkimams neišleido nė lito. Trakų rajono savivaldybė per trejus metus pirkiniams iš pavaldžių įstaigų išleido vos 56 tūkst. litų, Druskininkų – kiek mažiau nei 70 tūkst. litų.

Užkerta kelius konkurencijai

„Išimtis dėl vidaus sandorių buvo numatyta todėl, kad iš tiesų kai kurios savivaldybių įmonės teikia išskirtines paslaugas, kurių negali pasiūlyti niekas daugiau. Tokiu atveju išties nelogiška reikalauti, kad savivaldybės šiai paslaugai iš savo įmonės pirkti skelbtų konkursus. Deja, pritarus išimčiai, prasidėjo ir piktnaudžiavimai: gal naujos savivaldybių įmonės šiam procesui specialiai ir nebuvo kuriamos, bet kai kurioms jau veikiančioms galėjo būti pavestos naujos funkcijos, leidžiančios pirkimus be viešųjų pirkimų procedūrų. Tai savivaldybėms leidžia išvengti pirkimų kontrolės, bet dėl to nukenčia pirmiausia mokesčius mokantys gyventojai, nes per vidaus sandorius neretai įsigyjamos tikrai ne pigiausios ir ne kokybiškiausios prekės ar paslaugos“, - LŽ aiškino A. Bilotaitė.

Dar griežtesnės pozicijos dėl vidaus sandorių laikosi Konkurencijos taryba. Kaip šią savaitę Seime surengtoje diskusijoje teigė šios institucijos atstovė Justina Paulauskaitė, tiesiog konstatuoti, kad kai kuriose srityje nėra rinkos konkurencijos, todėl ten esą galima taikyti vidaus sandorius, negalima. „Tokios rinkos niekada ir negalės tapti atviros, jei jose vyksta vidaus sandoriai, kurie išstumia bet kokį verslą“, – tikino Konkurencijos tarybos atstovė.

Žydrūnas Plytnikas. / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pasak Ž. Plytniko, situaciją dėl vidaus sandorių bandyta spręsti dar 2012 metais. Tuo metu įsigaliojo teisės aktų pataisos, pagal kurias visiems susitarimams su savo įmonėmis tapo būtinas VPT pritarimas.

„Deja, problema ta, kad mes netikriname pačių procedūrų, nes įstatymas tokios funkcijos mums nepavedė. Taigi, tiesiog gauname dokumentus ir įvertiname, ar jie formaliai atitinka viešųjų pirkimų principus. Galiu pasakyti, kad iš maždaug 100 vidaus sandorių gal tik koks vienas formaliai neatitinka reikalavimų, pavyzdžiui, pritrūksta kokio dokumento. Pirkėjas jį pristato, ir kliūčių pritarti sandoriui nebelieka“, - aiškino VPT vadovas.

Vadina „valdžios šėryklėlėmis“

Šiuo metu vidaus sandorių įgyvendinimo tvarką bandoma griežtinti Seime. Pasak atitinkamas pataisas pateikusios A. Bilotaitės, siūloma, kad visos pirkimo sandoriuose norinčios dalyvauti organizacijos turėtų įgyti perkančiosios organizacijos statusą – taigi, privalėtų vykdyti viešųjų pirkimų procedūras.

„Turiu pripažinti, kad 2010 metais pati buvau prieš vidaus sandorių atsiradimą, bet tuo metu labai aktyviai veikė Savivaldybių asociacijos atstovai, kurie, matyt, buvo įtikinę ir daugelį Seimo narių, kad tokia išimtis įstatyme reikalinga. Dabar bandysiu kalbėtis su visų frakcijų atstovais: noriu įtikinti kolegas, kad dėl tokių sandorių netenkame daug pinigų arba jie panaudojami neefektyviai, o dėl to nukenčia vartotojai. Žinoma, puikiai suprantu, kad tam tikros valstybinių įstaigų ar savivaldybių įmonės dažnai tampa politizuotomis tuo metu valdžioje esančių jėgų šėryklėlėmis – ne veltui jų interesai, taip pat ir vidaus sandoriai yra ginami“, - kalbėjo parlamentarė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"