TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Asmeninės ambicijos negali užgožti pareigos valstybei

2014 03 11 6:00
lrs.lt nuotrauka

Šiandien Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė sakys kalbą iškilmingame Seimo posėdyje, salėje, kurioje prieš 24 metus buvo priimtas istorinis dokumentas. “Pasisakysiu apie Lietuvos valstybę ir jos pamatus”, - lakoniškai kalbos “stuburkaulį” apibūdino signatarė.

Vakar ji sutiko atsakyti į kelis portalo lzinios.lt klausimus.

- Kaip šiandien, praėjus beveik ketvirčiui amžiaus nuo Nepriklausomybės atkūrimo, gyvena signatarai? Ar nepasigenda dėmesio, paramos, pagarbos?

- Signatarai gyvena gerai ir aimanuoti jiems nepridera. O kad dažniausiai prisimenami tik per Kovo 11-ąją ir Sausio 13-ąją, tas tiesa. Kartais iš tų prisiminimų susidaro įspūdis, kad tą sausio naktį signatarų Seime nė nebuvo, o visi gynė tuščią pastatą. Tačiau nieko čia nepadarysi. Toks mūsų politikų mentalitetas ir mūsų dalia. Be to, toli gražu ne visi valdžios asmenys yra pakantūs kritikai, o mūsiškiai signatarai turi savo nuomonę ir nevengia ją viešai išsakyti. Todėl neretai ir dėl šios aplinkybės esame lyg ir neparankūs. Kita vertus, bent jau Seimo, kuris signatarų niekada nėra atstūmęs, dėmesiu tikrai negalime skųstis. Esame kviečiami į visus renginius, sveikinami. Tik dabartinė prezidentė mūsų nepastebi. Prezidentas Valdas Adamkus kasmet Kovo 11-ąją atsiųsdavo mums oficialų sveikinimą. Per praėjusius penkerius metus iš prezidentūros nieko panašaus nesame sulaukę.

Kaip valstybės atkūrėjai, socialiai esame aprūpinti pakankamai, gauname rentą. Žinoma, tiems, kas serga, tai nėra dideli pinigai. Bet tokios yra valstybės finansinės galimybės, mes už tai dėkingi.

- Seimas yra pritaręs siūlymui, kad valstybinė signataro renta būtų mokama ir tiems signatarams, kurie gauna pajamas už kūrybinę ir pedagoginę veiklą. Vadinasi, signatarų kišenė papilnės (signataro renta lygi pusei Seimo nario atlyginimo, kuris dabar siekia 10,2 tūkst. litų).

- Tikiuosi, kad šį klausimą Seimas išspręs jau kovą.

- Signatarų klubas prašo įstatymų leidėjų socialiai pasirūpinti ir tais Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) deputatais, kurie buvo išrinkti jau po 1990-ųjų kovo 11-osios. Ar čia yra kokių naujienų?

- Valstybės atkūrimas nepasibaigė kovo 11 dieną. Tai buvo tik pirmas, nors ir labai svarbus žingsnis. Mes manome, kad visa AT-AS kadencija buvo valstybės pamatų klojimas. Todėl manome, kad tie žmonės, kurie buvo išrinkti po kovo 11-osios taip pat gali pretenduoti į socialines garantijas. Jų buvo dešimt, dabar beliko devyni. Trims, kurie kovo 11-ąją buvo komandiruoti į Maskvą, socialinės garantijos buvo suteiktos prieš kelerius metus. Deja, šią Seimo kadenciją klausimą užblokavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarai. Jie reikalauja, kad tokiu atveju minėta apsauga būtų garantuota ir visiems AT-AS dirbusiems lenkų deputatams. Tačiau mes tikrai negalime siūlyti garantijų tiems, kurie kovo 11-ąją buvo salėje ir sąmoningai susilakė balsuojant dėl Nepriklausomybės Atkūrimo akto. O motyvas , kad lenkams esą turime būti dėkingi už tai, jog jie nebalsavo „prieš“, tikrai nieko vertas. Dėl susilaikiusiųjų pritarimo balsų nepadaugėjo, vadinasi, tai buvo balsavimas „prieš“. Todėl mūsų pozicija labai aiški. Man skaudžiausia, kad tarp tų, kuriems negalime skirti paramos, yra Zita Šličytė ir Alfonsas Svarinskas.

- Čia pat prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. Ar signatarai šiuo klausimu išsakys bendrą poziciją?

- Kadangi visi esame labai skirtingų pažiūrų, esame sutarę į jokius rinkimus nesivelti. Laikomės vienintelio principo: mums labiausiai rūpi, kad rinkimai būtų teisingi, demokratiniai, kad jų rezultatai nebūtų klastojami. Todėl personalijos nėra svarbiausias dalykas, dėl jų savo valią turi išsakyti tauta. Kaip ji nutars, taip ir turi būti.

- Ką vis dėlto akcentuosite savo šiandieninėje kalboje?

- Kalbėsiu apie Lietuvos valstybę ir jos pamatus. Matant, kokia politinė situacija klostosi viduje, labai džiūgauti nėra ko. Esu sunerimusi. Iš štai dėl ko. Yra du valstybės praradimo būdai. Vienas - išorinių faktorių rezultatas, kitas – griovimas iš vidaus. Dabar ir matau vykstantį profesionalų griovimą iš vidaus. Liūdniausia, kad apie tai nekalbama iš esmės, valstybiniu lygmeniu, kiekviena partija įvykius mato ir vertina tik iš savo varpinės. O kad turime veikti bendrai, niekas nesupranta. Ką reiškia, kai valstybėje negalima sukviesti Gynimo tarybos? Tai beprecedentis atvejis. Asmeninės ambicijos šiuo atveju turi nustoti veikti, nes yra pareigos, kurias privalu atlikti valstybei. Mūsų politikai iki galo nesuvokia valstybės pareigūnų funkcijų esmės. To, kad jo asmeninės ambicijos, palyginti su pareigomis, kurias jis privalo vykdyti, yra niekinės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"