TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Asmeninis viceministro draustinis

2011 02 22 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Prezidentės dėl neveiklumo vainojamo Gedimino Kazlausko vadovaujama Aplinkos ministerija (AM) tarp aplinkosaugos specialistų jau seniai turi kitą vardą: "Asmeninė Aleksandro Spruogio ministerija". Su trečiu ministru dirbantis dabartinis AM viceministras kuruoja daugiausia kritikos sulaukiančias sritis, tačiau pareikalauti asmeninės jo atsakomybės iki šiol niekas nebando.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė periodiškai pažeria priekaištų Tautos prisikėlimo partijos (TPP) deleguotam aplinkos ministrui G.Kazlauskui. Kaip ir rudens pradžioje, pastarąjį kartą jam vėl buvo prikišti niekaip iš vietos nepajudinami projektai, ypač - atliekų tvarkymo srityje, dėl kurių nevykdymo Lietuvai gresia milijoninės baudos. Seimo opozicija dėl šių problemų ministrui jau rengia interpeliaciją, o G.Kazlauskas ir toliau demonstruoja kaip reta didelę ramybę.

Ją ministrui, kaip teigiama, užtikrina faktinis Aplinkos ministerijos (AM) vadovas - viceministras A.Spruogis, į šią instituciją atėjęs dar socialdemokratų valdymo laikais. Ir nors po kritikos dalgiu atsidūręs G.Kazlauskas, regis, pagaliau ima suprasti, kad šio asmeninio pasitikėjimo pareigūnu tapusio veikėjo darbų rezultatai krinta ant jo galvos, atsisakyti A.Spruogio paslaugų nebando. Kaip kitaip: viceministras, išsaugojęs stiprius ryšius su komunistiniu Lietuvos socialdemokratų partijos sparnu, yra tiesioginė garantija, kad bent dalis opozicijos per galimą apkaltą prieš ministrą nebalsuos.

"AM negali pakeisti kurso ir susitvarkyti pinklėse, į kurias pateko per beveik 10 metų, kai ministerijai iš esmės vadovauja A.Spruogis", - LŽ tvirtino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Jonas Šimėnas.

Pats viceministras šių kalbų nekomentuoja. Kaip ir to, ar ketina dalytis atsakomybe su ministru, iš esmės kaltinamu dėl jo kuruojamų sričių. "Mes prezidentės kalbų nekomentuojame", - tvirtina A.Spruogis.

Praeičiai paliko pavardę

AM, tuo metu vadovautoje socialdemokratų ministro Arūno Kundroto, A.Spruogis pradėjo dirbti 2003-iųjų liepą, laimėjęs konkursą ministerijos sekretoriaus postui užimti. Iki tol pareigūnas kelerius metus ėjo vienu įtakingiausiu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovu vadinto Alfonso Macaičio vadovauto parlamentinio AAK vyresniojo patarėjo pareigas.

Į valstybės tarnybą pareigūnas žengė visiems prisistatydamas skambia lietuviška Spruogio pavarde. Tačiau studijų draugai iš tuomečio Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar - Gedimino technikos universitetas) jį šaukė kitaip - A.Prochorovu. Dar po nepriklausomybės paskelbimo rašytose monografijose dabartinis pareigūnas vartojo abi pavardes, bet netrukus ėmė prisistatinėti tik lietuviškąja, perimta iš žmonos.

Tie patys bendramoksliai A.Spruogio pavardės metamorfozes linkę sieti su galbūt ne itin maloniais studijų laikų prisiminimais. Mat, kaip teigiama, prie dabartinio pareigūno, studijų metais ėjusio komjaunimo sekretoriaus pareigas, tuomečiai bendramoksliai vengdavo peikti sovietinę santvarką ir net pasakoti šmaikščius anekdotus.

Atsakyti neteko

Pakeista dabartinio viceministro pavardė didesnių kalbų sukėlė 2005-ųjų vasario pradžioje, kai opozicijoje dirbantys konservatoriai suabejojo AM sekretoriaus A.Spruogio (A.Prochorovo), Lietuvos Vyriausybės įgaliotojo atstovo, pozicija derybose dėl naftos gręžinio D-6 Baltijos jūroje. Kaip žinia, kelerius metus vykusi įnirtinga Lietuvos atstovų kova prieš koncerno "Lukoil", garsėjančio ryšiais su įtakingais valdančiaisiais socialdemokratais, planus išgauti naftą Baltijos jūroje tuo metu baigėsi pastarojo pergale, nors su telkinio techniniais duomenimis susipažinę UNESCO ekspertai pripažino, kad D-6 kelia ekologinę grėsmę Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.

Opozicijoje buvę konservatoriai klausė tiesiai: kodėl susitarimą su Rusijos vyriausybe, atvėrusį kelią gręžinio D-6 eksploatacijai ir nenustačiusį konkrečių Rusijos įsipareigojimų galimai Kuršių nerijai padarytai žalai atlyginti, pasirašė ne premjeras ar aplinkos ministras, o kur kas žemesnio rango pareigūnas - tuometis AM sekretorius A.Spruogis?

Dešimt Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narių raštu tuomečio premjero Algirdo Brazausko teiravosi, ar tokiu būdu A.Spruogis nepažeidė Lietuvos interesų, bet, kaip ir reikėjo tikėtis, deramo atsakymo nesulaukė. Pats A.Spruogis netrukus viešai pavirkavo, kad Lietuva pralaimėjo kovą dėl D-6.

Įtiko naujajai valdžiai

Įdomu, kad tiek triukšmo vos prieš kelerius metus kėlusi persona, konservatoriams ir jų partneriams 2008-aisiais atėjus į valdžią, įgijo ypatingą palankumą.

2009-aisiais, naujajai Vyriausybei priėmus sprendimą atsisakyti ministerijų sekretorių - valstybės tarnautojų pareigybių ir juos pakeisti politinio pasitikėjimo viceministrais, taip atsikratant su ankstesniąja valdžia dirbusių pareigūnų, turbūt vienintelis A.Spruogis sulaukė kvietimo užimti viceministro postą.

Kaip kalba AM darbuotojai, pareigūnas iš karto po Seimo rinkimų gyrėsi "radęs bendrą kalbą" su TPP pirmininku Arūnu Valinsku - būtent jo partijai po koalicinių dalybų atiteko aplinkosaugos sritis.

Tokiu atveju nereikėtų stebėtis, kad, ankstesnės valdžios laikais AM sekretoriaus pareigas ėjęs A.Spruogis, prižiūrėjęs itin lėšoms imlias atliekų tvarkymo ir vandenvalos sritis, prie naujojo ministro gavo įpareigojimą kuruoti ir Europos Sąjungos (ES) lėšų, gausiai plūstančių į aplinkosaugą, panaudojimą.

"Labai įdomu būtų sužinoti, kaip A.Spruogis, atsivestas socialdemokratų, prie šios valdžios tapo viceministru, nors dešiniųjų Vyriausybė atleido visus kitų partijų atstovus, - kalbėdama su LŽ stebėjosi Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (LSVV) tarybos narė, aplinkosaugos darbo grupės vadovė Vilma Martinkaitienė. - Matyt, yra kažkokių motyvų, dėl ko A.Spruogis "dengiamas", o jo atsakomybės klausimas viešai nekeliamas."

Skundė prezidentei

Apie tai, kad visoms valdžioms įtinkantis pareigūnas pastaruoju metu tampa vienvaldžiu AM šeimininku, kalba ne tik parlamentarai. LŽ duomenimis, prezidentūra prieš kurį laiką gavo AM darbuotojų skundą, kuriame dėstoma pasipiktinimą kelianti viceministro veiklos schema.

Kalbama, kad A.Spruogis, kuruojantis Regioninio aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (per ją skirstoma ES parama vandentvarkos bei atliekų tvarkymo projektams) veiklą, turi galios ir šioms institucijoms tenkančių ES lėšų judėjimui. Lėšos per minėtas įstaigas keliauja į ministerijos iniciatyva savivaldybių įsteigtus regioninius atliekų tvarkymo centrus (RATC) ir tų pačių savivaldybių žinioje esančias vandens tiekimo įmones.

Į šią grandinę, kurtą sovietmetį primenančiu paslaugų "stambinimo" principu (vietoje savivaldybėse veikusių paslaugų tiekėjų kuriant didžiulius regioninius centrus), privatus kapitalas praktiškai neįsileidžiamas. Kaip teigiama, privatus verslas, kruopščiai skaičiuojantis lėšas ir jau nebenorintis žaisti senųjų "atkatų" žaidimų, nėra pageidaujamas, tad jam palikta tik samdomo rangovo ar subrangovo funkcija.

"Tai akivaizdus korupcinis mechanizmas, - tvirtina Seimo AAK pirmininkas J.Šimėnas. - AM akivaizdžiai yra linkusi dirbti per valstybines ar savivaldybių įmones. Tarkime, AAK gavome klimato kaitos finansinio mechanizmo sąmatą. Ir ką matome? Jei parama skiriama viešajam sektoriui, jos intensyvumas - 100 proc., jei privačiam - 30 procentų. Taigi, jei gaunama 100 proc. parama, sąmatos gali būti išpučiamos, nes juk savo pinigų neįdedi, tai koks skirtumas? Kažkas ateina, pasiūlo "papūsti" sąmatą, paskui pasidalyti. Tai įrodyti ne taip paprasta, bet kai matai valdiškų įmonių ir privatininkų įkainius už tuos pačius darbus, akivaizdu, kad pastarieji atlieka darbą vos ne perpus pigiau. Tada ir kyla klausimų dėl skaidrumo."

Tuo metu viceministras A.Spruogis, kalbėdamas su LŽ, tvirtino, kad kalbos apie korupcinius mechanizmus - visiška netiesa. "Vykdomas įmonių stambinimas tiek vandentvarkos, tiek atliekų tvarkymo sektoriuje veda prie valdymo išlaidų optimizavimo, sudarant galimybes investuoti ES lėšas ir užtikrinant geresnę paslaugų kokybę", - aiškino jis.

Šiukšlynų kraštas

Prioritetine Vyriausybės veiklos sritimi įvardijamai aplinkosaugai iš ES byra milžiniškos sumos: struktūrinė parama šiai sričiai 2007-2013 metais turėtų siekti apie 3,13 mlrd. litų.

Nemenka dalis iš šios sumos numatyta būtent atliekų tvarkymui, kuruojamam A.Spruogio. Dar pirmajame paramos etape (2000-2006 metais) AM valia seniesiems sąvartynams uždaryti ir naujiems įrenginiams pirkti buvo panaudota 538 mln. litų, iki 2013 metų šiai sričiai skirta ir naudojama 369 mln. litų ES ir nacionalinio biudžeto lėšų.

Pasak Seimo AAK pirmininko J.Šimėno, būtent A.Spruogio ir jo komandos iniciatyva buvo sukurti teisės aktai, lėmę mūsų krašto pavertimą sąvartynų šalimi. Juos įgyvendinant, senieji savivaldybių tvarkyti sąvartynai buvo uždaryti, o apskrityse įsteigta dešimt RATC, administruojančių dešimt naujų sąvartynų.

"Kas yra RATC? Tai yra AM nurodymu savivaldybių sukurtos struktūros, per kurias, o ne per savivaldybes, skirstomi ES paramos pinigai - t. y. tik RATC gali rašyti paraiškas ir gauti ES paramą atliekoms tvarkyti", - tvirtino J.Šimėnas.

LSVV tarybos narė V.Martinkaitienė teigia, kad sąvartynus A.Spruogio iniciatyva steigusi AM taip ir neatsako, kas bus, kai šios atliekų laidojimo vietos bus užpildytos, tuo labiau kad daugybę klaustukų kelia neįtikimai didėjantys šiukšlių kiekiai.

Pasak LSVV atstovės, AM deklaruojami kiekiai, esą kiekvienas krašto gyventojas generuoja daugiau kaip 400 kilogramų atliekų, gerokai prasilenkia su realybe. "Tarkime, didžiausiame Vilniaus sąvartyne laidojamų atliekų skaičius rodo, kad vienas regiono gyventojas vidutiniškai atiduoda apie 200 kilogramų šiukšlių. Kaip tokiu atveju Lietuvos vidurkis gali būti dvigubai didesnis? Akivaizdu, kad atliekas į sąvartynus veža kažkas kitas, o moka už tai gyventojai. Taigi šių lėšų panaudojimo skaidrumas kelia daug klausimų", - tvirtino V.Martinkaitienė.

Našta - gyventojams

Parlamentaras J.Šimėnas taip pat teigia negalįs suprasti, kodėl AM su viceministru A.Spruogiu priešakyje taip atkakliai nesiima spręsti šiukšlių perdirbimo ar deginimo problemos, nors toks įsipareigojimas pateiktas lėšas skiriantiems ES fondams.

"Žinau tik viena: sąvartynų valdytojai labai nenori, kad atsirastų atliekų deginimo gamyklos. Jei pusė visų atliekų, dabar atsiduriančių šiukšlynuose, būtų perdirbama ar sudeginama, sumažėtų pastarųjų pajamos", - įsitikinęs Seimo AAK pirmininkas.

Energetikos specialistai jau seniai kalba, kad yra viena suinteresuota jėga, kuriai ypač nenaudingas atliekų deginimas, šią energiją panaudojant krašto gyventojų būstams šildyti: tai - rusiškų gamtinių dujų tiekėjai, siekiantys bet kokia kaina išsaugoti didžiulį pelną.

Šiuo atveju specialistus vėl stebina A.Spruogio pozicija: viceministras, deklaruojantis, kad remia šiukšlių perdirbimo bei deginimo iniciatyvas, nevengia pakurstyti priešingų visuomenės nuostatų. Juk būtent A.Spruogis, kalbėdamas apie šiukšlių deginimo perspektyvas, dar prieš kelerius metus žiniasklaidai aiškino, esą pradėjus tai daryti, mokesčiai už atliekų tvarkymą gyventojams padidėtų mažiausiai tris kartus.

Tuo tarpu Šilumos tiekėjų asociacijos oficialiais duomenimis, dabar, kai centralizuoto šilumos tiekimo paslaugomis naudojasi apie 2 mln. krašto gyventojų, o dujoms ir mazutui kasmet išleidžiama daugiau kaip milijardas litų, juos pakeitus biokuru, pakaktų mažiau nei pusės tos sumos - maždaug 400 mln. litų. Vien Vilniaus regiono gyventojams, pradėjus kūrenti atliekas, šildymo kaina galėtų mažėti iki 10 procentų.

"Viceministras A.Spruogis žaidžia populistinį žaidimą dėl šiukšlių deginimo. Jis pasiduoda populistinėms jėgoms arba jas kursto - gali ir taip būti. Jei šiukšlių deginimas blogai, jei bloga konkreti tokiai įmonei numatyta vieta, tegu AM pasiūlo kitą. Bet jie sako: o mums to nereikia. Ko tada reikia?" - stebisi J.Šimėnas.

Gresia baudos

ES paramą atliekoms tvarkyti gaunanti Lietuva yra prisiėmusi ir konkrečių įsipareigojimų. Jų laikantis, mūsų krašte jau iki praėjusių metų pabaigos turėjo būti surenkama 95 proc. visų atliekų. Deja, šiuo metu surenkama tik 87 proc. iš 1,3 mln. tonų per metus buityje generuojamų šiukšlių.

Be to, Lietuva, regis, nespėja įgyvendinti ir kito pažado: 50 proc. surinktų šiukšlių perdirbti ar sudeginti. Kol kas tokiu būdu atsikratoma tik apie 7 proc. atliekų, o apie 90 proc. nugula sąvartynuose.

ES šalyse, kur šiukšlių deginimas laikomas ekologiškiausiu ir pažangiausiu komunalinių atliekų tvarkymo būdu, tokių perdirbimo gamyklų nebijoma įsileisti net į gyvenamuosius kvartalus: taip pasielgta Vienoje, Londone, Kopenhagoje ir kitur.

Lietuva šiuo metu liko viena iš trijų ES valstybių, neturinčių modernios atliekų deginimo gamyklos, nors toks projektas buvo įtrauktas į Sanglaudos tarp ES šalių skatinimo veiksmų programą. Be to, mūsų krašto Nacionalinėje atliekų tvarkymo strategijoje numatyta, kad Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose iki 2010-ųjų turėjo atsirasti šiukšlių deginimo įmonės, turinčios užtikrinti alternatyvių energetikos šaltinių panaudojimą gyventojų būstams šildyti.

Kadangi atliekų sektoriaus infrastruktūros plėtimas gerokai atsilieka nuo įsipareigojimų ES, Lietuvai jau artimiausiu metu gresia itin griežtos Bendrijos sankcijos: vienkartinė bauda už įsipareigojimų nevykdymą gali siekti 1,88 mln. litų.

Vis dėlto AM, regis, nė motais nei gresiančios baudos, nei prezidentės grūmojimai, nei dėl neįgyvendinamų projektų vis plonėjančios gyventojų piniginės.

"Atliekų tvarkymo situacija visiškai bloga. Esu sakęs aplinkos ministrui: kol viceministru bus A.Spruogis, tol šioje srityje niekas nesikeis. Manau, ministras turėtų pareikalauti asmeninės jo atsakomybės, bet kol kas, regis, laikyti A.Spruogį jam yra naudinga", - LŽ sakė Seimo AAK pirmininkas J.Šimėnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"