TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Asmens duomenys saugomi ir po mirties

2014 04 17 8:00
V.Ridikas teigia daug metų kovojęs, kad jo redaguojamo laikraščio skaitytojai gautų informaciją apie mirusius rajono žmones. alkas.lt nuotrauka

Šalies savivaldybių civilinės metrikacijos skyriai, anksčiau be jokių apribojimų teikdavę informaciją apie mirusiuosius, nuo šiol tai galės daryti tik gavę velionių artimųjų sutikimą.

Vienai populiariausių regioninių dienraščių skilčių, kurioje teikiama informacija apie mirusius gyventojus, kilo grėsmė išnykti. Teisingumo ministerija išaiškino, kad informuoti visuomenę apie mirusįjį yra Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas. Tad teikti iki šiol buvusią itin populiarią informaciją, kurioje nurodomi mirusiojo vardas, pavardė, gimimo bei mirties datos, šarvojimo vieta, šv. Mišių už jį bei laidojimo laikas, bus galima tik gavus rašytinį mirusiojo artimųjų sutikimą.

Naudinga informacija

Dauguma miestų ir rajonų laikraščių informaciją apie mirusius vietos žmones spausdina nuo pat nepriklausomybės atgavimo pradžios. Daugiau kaip 20 metų teikiamuose mirusiųjų sąrašuose žmonės ieško savo pažįstamų, buvusių kolegų, draugų ar kaimynų pavardžių. „Perskaičiusi spaudoje apie vieno ar kito žmogaus nugyventą laiką dažnai pagalvoju, kiek man dar liko gyventi“, - LŽ prisipažino panevėžietė Loreta Kontrimienė. Ji sakė, kad Panevėžio laikraščiuose spausdinamą informaciją apie mirusius žmones perskaito pirmiausia. „Tai labai informatyvi skiltis. Neseniai joje aptikau žinią apie savo mokytojos mirtį. Taip pat tik iš laikraščio sužinojau apie du mirusius savo mokslo draugus, laidojamą jaunystės bičiulį“, - pasakojo panevėžietė. Ji tvirtino, kad viešai skelbiamos žinios apie mirusiuosius žadina bendruomenės atmintį, telkia žmones, skatina prisiminti išėjusiuosius.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Diana Zacharienė sakė, kad dienraščiuose skelbiamas mirusiųjų sąrašas netrukus gerokai sutrumpės. „Gavome Teisingumo ministerijos išaiškinimą, kad mirusiųjų duomenų viešinimas yra Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas. Nuo šiol mums leidžiama teikti tik tų mirusiųjų pavardes, kurias skelbti pageidauja jų sutuoktiniai, vaikai ar tėvai“, - kalbėjo D.Zacharienė. Valdininkė pabrėžė, kad mirusiajam laidoti reikalingus dokumentus už atitinkamą mokestį vis dažniau tvarko laidojimo bendrovės. Tačiau jų darbuotojų parašai dėl sutikimo spaudoje skelbti mirusiojo duomenis nebegalios, nebent šie asmenys turėtų teisininkų patvirtintą mirusiojo sutuoktinio, tėvų ar vaikų įgaliojimą. D.Zacharienės teigimu, ir iki šiol pasitaikydavo klientų, pareikšdavusių, kad jie nenori, jog laidojamo žmogaus pavardė pakliūtų į spaudą, ir jų noras būdavo tenkinamas. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja teigė, kad nuo šiol laidojamo mirusiojo artimieji privalės parašyti prašymą arba sutikimą, kad apie mirusįjį būtų paskelbta spaudoje.

Sena tradicija

LŽ vakar nesulaukė Teisingumo ministerijos paaiškinimo, kas paskatino keisti įsigaliojusią tradiciją skelbti mirusiųjų pavardes spaudoje. Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius priminė, kad skelbti mirusiųjų sąrašus, kur ir kada jie bus laidojami, itin sena regioninių laikraščių tradicija. Jo teigimu, tai populiari informacija, ją uoliai seka tikrai nemažai skaitytojų. Tačiau toks duomenų viešinimas iš tiesų kertasi su civiline teise, todėl Teisingumo ministerija pareikalavo, kad duomenys apie mirusįjį būtų teikiami tik sutikus jo artimiesiems. LŽS pirmininko teigimu, šis klausimas kilo „Utenos dienai“ nesutariant su Utenos rajono savivaldybe dėl mirusiųjų pavardžių viešinimo.

„Ne vienus metus kovojau su mūsų rajono Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja. Ji mūsų leidiniui griežtai atsisakė teikti mirusiųjų sąrašus“, - tvirtino „Utenos dienos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Ridikas. Jis teigė, kad ši informacija itin aktuali skaitytojams, norintiems sužinoti, kas iš bendruomenės narių mirė, ir deramai su jais atsisveikinti. „Mūsų skaitytojai mirusiųjų sąrašus rasdavo visų gretimų rajonų laikraščiuose. Tai, kad mes nespausdiname mirusiųjų pavardžių, jiems atrodė nesuprantama“, - teigė V.Ridikas.

Valdininkė nesutinka

Utenos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gintarė Jackūnienė LŽ sakė, kad šią problemą ji išsiaiškino dar studijuodama teisės mokslus. Jos teigimu, mirusiųjų pavardžių viešinimas prieštarauja net ir pačiai Konstitucijai. „Be to, esame atlikę ir žodinę apklausą, domėjomės, ar žmonės nori, kad jų mirusių artimųjų pavardės būtų viešinamos. Daugelis žmonių to nenorėjo“, - tvirtino vedėja. G.Jackūnienė prisipažino, kad jai abejotinas atrodo net ir naujas Teisingumo ministerijos paaiškinimas, jog mirusiojo duomenys gali būti viešinami raštu gavus jo artimųjų sutikimą. „Dėl to dar aiškinsimės“, - žadėjo Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"