TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Asmens kodas padvelks paslaptimi

2014 08 02 6:00
Suteikti naujus asmens kodus norima nuo 2016 metų pamažu keičiant asmens dokumentus. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kiekvieno Lietuvos gyventojo turimas asmens kodas pamažu - per dešimtmetį, pradedant 2016-aisiais, turi būti pakeistas į naują, ne taip lengvai iššifruojamą ir įsimenamą. Iš jo nebebus galima nustatyti ne tik to asmens gimimo datos, bet ir lyties. Teigiama, kad naujovė nieko nekainuos nei gyventojams, nei pačiai valstybei. Žmonės taip pat raminami, jog naujasis kodas nesukels jiems praktinių problemų.

Gyventojų registro įstatymo pataisas sumanę Teisingumo ministerijos atstovai tikina, kad naujasis asmens kodas bus unikalus ir nekeičiamas, mat dabartinį, koreguojant asmens gimimo datą ar kitus duomenis, kai kada prisireikia pakeisti.

Dešimtmečio procesas

Šiuo metu Lietuvos gyventojams suteikiamo asmens kodo struktūra yra paprasta, bet griežta: pirmas skaičius "išduoda" lytį ir gimimo šimtmetį, antras ir trečias - gimimo metų du paskutinius skaitmenis, ketvirtas ir penktas - gimimo mėnesį, šeštas ir septintas - gimimo dieną, aštuntas, devintas ir dešimtas - gimusių tą pačią dieną įrašymo į registrą eilės numerį, vienuoliktas yra pirmųjų dešimties skaitmenų kontrolinis skaičius.

Teisingumo ministerija siūlo, kad naujasis asmens kodas būtų automatiškai generuojamas vienuolikos dešimtainių skaitmenų seka ir neturėtų griežtos vidinės struktūros. Pagal jį nebebūtų galima nustatyti nei žmogaus gimimo datos, nei jo lyties. Šis kodas būtų unikalus ir nekeičiamas.

Suteikti naujus asmens kodus norima nuo 2016 metų pamažu keičiant asmens dokumentus. Tikimasi, kad visų šalies gyventojų asmens kodai bus pakeisti per 10 metų. Dabartinį asmens kodą pakeitus į naująjį, kiti registrai ir valstybės informacinės sistemos iš Gyventojų registro toliau gautų visus duomenis, susijusius su asmens kodo pakeitimu. Todėl identifikuojant žmogų pagal asmens kodą problemų neturėtų kilti, nes gyventojas būtų atpažįstamas pagal abu asmens kodus.

Ministerija tikina, kad asmens kodų keitimas nekainuos. Registrų ir valstybės informacinių sistemų valdytojai prireikus savo duomenų bazes modifikuos iš registrų ir valstybės informacinių sistemų plėtrai ir palaikymui skirtų lėšų, todėl projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.

Gyventojų labui

Kaip LŽ teigė teisingumo ministras Juozas Bernatonis, galimybė keisti asmens kodus svarstyta jau seniai. Tai daryti reikia ne tik užtikrinant tinkamą asmens duomenų apsaugą ir vengiant galimos diskriminacijos, bet ir siekiant nepažeisti žmogaus teisės į privatumą.

„Tokio asmens kodo, koks yra dabar, naudojimas elektroninėje erdvėje yra labai ribojamas, taip pat jo negalima skelbti viešai, nors be šito yra ypač apsunkinama juridinių asmenų veikla, nes be asmens kodo neįmanoma tiksliai identifikuoti juridinio asmens vadovo, todėl žmonėms kyla ypač daug problemų teisminių ginčų atveju“, - aiškino ministras.

Pasak J. Bernatonio, pakeitus asmens kodą nekils grėsmės asmens duomenų saugumui naudojant jį elektroninėje erdvėje, pavyzdžiui, teikiant žmonėms viešąsias ir administracines elektronines paslaugas. Naujojo asmens kodo įtvirtinimas sudarytų teisines prielaidas naudoti šį universalų, unikalų ir oficialų identifikatorių viešojo ir privataus sektoriaus informacinėse sistemose, nesukeliant rizikos, kad pertekliniai asmens duomenys bus perduoti teisės juos tvarkyti neturintiems subjektams.

Kitose pasaulio ir konkrečiai Europos Sąjungos šalyse yra skirtinga asmens kodų sudarymo praktika. Vienose valstybėse, pavyzdžiui, Čekijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, asmens kodai, kaip ir šiuo metu Lietuvoje, turi vidinę struktūrą. Kitose asmens kodai tokios struktūros neturi ir yra tiesiog automatiškai generuojama tam tikra atsitiktinių skaičių seka be jokios giežtos vidinės struktūros. Taip yra, pavyzdžiui, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Airijoje.

Perteklinė informacija

Į tai, kad Lietuvoje gyventojams suteikiami asmens kodai pateikia pernelyg daug informacijos apie konkretų žmogų, ne kartą šalies valdžios dėmesį atkreipė ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Ši problema jo apžvalgose akcentuota ir 2004, ir 2011 metais.

Gyventojų registro įstatymo pataisų autoriai neslepia, kad šiuo metu konkrečiam žmogui priskirtas asmens kodas nėra unikalus - jis yra koreguojamas, kai pasikeičia asmens duomenys, pavyzdžiui, gimimo data.

Be to, nuolat susiduriama su asmens duomenų teisinės apsaugos problemomis dėl asmens kodo naudojimo viešai, nes tuomet atskleidžiama jame esanti privati informacija, ir kai kurie asmenys jaučiasi diskriminuojami.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Marija Aušrinė Pavilionienė LŽ teigė pritarianti Teisingumo ministerijos sumanymui. Ypač todėl, kad pagal asmens kodą nebūtų galima iššifruoti asmens lyties. „Toks sprendimas suteiktų daugiau lygiavos, nebūtų preteksto žmones niekinti dėl lyties ar kitų priežasčių. Daugiausia problemų dėl asmens kode užfiksuotos lyties kyla transseksualams arba tiems, kurie pasikeitė lytį, bet nepakeitė dokumentų, taip pat lytinių mažumų atstovams“, - aiškino parlamentarė.

Baimintis nereikia

Tačiau Teisingumo ministerijos valdininkų sumanymas keisti asmens kodus gyventojams vis dėlto gali sukelti sąmyšį. Apie idėją išgirdęs marijampolietis Irmantas S. teigė nesuprantantis, ar jam, pasikeitus asmens tapatybės dokumentus ir gavus naują asmens kodą, reikės keisti įvairius finansinius dokumentus - sutartis su bankais, draudimo bendrovėmis.

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis tokius nuogąstaujančius asmenis buvo linkęs raminti ir teigė, kad sudarytų sutarčių keisti nereikės. „Jei asmens kodai būtų keičiami visiems ir iš karto, tuomet sąmyšio gal ir būtų. Kadangi procesas truks dešimtmetį ir tai bus daroma keičiant asmens tapatybę įrodančius dokumentus, problemų kilti neturėtų“, - aiškino jis.

Anot A. Romanovskio, sutartis sudariusio žmogaus tapatybei identifikuoti galima naudoti ne tik asmens kodą, bet ir gimimo datą, kitus duomenis. Be to, gyventojas turės galiojantį asmens tapatybę įrodantį dokumentą. Todėl žmonės esą turėtų būti ramūs. Naujojo kodo turėtojai, net pasibaigus sutarties laikui ar kitais atvejais, lėšas tikrai atgaus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"