TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Asmenvardžiai - valstybės vidaus reikalas

2011 05 13 0:00
Pavardės įrašymas nelietuviškais rašmenimis kitame paso skyriuje neprilygsta oficialiam įrašui valstybine kalba pagrindiniame lape.
LŽ archyvo nuotrauka

Mūsų krašte įtvirtinta tvarka, kai vardai ir pavardės dokumentuose rašomi tik lietuviškais rašmenimis, nepažeidžia jokių europinių teisės normų. Tokį sprendimą vakar paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).

Liuksemburge įsikūręs ESTT drauge atkreipė dėmesį, kad nacionaliniam teismui užfiksavus rimtų nepatogumų draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas kaip ES pripažintų laisvių ribojimas. Teismas taip pat konstatavo, kad tvarka, jog piliečio vardas ir iki santuokos turėta pavardė nėra keičiama ir lieka užrašomi tik valstybine kalba, neriboja laisvo asmenų judėjimo.

ESTT sprendimas sukėlė mūsų krašte gyvenančios lenkų tautinės mažumos nepasitenkinimą. Audringa reakcija kilo ir Lenkijoje. Jos žiniasklaida tikina, kad Liuksemburgo teismo išaiškinimas labai nenaudingas Lietuvos lenkams, esą "Vilniaus valdžia gali primesti reikalavimą rašyti pavardes lietuviškai".

Atsižvelgs į argumentus

"Išaiškinimas dar kartą parodo, kad Lietuva dėl savo piliečių nėra pažeidusi jokių teisės aktų, - vakar teigė Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pabrėžė, jog ESTT pripažino, kad asmenvardžių rašymas - valstybių vidaus reikalas. Tačiau po ESTT išaiškinimo Lietuvos teismai arba parlamentas turės įvertinti pateiktus argumentus dėl raidžių w, q ir x rašymo. "Teismas nepasakė, kad vienareikšmiškai šias tris raides reikia įtraukti į dokumentus, tik pateikė tam tikrų samprotavimų", - pabrėžė ministras. Jo teigimu, šis sprendimas neturės įtakos kai kurių Lietuvos piliečių lenkų prašymams leisti jų pavardės rašyti pagal lenkų, o ne lietuvių kalbos taisykles. Premjeras Andrius Kubilius tikino, kad ESTT sprendimas bus įvertintas ir padaryti reikiami pakeitimai. "Suprantu, kad kyla problemų, kai Lietuvos piliečiai, dažniausiai pilietės, išteka už užsieniečių ir naujai įgytą pavardę tenka įrašyti lietuviškuose dokumentuose", - apie galimas pataisas kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Emocingai Liuksemburgo teismo išaiškinimą komentavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas, Seimo narys Michalas Mackevičius. "Nenusiraminsime, kol neatgausime savo pavardžių. Man atrodo, kad Lietuva ir lietuviai, Seimo nariai supras, kad reikia tai padaryti", - teigė politikas.

Suplakamos dvi problemos

"Man net nekilo abejonių, kad teismas galėtų priimti kitokį sprendimą", - LŽ vakar sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovė Irena Smetonienė. Jos teigimu, joks teismas ir negalėjo nurodyti, kaip lietuviškuose dokumentuose turi būti parašyta Lietuvos pilietės pavardė. Kita vertus, pasak I.Smetonienės, kalbant apie asmenvardžių rašybą suplakamos dvi skirtingos problemos. Pirma - Lietuvoje gimusių ir augusių, jos pilietybę turinčių asmenų pavardžių rašyba. Ją tiksliai reglamentuoja įstatymai, vadovaujamasi Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimais, todėl jokių diskusijų šiuo klausimu būti negali. "Tačiau kai Lietuvos pilietybę turinčios moterys išteka už užsieniečių, atsiranda kita problema. Tuomet kyla klausimas, ar vyro pavardė ką nors reiškia, ar ne?" - teigė komisijos vadovė. Anot jos, klausimas nėra toks paprastas, jis peržengia VLKK kompetencijos ribas. Tam būtinas politinis sprendimas. Šią problemą svarstant Vyriausybėje I.Smetonienė sakė siūliusi neišskirti vienos lenkų tautinės mažumos, o kalbėti apie visas, kurios rašo lotyniško pagrindo rašmenimis. "Reikia sėsti ir kalbėtis, sprendimą rasti tikrai galima", - įsitikinusi komisijos vadovė.

Skundėsi pilietė

Dėl lenkiškų pavardžių rašymo į ESTT prieš dvejus metus kreipėsi Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas. Jis nagrinėjo lenkų kilmės Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn skundą dėl civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymo jos vardą ir pavardę gimimo ir santuokos liudijimuose pakeisti perrašant pagal lenkų kalbos taisykles - Malgorzata Runiewicz-Wardyn. Moteris teigė, kad dėl skirtingai nei vyro, Lenkijos piliečio Lukaszo Pawelo Wardyn, rašomos pavardės susidurianti su dideliais sunkumais privačiame ir profesiniame gyvenime.

Pats L.P.Wardyn vakar teigė esąs nusivylęs ESTT, nors konkrečiu jo šeimos atveju prisipažino matąs galimybių pasiekti pergalę.

Lietuva šioje byloje visą laiką laikėsi pozicijos turinti visišką laisvę apsispręsti, kaip reglamentuoti pavardžių rašymo klausimus. Šiuo metu Lietuvoje visos pavardės turi būti rašomos vartojant tik lietuvių kalbos abėcėlę, kurioje nėra tokių raidžių kaip w ar q.

KT yra išaiškinęs, kad pavardės įrašymas nelietuviškais rašmenimis kitame paso skyriuje neprilygsta oficialiam įrašui valstybine kalba pagrindiniame lape. Seimas pernai atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis, nors projektui pritarė premjeras, prezidentė ir teisingumo ministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"