TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Asmenvardžių Seimas imsis pavasarį

2016 02 27 6:00
Piliečių iniciatyvinės grupė siūlo, kad vardai ir pavardės nelietuviškais rašmenimis galėtų būti rašomi papildomame paso puslapyje. Alinos Ožič nuotrauka

Vyriausybė skeptiškai vertina visuomenininkų iniciatyva parengtas Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisas, kurias savo parašais parėmė 70 tūkst. piliečių. Sprendimą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose Seimo nariai žada priimti jau pavasario sesijoje. Tačiau nespėlioja, kuris variantas – liberalesnis ar konservatyvesnis – bus pasirinktas.

Visuomenininkų parengtą vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose tvarką išanalizavusi Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo Vyriausybei nepritarti pateiktoms nuostatoms. VRM argumentai grindžiami Konstitucinio Teismo (KT) sprendimais dėl valstybinės kalbos ir daroma išvada, kad dabartinės tvarkos korekcija sukeltų problemų, tarp jų ir finansinių.

Piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ pastangomis gimusio projekto esmė – vardai ir pavardės nelietuviškais rašmenimis galėtų būti rašomi ne pirmame, o papildomame paso puslapyje. Seimas šiam dokumentui yra pritaręs po pateikimo. Tačiau dauguma valdančiųjų nusiteikę palaikyti liberalesnį socialdemokratų Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo parengtą projektą. Diskusijos dėl jo verda jau porą metų. Premjeras Algirdas Butkevičius neseniai žadėjo, kad prie asmenvardžių Seimas grįš pavasario sesijoje.

Kiltų problemų

VRM savo išvadose atkreipė dėmesį, kad visuomenininkų pasiūlytas teisinis reguliavimas sudarytų realias prielaidas sukurti dvi to paties asmens tapatybes Lietuvos ir kitų valstybių nacionaliniuose registruose. Be to, būtų gerokai apsunkintas asmens atsekamumas ir teisėsaugos institucijų funkcijų vykdymas atliekant asmenų paiešką. Nauja tvarka taip pat neleistų identifikuoti piliečio asmens tapatybės viešajame gyvenime, o tokie asmenvardžiai negalėtų būti naudojami oficialiai vietoj valstybine kalba įrašyto vardo ir pavardės.

Dėl to, anot VRM, neaiškus asmenvardžių ne valstybine kalba įrašymo kituose paso puslapiuose ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje tikslas. Ministerija priminė, jog KT dar 1999 metais konstatavo, kad asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Galiausiai pabrėžta, kad prieš imantis keisti nustatytą teisinį reguliavimą turėtų būti gauta ir įvertinta oficiali Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada.

Be kita ko, VRM suskaičiavo, kad projekto nuostatoms įgyvendinti reikėtų solidžios sumos iš valstybės biudžeto. Teigiama, kad naujiems asmens tapatybės kortelės blankams gaminti, dokumentų išrašymo ir gamybos sistemoms modernizuoti bei kitiems darbams, pirminiais skaičiavimais, reikėtų beveik 35 tūkst. eurų, o kasmetinis medžiagų įsigijimas įrašams atlikti atsietų apie 9 tūkst. eurų.

Viliasi pritarimo

Vienas projekto, kuriuo siūloma įteisinti galimybę oficialiuose dokumentuose Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti pagal originalų šaltinį lotyniško pagrindo rašmenimis, autorių Seimo vicepirmininkas G. Kirkilas nesiėmė spėti, kurį variantą pasirinks parlamentarai.

„Sunku pasakyti, kaip bus. Bet projektą tikrai teiksime pavasarį, nepaliksime jo kyboti“, – LŽ sakė jis. Politiko nuomone, visuomenininkų projektas nieko nesprendžia, jis esąs analogiškas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovo Valentino Stundžio variantui. G. Kirkilas vylėsi, kad jo ir I. Šiaulienės projektą palaikys ne tik socialdemokratai, bet ir dauguma valdančiųjų.

Nepasitenkinimą dėl projektų vilkinimo sausį yra išsakęs premjeras. Jis informavo, kad Socialdemokratų partijos frakcija yra priėmusi sprendimą dar kovą surinkti būtinus parlamentarų parašus, kad įstatymo projektas į plenarinių posėdžių darbotvarkę būtų įrašytas privalomai.

Kompromisinis projektas

TS-LKD atstovo V. Stundžio teigimu, piliečių iniciatyva atsiradęs projektas yra kompromisinis. „Jame dera du dalykai – išlaikomas valstybinės kalbos konstitucinio statuso principas ir sudaroma galimybė visų tautybių žmonėms lotyniško pagrindo rašmenimis papildomą įrašą rašyti autentiškai“, – LŽ sakė jis. Tačiau parlamentaras nesiėmė prognozuoti šio projekto ateities.

V. Stundys prisipažino, kad jam labai širdį sopa ir dėl kelias kadencijas rengto įstrigusio naujos redakcijos Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo. „Nesiryžtama jo priimti, nes irgi yra siūlymų, keliančių diskusijų“, – sakė politikas. Anot jo, projektas įstrigęs Švietimo, mokslo ir kultūros komitete būtent dėl punkto apie asmenvardžių rašybą.

Seimo vicepirmininko Jaroslavo Narkevičiaus teigimu, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija laikosi pozicijos, kad vardai ir pavardės turėtų būti rašomi originaliai lotyniško raidyno pagrindu. Tačiau, anot jo, tokia galimybė neužtikrinama nei socialdemokratų, juolab visuomenininkų projekte. „Socialdemokratų variantas gal ir yra žingsnis to link, bet tikrai ne sprendimas. Todėl vertiname skeptiškai ir santūriai. O visuomenininkų pasiūlymas apskritai nieko neduoda, tik sukelia komplikacijų“, – LŽ sakė J. Narkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"