TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Aštuntas Seimo bandymas išsivaikščioti?

2012 03 15 12:40

Per 22 atkurtos Nepriklausomybės metus ne kartą radosi iniciatyvų surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tačiau kūnu virto vienintelė, kai pasileido Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas (AT-AS).

Seime įregistruotas nutarimo projektas dėl pirmalaikių parlamento rinkimų. Tai jau antrasis bandymas paleisti šios kadencijos Seimą. Iš viso per atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Seimų istoriją parlamente buvo registruoti aštuoni siūlymai rengti tokius rinkimus.

Paralyžiuotas darbas

Vieninteliai iki šiol pirmalaikiai Seimo rinkimai įvyko 1992-ųjų spalį. Sprendimą dėl jų tų pačių metų liepos 9 dieną vardiniu balsavimu priėmė AT-AS. Už tai balsavo 98 parlamentarai.

Iki priimant šį sprendimą AT-AS darbas pusmetį buvo kone paralyžiuotas. Nuo vadinamojo Sąjūdžio bloko atsiskyrus nemažai centristinių ir nuosaikių pažiūrų deputatų, sustiprėjo kairysis parlamento sparnas, įgavęs nežymią kelių balsų persvarą. Protestuodami dešinieji, vadovaujami AT-AS pirmininko Vytauto Landsbergio, paskelbė pereinantys į parlamentinę rezistenciją. Beveik pusė parlamentarų paliko plenarinių posėdžių salę. Kurį laiką Seimas buvo pasidalijęs į dvi dalis, posėdžiavusias atskirai.

Daug priežasčių

Antrą kartą siūlymą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus 1996 metų balandžio 22 dieną parlamente įregistravo Tautininkų frakcijai atstovavęs Kazimieras Uoka. Seimo nutarimo projekte pirmalaikius rinkimus į parlamentą siekta surengti 1996 metų liepos 6 dieną.

Po trejų metų, 1999-ųjų rudenį, siūlymą paleisti Seimą pateikė svarstyti parlamentaras Rimantas Smetona. Surengti pirmalaikius rinkimus į Seimą jis siūlė 2000 metų kovo 19 dieną, kartu su savivaldybių tarybų rinkimais. Nors eiliniai parlamento rinkimai turėjo įvykti 2000-ųjų rudenį.

Aiškinamajame rašte nurodytos kelios priežastys, kodėl rinkimus reikėtų rengti anksčiau nei numatyta. Esą būtų labai nenaudinga, jeigu 2000 metai taptų rinkimų kampanijų, politinio susipriešinimo, neracionalių sprendimų metais, taip pat minėtas visuomenės nusivylimas Seimu. Aiškinta, jog būtina pereiti prie pavasarinio rinkimų ciklo, kad naujai išrinktas Seimas, Vyriausybė bei savivaldybių tarybos turėtų laiko deramai perengti jau ne rinkiminių metų nacionalinį biudžetą. Kartu rengiant kelerius rinkimus esą būtų sutaupyta lėšų ir padidėtų rinkėjų aktyvumas.

Siūlė sutaupyti

2004 metų kovo 9 dieną, likus kiek daugiau nei pusmečiui iki eilinių Seimo rinkimų, siūlymą surengti neeilinius rinkimus įregistravo tuometis parlamentaras Algimantas Matulevičius. Jo nuomone, rinkimus į Seimą derėjo rengti kartu su Europos Parlamento rinkimais. "Taip būtų sutaupyta biudžeto lėšų ir kartu sutrumpintas rinkimų "vajus", kenkiantis sklandžiam valstybės institucijų darbui", - tada aiškino jis.

Prieš penkerius metus Lietuvos socialdemokratų partijos vadovybė nusprendė atsisakyti opozicijoje buvusių konservatorių paramos Gedimino Kirkilo vadovautai mažumos Vyriausybei ir paleisti esą efektyviai dirbti negalintį Seimą. Siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų įregistravo tuometis parlamento vicepirmininkas Česlovas Juršėnas.

Praėjus aštuoniems mėnesiams, 2007 metų gruodį, dar vieną siūlymą rengti pirmalaikius Seimo rinkimus užregistravo septyni, daugiausia Liberalų sąjūdžio frakcijai atstovavę parlamentarai. Jie aiškino, kad rengti tokius rinkimus būtina dėl Vyriausybės neveiklumo, Seime įstrigusių sprendimų, nuolatinio pirmalaikių rinkimų temos eskalavimo.

Normalus procesas

Šios kadencijos Seimas išankstinių rinkimų idėją svarstys antrą kartą. 2010 metų pabaigoje to siekė pusšimtis Seimo opozicinių frakcijų, taip pat valdančiųjų atstovų. Vienas iš idėjos iniciatorių Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys tada aiškino, kad parlamentą yra ištikusi krizė ir toks jis toliau dirbti negali.

Politologo Alvido Lukošaičio nuomone, iki šiol buvusių siūlymų rengti pirmalaikius Seimo rinkimus skaičius yra normalus. "Jeigu į tokį siūlymą žiūrėsime kaip į tam tikrą žinią žmonėms, gimstančią politiniame procese, tai visai nestebina. Tokios žinios kartkartėmis atsiranda. Dažniausiai po tam tikrų sukrėtimų ar tarsi visiems viską supratus antrojoje kadencijos pusėje. Paprastai opozicija viską supranta apie valdančiųjų sugebėjimus, bet būna ir taktinių valdančiųjų gudravimų", - LŽ sakė jis.

Politikų siūlymų rengti pirmalaikius Seimo rinkimus A.Lukošaitis nevertina kaip populistinių. Pasak jo, viską tiesiog lemia išskaičiavimai, interesai ir taktika, frakcijų arba asmeniniai sumetimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"