TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ataskaitą "Putinas. Karas" platins ne tik Rusijoje, bet ir Lietuvoje

2015 05 22 15:11
Rusijos politkas Ilja Jašinas Vilniuje pristatė ataskaitą "Putinas. Karas".   Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rusijos opozicijos atstovas Ilja Jašinas, Vilniuje pristatęs nužudyto bendražygio Boriso Nemcovo pradėtą rengti ataskaitą "Putinas. Karas", klausiamas, ar nebaugu dėl savo gyvybės, sakė: "Jeigu bijosime, pavojaus bus gerokai daugiau. Esu įsitikinęs, kad jei viešai viską vadinsime savo vardais, būsime saugesni, negu sėdėdami pogrindyje."

Rusijos politikas I. Jašinas atvyko į Lietuvą supažindinti su baigta ataskaita “Putinas. Karas”, kurią pradėjo rengti nužudytasis Borisas Nemcovas. Vilniuje ataskaita pristatyta rusiškos diasporos - politinių emigrantų Michailo Maglovo, Vsevolodo Černozubo ir kitų - iniciatyva.

M. Maglovas ir V. Černozubas gyvena Vilniuje. Jie teigė, kad Lietuvoje jau nemažai politinių pabėgėlių iš Rusijos. "Norime pakeisti požiūrį į rusus, taip pat padėti bendražygiams Rusijoje", - sakė V. Černozubas. Jis kvietė lietuvius palaikyti Rusijos demokratinius judėjimus. M. Maglovo teigimu, ataskaita "Putinas. Karas bus platinama ir Lietuvos rusiakalbiams gyventojams.

Politinį prieglobstį Lietuvoje gavęs Michailas Maglovas išpakuoja leidinius "Putina. Karas".

Pirmą kartą užsienyje

Leidinys pirmą kartą pristatytas užsienyje, tai yra Lietuvoje. Rusijoje apie šią medžiagą jau žino daug žmonių. Ataskaita "Putinas. Karas" buvo pristatyta Maskvoje, Sank Peterburge, Jaroslavlyje, Nižnij Novgorode. Vėliau leidinio rengėjai planuoja važiuoti į Sibirą ir Tolimuosius Rytus. Ataskaitos "Putinas. Karas" redaktorius I. Jašinas teigė, kad su skelbiamu tyrimu jau susipažino 350 tūkst. Rusijos žmonių, viso turėtų būti apie pusė milijono skaitytojų, nes medžiagą skelbė nepriklausomos žiniasklaidos priemonės. Ataskaitos "Karas. Putinas" redaktorius sakė norintis prisibelsti iki Rusijos visuomenės, o ji labai veikiama propagandos. Daugeliui tai nežinoma informacija, kuri pateikiama ataskaitoje. Nori didesnio tiražo ir leidinį platinti tiesiog gatvėse ir kiemuose.

I. Jašinas pasakojo, kad buvo problemų, kol pavyko paskelbti šį tyrimą. 14 spaustuvių atsisakė spausdinti, kol rado tokią, kuri sutiko. Teigė, kad ataskaitą Kremliaus valdžiai pasiuntė paštu. Nesklandumai ir toliau nesibaigia. Buvo užblokuota ataskaitos sąskaita PayPal, viena agresyvi Kremlių palaikanti grupuotė parašė pareiškimą prokuratūrai dėl šmeižto ir išdavystės.

Siekis - pakeisti Rusijos režimą

I. Jašinas sakė, kad atstovauja opozicijai ir legaliai polinei struktūrai, dalyvaujančiai rinkimuose. Todėl nesiruošia slėptis dėl galimų grėsmių gyvybei. Jis sakė, kad slapstytis turėtų kaltieji, kuriems anksčiau ar vėliau teks atsakyti. Pagrindiniu tikslu jis vadino politinio režimo pakeitimą Rusijoje. "Dabartinis turi imperinė sindromą. Šio režimo problema tokia, kad jis nei vienos posovietinės šalies nelaiko lygiaverčiu tarptautiniu partneriu. Baltarusija, Ukraina, Baltijos šalys, Kazachstanas ir kitos valstybės laikomos Rusijos įtakos erdvėmis. O mes manome, kad visos jos yra lygiaverčiai tarptautinės teisės subjektai ir vertos pagarbos", - kalbėjo Rusijos politikas, Partijos RPR-PARNAS politinės tarybos narys.

I. Jašinas teigė, kad valdžios pasikeitimas Rusijoje turėtų būti ne jėgos ar prievartos, bet taikus procesas, įgyvendinamas per rinkimus. Jei tai vyktų kitaip, būtų atsakingas V. Putinas, nes, svečio iš Rusijos žodžiais, dabartinis vadovas daro viską, kad šalyje išprovokuotų maištą. Opozicija to nenori, bet jei taip atsitiktų, kad V. Putinas būtų jėga nušalintas nuo valdžios, opozicija prisiimtų atsakomybę perimti valdžią.

Spaudos konferencijoje - Rusijos politikas Ilja Jašinas (centre) ir politiniai emigrantai Vsevolodas Černozubas (kairėje) bei Michailas Maglovas.

Nespėjo pabaigti

J. Jašino nuomone, V. Putinas nenori Rytų Ukrainos prijungti prie Rusijos, kitaip seniai būtų tai padaręs, bet siekia karinio konflikto zoną išlaikyti kaip šantažo mechanizmą. Donbasas V. Putinui yra galimybė spausti Kijevą ir Europą. "Jam naudinga neapibrėžta tos teritorijos padėtis, todėl kovotojai ir toliau bus finansuojami, vyks Rusijos kariai."

„Dabar opozicijos užduotis – švietimas ir tiesa. O tiesa tokia, kad V. Putinas – tai karas ir krizė“, - šių metų sausio 31 dieną socialiniame tinkle „Facebook“ rašė B. Nemcovas. Tačiau jis nespėjo pabaigti ataskaitos - vasario 27 dieną buvo nušautas ant Didžiojo Moskvoreckio tilto tiesiai prie Kremliaus sienų. Tęsti B. Nemcovo darbo apsiėmė draugai, bendraminčiai ir bendražygiai. Ataskaitos pagrindu tapo nužudyto politiko paruošta medžiaga. Turinys, ranka rašytos pastabos, dokumentai - viskas, ką jis paliko, buvo panaudota ruošiant tekstą.

"Ataskaita skirta V. Putino vaidmeniui per Krymo aneksiją ir karą Donbase išnagrinėti. Kremliaus propagandos slepiamų faktų surinkimo ir analizės idėja kilo būtent B. Nemcovui. Nuo 2015 metų pradžios jis dirbo su atvirais šaltiniais, konsultavosi su ekspertais, ieškojo žmonių, pasiruošusių pasidalyti informacija. B. Nemcovas buvo įsitikinęs, kad karas su Ukraina - niekingas ir ciniškas nusikaltimas, už kurį Rusija moka savo piliečių krauju, ekonomine krize ir tarptautine izoliacija, naudinga tik V. Putinui ir jo aplinkai, ir tikėjo, kad bandymas sustabdyti karą ir yra tikrasis patriotizmas", - teigė nužudyto politiko bendražygiai.

Artimieji įbauginti

Rusijoje daugiau kaip 60 puslapių ataskaita „Putinas. Karas“ paviešinta praėjusią savaitę - gegužės 12 dieną. Kaip jau rašė LŽ, B. Nemcovas ją pradėjo rengti šių metų pradžioje, kai jo pagalbos paprašė Rytų Ukrainoje žuvusių karių šeimos. Pagal ataskaitoje skelbiamą medžiagą, Rusijos armija per metus surengė du didelius įsiveržimus į Ukrainos teritoriją. Abu kartus jėgų pusiausvyra per tą konfliktą buvo iš esmės pakeista; buvo įsiveržta ruošiantis surengti derybas dėl to karo. Bent 150 Rusijos karių žuvo praeitą vasarą, kaudamiesi prie Ilovaisko miestelio ir kitur tame regione. Artimieji gavo 3 mln. rublių (52 tūkst. eurų) kompensacijų, bet buvo įpareigoti viešai nekalbėti apie karių žūtį.

Anksčiau šiais metais vykusios įnirtingos kautynės prie Debalcevės miesto pareikalavo dar 70 Rusijos karių gyvybių. Karių artimieji buvo palikti be kompensacijų. Šaltiniai teigia, kad armijos vadovybės reikalavimu į Donbasą siunčiami Rusijos kariai turėjo oficialiai palikti ginkluotąsias pajėgas ir vykti į Ukrainą kaip savanoriai. Taip buvo slepiamas Rusijos kariškių dalyvavimas kovos veiksmuose Ukrainoje. Maskva taip pat tęsė savanorių verbavimą per armijos biurus ir prižiūrėjo karinės įrangos perdavimą kitapus sienos.

Tarp separatistams perduotos technikos buvo zenitinių raketų sistema „Buk“, kuri pernai liepą buvo panaudota numušti oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvui virš Donecko srities. Karių artimieji bijo viešai kalbėti apie tai, kas vyksta, jiems už tai grasinama baudžiamuoju persekiojimu. "Jei B. Nemcovą sušaudė prie Kremliaus sienų, tai su mūsų ginamaisiais iš Ivanovo apskritai bet ką gali padaryti", - sakė ataskaitos autoriams advokatas, atstovavęs dviejų žuvusių desantininkų iš šio Rusijos miesto artimiesiems.

Dokumente nurodoma, kad Rusija per 10 mėnesių išleido 53 mlrd. rublių, padėdama rusų „savanoriams“ ir vietos separatistams, taip pat aprūpino juos ginkluote ir karine technika. Rusai, kovojantys prieš Kijevo vyriausybės pajėgas Rytų Ukrainoje, uždirba iki 90 tūkst. rublių (apie 1 570 eurų) per mėnesį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"