TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ataskaitose pasigesta korektiško požiūrio

2007 06 05 0:00
Liberalų sąjūdžio lyderis Petras Auštrevičius teisinosi, kad partijos rinkimų kampanijos lėšas tvarkė nepatyrusi buhalterė.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Pildydami po savivaldos rinkimų privalomas pateikti finansines ataskaitas partijų iždininkai dideliu kruopštumu nepasižymėjo. Nors ypatingų klaidų tikrintojai neįžvelgė, jie priminė, kad net mažas netikslumas gali gana daug kainuoti.

Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patikrino vasario 25 dieną vykusių savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos dalyvių pateiktas finansines ataskaitas bei pajamas ir išlaidas pateisinančius dokumentus. Po dviejų mėnesių kruopštaus darbo savo išvadą VMI pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRM). Ataskaitų duomenys rodo, kad visos 24 savivaldos rinkimuose dalyvavusios partijos politinei reklamai išleido 19 mln. 188 tūkst. 827 litus.

Vilniaus apskrities VMI viršininko pavaduotojos Raimondos Savickienės nuomone, partijų pateiktas ataskaitas galima vertinti patenkinamai - maždaug 70 proc. jų nerasta jokių klaidų ar pažeidimų. Neteisėtų rinkimų kampanijos finansavimo šaltinių, paprašytos VMI, neaptiko ir šalies specialiosios tarnybos.

Pasigedo kruopštumo

Tarp dažniausiai pasitaikiusių netikslumų R.Savickienė vardijo ataskaitų ir žiniaraščių pildymo klaidas. Pasak jos, tai rodo, kad ne visi šiuos dokumentus atidžiai tvarkė. Daugiausia klaidų padaryta pildant aukų lapus. "Kai kurie neįrašė aukotojų gyvenamosios vietos, be to, kiekvienai aukai turėjo būti pildomas atskiras, o ne vienas lapas", - pažymėjo R.Savickienė. Buvo atvejų, kai aukos priimtos ir iš neleistinų aukotojų.

Pagal įstatymą jas galima priimti tik iš privačių juridinių aukotojų, o draudžiama - iš viešųjų juridinių asmenų. Pavyzdžiui, vienas Naujosios sąjungos atstovas deklaravo paėmęs 25 tūkst. litų vertės nepiniginę auką iš Raseinių krašto televizijos, o Alytaus televizija šio miesto liberaldemokratams suteikė per 12 tūkst. litų. Abi aukotojos - viešosios įstaigos.

"Palyginti su ankstesnių metų rinkimų kampanijomis, kur kas mažiau pažeidimų nustatyta atsiskaitant grynais pinigais", - pabrėžė R.Savickienė. Pasak jos, nemažai netikslumų - dėl paprasčiausio neatidumo. Paklausta, ar pavyko nustatyti nuslėptų lėšų, VMI atstovė patikino, kad tokių pažeidimų nebuvo.

Kliuvo labiausiai

Iš VRK pateiktos išvados matyti, kad daugiausia VMI pastabų sulaukė Liberalų sąjūdžio (LS) finansinių dokumentų tvarkytojai. Tą pripažino ir R.Savickienė. Pasak jos, ne specialistui sunku suprasti, kas ten nurodyta. Į ataskaitą neįrašyta daugiau kaip 85 tūkst. litų fizinių asmenų bei 25 tūkst. litų juridinių asmenų aukų. Tačiau, pasak pareigūnės, nors pinigai nebuvo įrašyti į žiniaraščius, tą patvirtina pirminiai duomenys, todėl teigti, kad piniginės aukos buvo nuslėptos, negalima.

LS, be kita ko, priekaištaujama, kad nurodytos ne visos kampanijos išlaidos, kai kurios sumos deklaruotos po kelis kartus. "Tikrai nekorektiškai parengta ataskaita, dėmesio neskirta tiek, kiek reikia. Kadangi visa ataskaita netinkama, tai ir skolos dydis keitėsi", - sakė R.Savickienė.

LS lyderis Petras Auštrevičius vakar LŽ teigė, kad partija VMI pastabas rimtai analizuos. Pasak parlamentaro, partijos rinkimų kampanijos lėšas tvarkė nepatyrusi buhalterė, be to, ji turėjo asmeninių problemų. "Žinoma, pastebėjome ir jos nekruopštumą", - prisipažino P.Auštrevičius.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas VMI pateiktoje ataskaitoje ypatingų kriminalų nemato, o smulkių pažeidimų esą niekas neišvengia.

Z.Vaigausko nuomone, beveik 20 mln. litų, kuriuos rinkimų kampanijai panaudojo visos partijos, tikrai nemaža suma. Tiek lėšų buvo išleista ir per 2004-ųjų Seimo rinkimus. "Galima drąsiai teigti, kad į politinę reklamą partijos investuoja vis daugiau pinigų. Manau, kad per ateinančius parlamento rinkimus sumos bus dar didesnės", - prognozavo VRK vadovas.

Pasak Z.Vaigausko, pagal įstatymą deklaruotas praėjusių savivaldybių tarybų rinkimų skolas partijos privalo padengti per tris mėnesius.

"Tačiau įstatymas nieko nesako, ką daryti, jei partijų kišenės tuščios", - pabrėžė VRK vadovas. Jo nuomone, šiųmetės partijų skolos nėra labai didelės, kai kurios jau ir padengtos. Z.Vaigauskas prisiminė, kad būdavo atvejų, kai po savivaldos rinkimų partijos skolų apskritai neturėdavo.

VRK pirmininko įsitikinimu, partijos turi būti suinteresuotos padengti skolas. Mat netrukus VRK, atsižvelgdama į tai, kaip jas sekasi grąžinti, pradės skaičiuoti rinkimų kampanijų kompensavimo sumas. "Jei yra skolų ar duomenys buvo nekruopščiai deklaruoti, išlaidų kompensuoti nenumatoma", - teigė Z.Vaigauskas.

Skuba grąžinti

Iš partijų pateiktų ataskaitų matyti, kad daugiausia skolų per savivaldybių tarybų rinkimus sukaupė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) - 1 mln. 630 tūkst. litų. Vakar LŽ taip ir nepavyko sužinoti, kaip socialdemokratams sekasi šią didelę skolą grąžinti. VRK tinklalapyje nurodytas partijos iždininkės telefono numeris pasirodė esantis nenaudojamas, o LSDP informacijos tarnyba nesugebėjo paaiškinti, kas iš partijos atstovų į šį klausimą galėtų atsakyti.

Valstiečiai liaudininkai, per rinkimus įsiskolinę apie 1,5 mln. litų, tvirtino apie pusę sumos jau padengę, o artimiausiu metu atsikratysią ir likusios skolos. Partijos "Tvarka ir teisingumas", deklaravusios apie 74 tūkst. litų skolos, atstovai LŽ teigė skolą grąžinę dar kovo mėnesį. Naujoji sąjunga, po rinkimų prislėgta 36 tūkst. litų naštos, prisipažino grąžinusi tik dalį skolos.

Jau minėtas LS dalį iš 450 tūkst. litų skolos irgi grąžinęs, o visiškai atsiskaityti su kreditoriais ketinąs per vasarą. Tėvynės sąjunga, Darbo partija bei Liberalų ir centro sąjunga per rinkimus skolų neprisidarė.

Išvada su priedu

Iš viso VMI teko patikrinti 266 rinkimų kampanijos dalyvių pateiktas dokumentų bylas. VMI taip pat buvo pateikti viešosios informacijos rengėjų ir platintojų deklaracijų bei politinės kampanijos stebėsenos duomenys. Pastarieji buvo gauti iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, radijo ir televizijos komisijos, "TNS Gallup", rinkimų apygardų komisijų stebėsenos grupių. Duomenis sudarė daugiau nei 15 tūkst. įrašų.

VMI taip pat kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prašydama pateikti informaciją apie turimus neteisėtus politinių partijų ir 2007 metų savivaldybių tarybų rinkimų finansavimo šaltinius. Minėtos įstaigos tokios informacijos neturėjo.

Prie VMI išvados pridėtas priedas, kuriame nurodyti fiziniai asmenys, paaukoję daugiau kaip 10 proc. praėjusiais metais savo gautų pajamų, bei jų paaukotos sumos. Tikrindama, ar šie asmenys tikrai neviršijo minėtų 10 proc. sumos, VMI pasinaudojo savo sukauptais gyventojų metinių pajamų mokesčio deklaracijų duomenimis.

Iš priedo matyti, kad 238 įvairių partijų gerbėjai joms per rinkimų kampaniją paaukojo nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų sumas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"