TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ateities klausimas - aistrų sūkuryje

2010 09 14 0:00

Politinės diskusijos apie būsimą krašto regioninį padalijimą dar tik prasideda, tačiau visuomenininkai jau įtaria valdžią naujuosius teritorinius darinius formuosiant ne pagal etnografinį principą.

Kiek ir kokių regionų Lietuvoje rasis vietoj panaikintų apskričių, paaiškės tik po kelerių metų. Pagal Europos Sąjungos regionų sampratą kraštas turėtų būti padalytas į teritorijas, kuriose gyventų ne mažiau kaip po 800 tūkst. žmonių. Tokie regionai galėtų savarankiškai siekti paramos iš europinių fondų ir ją sėkmingai administruoti.

Seimo nario konservatoriaus Jurgio Razmos teigimu, naujojo šalies suskirstymo kontūrai bus nubraižyti ne anksčiau kaip 2014 metais. "Tačiau, mano nuomone, planuojama apskričių pertvarka nebus vykdoma etnografiniu principu. Regionai bus kuriami atsižvelgiant į miestą - traukos centrą. Todėl Lietuva gali būti suskirstyta į Vakarų, Šiaurės, Pietų ir Rytų regionus", - LŽ sakė jis.

Tokios idėjos įvairioms Vakarų Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms kelia susirūpinimą. Esą mechaniškai sujungiant apskritis gali būti sunaikinti istoriškai susiformavę etnografiniai regionai.

Pasak Žemaitijos regioninės etninės kultūrinės globos tarybos pirmininko dr. Vacio Vaivados, jau brėžiant buvusių apskričių ribas nesilaikyta "istorinių sienų". "Ir dabar norima, kad didieji miestai taptų regioniniais centrais. Nekreipiamas dėmesys į etnokultūrinę ir istorinę regionų raidą. Juk Latvijoje regionai buvo sudaryti etnokultūriniu principu. Lygiai taip pat pasielgė ir lenkai, sugrąžinę istorinius pavadinimus", - piktinosi jis.

Panašios nuomonės laikosi ir lietuvininkų bendrijos "Mažoji Lietuva" pirmininkas Jonas Jogutis. "Jei Lietuva bus suskirstyta į regionus aplink naujaisiais laikais susiformavusius ekonominius centrus, Klaipėdos kraštas ir Mažoji Lietuva kaip Atlantida nugrims į užmarštį", - įsitikinęs jis.

Pasak J.Jogučio, Lietuvą suskirsčius į apskritis Klaipėdos kraštas buvo išdraskytas į gabalus ir pateko į kelias apskritis, o savivaldybės buvo suformuotos iš Žemaitijos ir Klaipėdos krašto gabalų. "Sieksime, kad vykdant administracinio-teritorinio susiskirstymo reformą nepasikartotų ankstesnės reformos klaidos ir Klaipėdos kraštas būtų išskirtas kaip savarankiškas regionas", - pareiškė bendrijos pirmininkas.

Jis prisiminė neseniai susikūrusios Žemaičių partijos siūlymą Klaipėdą paskelbti Žemaitijos sostine. "Tokie siūlymai mūsų netenkina. Klaipėda niekuo nebuvo susijusi su Žemaitija. Reikėtų gerbti šio krašto savitumą", - piktinosi J.Jogutis. Visuomenininkai žada jau kitą savaitgalį surengti konferenciją, kurioje bus diskutuojama apie regionų reformą Lietuvoje.

Parlamentaro J.Razmos teigimu, visuomeninių organizacijų noras apie tai diskutuoti yra sveikintinas, tačiau pernelyg ankstyvas. "Net nežinau, ar sudaryta kokia nors Vyriausybės darbo grupė, kuri galėtų priimti siūlymus ir teikti atsakymus", - svarstė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"