TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ateities vizijos reikalauja susitelkti

2010 06 03 0:00
Baltijos jūros valstybių viršūnių susitikimą atidariusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad regiono ateitis priklauso nuo energetikos ir transporto jungčių. Rusijos vicepremjeras Viktoras Zubkovas tikino, kad jo šalis pasirengusi prisidėti prie naudingų iniciatyvų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Į Vilniuje vykusį Baltijos jūros valstybių vyriausybių atstovų susitikimą susirinkę svečiai dėkojo Lietuvai už nuoširdų priėmimą ir gerai organizuotą renginį.

Vakar baigėsi dvi dienas Vilniuje trukęs Baltijos jūros valstybių vyriausybių atstovų susitikimas. Jame dalyvavo visų Baltijos jūros valstybių tarybai priklausančių valstybių - Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Islandijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos - vyriausybių atstovai, taip pat Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso.

Vakar jie intensyviai darbavosi formalioje susitikimo sesijoje, vykusioje Nacionalinėje dailės galerijoje. Po prezidentūroje surengtų pietų užsienio svečiai išvyko namo.

Tiesa, Estijos premjerui Andrusui Ansipui vizitas baigėsi nelabai sėkmingai. Dėl anksčiau patirtos sportinės traumos jis atsidūrė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Tačiau gavęs skausmo malšinamųjų vaistų vakar iš ligoninės A.Ansipas turėjo būti išleistas.

Kurs patrauklų regioną

Renginį pradėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad Baltijos jūros regionas yra reali, svarbi ir aktyvi jėga Europoje. Jo ateities vizijos pagrindas, valstybės vadovės nuomone, tolesnė ir gilesnė regiono integracija. Tam reikalingi svarbūs instrumentai: energetikos ir transporto jungtys, žmonių ryšiai bei aplinkosaugos plėtra.

D.Grybauskaitės teigimu, regione neliko nė vienos valstybės, kuri nevykdytų energetikos projektų. Anot prezidentės, projektai užtikrins investicijų pritraukimą, prisidės prie konkurencingumo didinimo, skatins atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Artimiausią dešimtmetį taip pat esą būtina siekti išplėtoti tinkamą infrastruktūrą transporto koridoriams šiaurės-pietų ir vakarų-rytų kryptimis.

Lenkai žada paramą

Dėti pastangas, kad Lietuva būtų sujungta su Europos energetikos ir transporto rinka, vakar žadėjo ir EK vadovas J.M.Barroso. Po susitikimo su D.Grybauskaite jis sakė, kad Briuseliui tai yra svarbiausias prioritetas. Baltijos tinklų sujungimo projektui Bendrija žada skirti 275 mln. eurų (950 mln. litų).

Plėtojant energetikos ir transporto infrastruktūros projektus bendradarbiauti su Lietuva žada ir Lenkija. Tokius ketinimus patvirtino Baltijos jūros valstybių vyriausybių atstovų susitikime dalyvavęs šios valstybės užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Vakar ministras pirmininkas Andrius Kubilius apie energetikos reikalus trumpai kalbėjo ir su Rusijos vicepremjeru Viktoru Zubkovu, taip pat einančiu dujų įmonės "Gazprom" direktorių valdybos pirmininko pareigas. "Per trumpą susitikimą aptarėme svarbius energetikos projektus, taip pat ir dujų reikalus", - tikino A.Kubilius.

Nustebino rezoliucija

Viršūnių susitikime dalyvavęs Rusijos vicepremjeras V.Zubkovas pažymėjo, kad jo šalis patenkinta turimais bendradarbiavimo Baltijos jūros regione svertais. "Svarbu aktyviai tobulinti turimus regioninio bendradarbiavimo mechanizmus, ypač tuos, kurie įrodė savo efektyvumą: Baltijos jūros valstybių tarybą ir Helsinkio komisiją Baltijos jūros apsaugai", - aiškino jis.

Rusija, V.Zubkovo teigimu, yra pasirengusi prisidėti prie visų naudingų iniciatyvų, kurias iškelia partneriai Europos Sąjungoje. Tačiau svarbiausia, anot jo, kad jos rastų vietą Baltijos jūros bendradarbiavimo struktūroje. "Taip pat svarbu, kad praktiškai įgyvendinant naujas idėjas dalyvautų visi be išimties regiono kraštai. Tai susiję su ES Baltijos jūros strategija. Manome, kad jos kontekste reikia tęsti dialogą apie galimus sąlyčio taškus", - įsitikinęs Rusijos vicepremjeras.

V.Zubkovas pareiškė savo nuomonę ir apie užvakar Seimo priimtą rezoliuciją, remiančią Gruzijos teritorinį vientisumą. Rusijos vicepremjerą nustebino prieš svarbų tarptautinį forumą priimtas dokumentas. Jo nuomone, jis skatina dabartinį Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį leistis į naujas avantiūras ir provokacijas. "Rezoliucijoje išdėstyta pozicija nepriimtina tiek Rusijai, tiek tarptautinei bendrijai. Joje iškraipomi visi faktai, susiję su 2008 metų rugpjūčio įvykiais", - įsitikinęs V.Zubkovas.

Vilniaus deklaracija

Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų susitikime priimta Vilniaus deklaracija. Joje teigiama, kad Baltijos jūros regionas gali tapti viena labiausiai klestinčių, novatoriškų ir konkurencingų pasaulio dalių.

Regiono vizijoje iki 2020 metų įsipareigojama gerinti Baltijos jūros ekologinę būklę, siekti pažangos skatinant investicijas, integruoti energetikos rinką, plačiau vartoti atsinaujinančius energijos išteklius, veiksmingai spręsti nedarbo, socialinės atskirties ir nelygybės darbo rinkoje problemas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"